Nors Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už kyšininkavimą ir papirkinėjimą, sveikatos apsaugos sistemoje ši problema išlieka aktuali. Gyventojų apklausos rodo, kad dalis visuomenės kyšį laiko norma, siekiant greičiau gauti reikiamas paslaugas ar pagerinti gydymo kokybę. Tačiau specialistai primena, kad bet koks piniginis ar kitoks atsidėkojimas gydymo įstaigoje gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę tiek davėjui, tiek gavėjui.

schematinė iliustracija, vaizduojanti kyšio paėmimo ir davimo grandinę sveikatos apsaugoje

Pacientų patirtys ir įtarimai

Neretai pacientai pasakoja apie akivaizdų gydytojų abejingumą, melavimą apie ligos eigą ar būklę, o tai sieja su galimu laukimu finansinio paskatinimo. Kai kurie pacientai įsitikinę, kad be papildomo atsidėkojimo juos gali blogai apžiūrėti ar net blogai operuoti. Štai moteris pasakoja apie situaciją, kai šeimos gydytoja išrašė siuntimą pas psichiatrą, tačiau rezultatas - jau antrą kartą toks pat, o susidarytas įspūdis - „nepatepus - nevažiuosi“. Moteris piktinasi, kad žmogui akivaizdžiai priklausytų valstybės pagalba, tačiau jos neskiriama, o dėl kyšio užuominos buvo aiškios.

Kita pašnekovė nurodė, kad turėjo panašią situaciją: gydytojas tiesiog nenustato akivaizdžios diagnozės, neskiriama nei gydymo, nei neįgalumo, nei pašalpos, nors liga progresuoja, o asmuo laikomas sveiku. Ji teigė, kad iš elgesio ir tam tikros situacijos galima suprasti, jog nesakoma tiesiai, tačiau situacija kelia šoką. Pati susidūrusi su gydytojo abejingumu, kai šis ateina, pažiūri ir išeina, neteikdamas informacijos apie vaiko tyrimus, nors kortelė yra rankose, o į klausimus nereaguojama.

Į tokias situacijas patekę asmenys svarsto, ką daryti ir kaip elgtis. Viena iš galimybių - tiesiai paklausti, ar situacija pasikeistų, jei būtų kitaip sutvarkyta. Jei būtų užuominų apie kyšius, būtų galima duoti pažymėtus pinigus. Jei po pokalbio išlieka įtarimų ar neaiškumų, rekomenduojama kreiptis į įstaigos, kurioje gydytojas dirba, vadovybę. Taip pat, išliekant neaiškumui dėl ištyrimo ar gydymo aplinkybių, galima ir reikia ieškoti antros nuomonės - tai yra įprasta praktika gydant sudėtingas ligas daugelyje pasaulio šalių.

Kyšio samprata ir baudžiamoji atsakomybė

Lietuvos chirurgijos asociacijos prezidento supratimu, dalis pacientų tikrai nuoširdžiai norėtų padėkoti medikams už jų darbą. Dažniausiai bandoma įbrukti į rankas ar kišenes, tačiau reikia būti atsargiems, norint išvengti nemalonios situacijos. Seni žmonės, kai kyšis nepriimamas, labai susigraudina ir susinervina, manydami, kad davė per mažai. Tačiau, pasak jo, nė vienas chirurgas nedarys prasčiau be kyšio. Pastebima, kad situacija keičiasi, ir jaunoji karta tokios dovanų kultūros nesupranta ir nevertina.

Be pinigų, pacientai atsidėkoja medumi, knygomis, rankdarbiais. Tačiau svarbu suprasti, kad tiek gydytojams, imantiems kyšį, tiek pacientams, duodantiems kyšį, gresia baudžiamoji atsakomybė. Tai reiškia, kad už kyšininkavimą ar papirkinėjimą dažniausiai baudžiama pinigine bauda. Ji skiriama 72% nuteistų už papirkinėjimą ir 57% už kyšininkavimą. Kas dešimtas nuteistasis (9% atvejų) gauna laisvės apribojimo bausmę, pavyzdžiui, be teismo žinios nekeitimo savo gyvenamosios vietos, naktimis ar savaitgaliais buvimo namie, registracijos darbo biržoje ir kt. Laisvės atėmimo bausmę gauna 7% nuteistųjų papirkinėjimo bylose ir 22% - kyšininkavimo bylose.

Tyrimai ir statistika

TILS (nevyriausybinė organizacija) išnagrinėjo 1427 baudžiamųjų bylų, kuriose kaltinamieji pripažinti kaltais, nuosprendžius iš 3141 atrinktų paprastąja atsitiktine atranka. Bylos buvo analizuojamos pagal LR Baudžiamojo kodekso straipsnius - 225 str. (kyšininkavimas), 226 str. (tarpininko kyšininkavimas/prekyba poveikiu) ir 227 str. (papirkimas).

Panevėžiečiai neslepia, kad kyšio davimas jiems tapo norma. Vienas gyventojas teigė, kad duoti kyšį teko ne kartą ir kad norint greičiau kur nors patekti, „visada tenka mokėti“. Jis prisipažino pastaruoju metu davęs kyšio 200 eurų. Kitos pacientės įsitikinimu, „ir jūs norėtumėt, ir aš norėčiau šokoladuko“. Kitas pacientas minėjo, kad nešė medikams kavos, sūrio ar kitokių smulkių dovanų. Viena moteris teigė nupirkusi čekį į kirpyklą, gydytoja apsidžiaugė tokia dovana, tačiau moteris pabrėžė, kad norėjo atsidėkoti, o ne papirkti.

