Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba informuoja, kad per pastaruosius metus šauktiniai, nevykdę karo prievolininko pareigų, administracinės atsakomybės sulaukė daugiau nei 14 tūkst. kartų. Tarnyba pabrėžia, kad administracinė atsakomybė taikoma už karo prievolininko pareigų nevykdymą. Tuo tarpu ikiteisminiai tyrimai inicijuojami už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą.
Remiantis Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos duomenimis, 2022 m. tarnybą pradėjo 3554 karo prievolininkai. Iš jų norą atlikti tarnybą pareiškė 2977 asmenys, kas sudaro 84 proc. visų pašauktų. Tarp savanoriškai tarnybą pasirinkusių, sveikatos kriterijus atitiko 75 proc. karo prievolininkų. Tačiau iš bendro karo prievolininkų sąrašo tarnybai tinkamais buvo pripažinti tik 39 proc.
ELTA primena, kad praėjusių metų sausio pradžioje krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė planuojamą šauktinių tarnybos pertvarką. Ši pertvarka numato tarnybos laiką sutrumpinti iki pusmečio ir didinti tiek šauktinių, tiek aktyvaus karinio rezervo skaičių.
Baudžiamoji atsakomybė už vengimą
22 metų A. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai skyrė galutinę 800,00 Eur (16 MGL) baudą už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą. Baudžiamoji byla buvo baigta priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, prokurorui pasiūlius.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. kaltę pripažino ir paaiškino, kad apie tai, jog yra įtrauktas į kandidatų tarnauti Lietuvos kariuomenėje sąrašus, sužinojo 2021 metų pavasarį, gavęs laišką iš Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos su dokumentais, informuojančiais apie jam paskirtą administracinę nuobaudą už karo prievolininko pareigų nevykdymą.
A. B. žinojo, kad pareiga atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą numatyta kiekvienam 18 metų sulaukusiam jaunuoliui. Nors anksčiau tikrindavosi, ar nėra įtrauktas į šaukiamųjų sąrašus, 2021 metais to nepadarė. Tris kartus gavęs laiškus su paskirtomis baudomis - iš pradžių 15 Eur (du kartus), vėliau 100 Eur - jas sumokėjo, tačiau nurodymo atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą nevykdė. Tikėdamasis, kad sumokėjus baudas pasekmių nekils, jis į savo pareigą pažiūrėjo aplaidžiai, nebuvo atsakingas ir vengė šaukimo į karo tarnybą.
Teismas, skirdamas A. B. baudę, atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas. Nors teisiamas pirmą kartą ir administracine tvarka nebuvo baustas, teismas nustatė, kad A. B. sistemingai nevykdė karo prievolininko pareigų. Jam tris kartus per šaukimo metus buvo taikyta administracinė atsakomybė už karo prievolininko pareigų nevykdymą, o iš viso tai nustatyta keturis kartus per šaukimo metus: 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. gruodžio 6 d. Šiais veiksmais karo prievolininkas A. B., žinodamas, jog privalo atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą bei pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, pareigos sąmoningai nevykdė ir vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
Pažymėtina, kad už šį baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio arba areštas. A. B., nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Lietuvos politikos paradoksas: ruošiamės karui, bet pamiršome gyventi
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė: teisinis reglamentavimas
Marijampolės apylinkės teismo tvirtinimu, per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo išnagrinėta viena tokios kategorijos baudžiamoji byla. Joje už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą nuteistas 23-ejų metų Šakių rajono gyventojas I. B.
Kaltinamasis I. B. pripažino ir paaiškino, kad į elektroninio pašto dėžutę gavo laišką, informuojantį apie būtinybę atvykti į karo tarnybą, tačiau laišką ignoravo ir į tarnybą nevyko. Tuo metu, kai gavo šį laišką, jis gyveno Lietuvoje. Po keleto mėnesių jis gavo laišką, kad yra nubaustas už neatvykimą į karo tarnybą ir jam paskirta 15 eurų bauda, kurią jis sumokėjo. Vėliau jis gavo dar vieną laišką, tačiau į kvietimą nereagavo ir nurodytu laiku nenuvyko. I. B. teigė, kad, gavus tiek antrą, tiek trečią pranešimą, jis dirbo užsienyje ir neturėjo galimybės atvykti. Jis mano, kad neatliko tarnybos, nes jam reikėjo pinigų pragyvenimui. Kodėl apie tai, kad yra užsienyje ir atvykti negali, neinformavo karo tarnybos, paaiškinti negalėjo, tokia mintis jam nebuvo kilusi.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad kaltinamojo I. B. veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalyje, požymius. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo dokumento gavimo dienos turėjo teisę paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys paaiškino, kad asmenims, nevykdantiems karo prievolininko pareigų, yra taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnyje.
„Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų, išskyrus šio kodekso 558 straipsnyje numatytus atvejus, nevykdymas, paskirtų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkų pareigų nevykdymas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų. Už pakartotinį tokių pareigų neatlikimą gali būti skiriama bauda nuo 90 iki 210 eurų. Asmuo, kuris keletą kartų baustas administracine tvarka, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnį. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla karo prievolininkui, vengusiam šaukimo į privalomąją karo tarnybą, sutrikdžiusiam savo sveikatą