Dėl to kyla klausimas - kur riba, skirianti dovaną nuo kyšio? Vieni mano, kad jei dovanojami ne pinigai, tai nėra kyšis. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai pabrėžia, kad viešojoje ligoninėje, viešajame sektoriuje, bet kokia dovana už suteiktą ar būsimą sveikatos paslaugą yra negalima. Geriausia padėka - „ačiū“, gražus atsiliepimas vadovui ar vieša padėka ligoninei.

infografika, rodanti kyšio davimo ir priėmimo pasiskirstymą pagal paslaugų tipus (pvz., operacijos, konsultacijos)

Veiksmų planas ir prevencija

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai primena, kad jei kyla įtarimų dėl kyšio reikalavimo, nereikėtų skubėti daryti išvadų. Kartais tai gali būti neteisinga situacijos interpretacija. Bendraujant su mediku, reikėtų atkreipti dėmesį į jo elgesį ir apie tai su juo pasikalbėti. Jei aiškus atsakymas nėra gaunamas, reikėtų kreiptis į ligoninės vadovybę ar sveikatos apsaugos įstaigos korupcijos prevencijos specialistą. Jei ligoninėje nesiimama veiksmų ir asmuo mano turįs pagrįstų įtarimų apie medicinos darbuotojų daromus ar ketinamus daryti korupcinius nusikaltimus, reikėtų kreiptis į STT ar Sveikatos apsaugos ministeriją.

Tiek kyšio davimas, tiek ėmimas yra netoleruotini ir neteisėti. Asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, tarnauja žmonėms ir turi būti visiems vienodai lygus. Kai asmuo, pasinaudodamas pareigomis, siekia neteisėtai pasipelnyti, pažeidžiami valstybės tarnybos principai, pakertamas pasitikėjimas ne tik konkrečia institucija, bet ir visa valstybe. Už kyšių davimą ir ėmimą gydytojams ir pacientams gali būti skirta bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Taip pat nukenčia ir paties mediko, ir gydymo įstaigos reputacija.

STT atstovai, remdamiesi tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“ duomenimis, nurodo, kad kyšio davimo patirtis tarp gyventojų ir verslo vadovų išliko nepakitusi. 10% gyventojų ir 5% įmonių vadovų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėn. teko duoti kyšį. Kyšį davusių valstybės tarnautojų pastaraisiais metais sumažėjo iki 1%. Didžiausia kyšio prievartos rizika gyventojai susiduria respublikinėse ligoninėse ir klinikose bei miesto ir rajono ligoninėse, kuriose kyšio dažniausiai tikimasi atliekant chirurgines operacijas ir teikiant slaugos paslaugas.

Siekiant keisti esamą situaciją, SAM pradeda socialinę kampaniją, kurios metu Lietuvos gyventojai bus šviečiami trumpais filmukais. Nors kampanija kainuos apie 30 tūkst. eurų, jos tikslas - ne baudžiamasis persekiojimas, o pozityvus visuomenės įsitikinimų keitimas. Jaunesnių kartų atstovai, tiek specialistai, tiek pacientai, į korupciją žvelgia kitaip, tačiau vyresnio amžiaus žmonės vis dar abejoja, ar pavyks išgyvendinti įprotį duoti ir imti kyšius.

Licencijų stabdymas ir naikinimas

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) sprendžia dėl licencijų stabdymo ir naikinimo. Licencijos gali būti stabdomos dėl įvairių priežasčių: nepateikus reikalingų duomenų, neatitinkant profesinės kvalifikacijos reikalavimų, dėl sveikatos būklės, taip pat dėl grubaus ar pakartotinio profesinių pareigų pažeidimo (pvz., nediskriminavimo, paciento teisių gerbimo, etikos principų laikymosi, dokumentų tvarkymo, pranešimo apie sužalotus pacientus ir kt.).

Panaikinus licenciją, asmuo dažniausiai gali kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo praėjus įstatyme numatytam laikotarpiui ar išnykus pagrindams, dėl kurių licencija buvo panaikinta. Daugiausia licencijų (7633) buvo panaikinta dėl to, kad asmuo, praėjus metams nuo licencijos sustabdymo, nesikreipė dėl sustabdymo panaikinimo. Dėl korupcinių veiksmų per pastaruosius 6 metus panaikinta vos 13 licencijų. Daugiausia licencijų netenka gydytojai ir slaugytojai.

STT korupcijos prevencijos pareigūnų vertinimu, dabartinė tvarka, kai gydytojai, padarę korupcinį nusikaltimą, po 3 mėnesių gali gauti naują veiklos licenciją, nesukelia veiksmingo prevencinio bei atgrasančio poveikio. Todėl 2023-2025 metų plane numatyta parengti įstatymų pakeitimus, kurie užtikrintų vienodus, aiškius ir nedviprasmiškus sveikatos priežiūros specialistų licencijų galiojimo sustabdymo ir naikinimo sąlygas bei tvarką.

„Skaidrumo talkas“: Ar vis dar klesti korupcija sveikatos apsaugos sistemoje?

tags: #bauda #uz #kysi #gydytojui

Populiarūs įrašai: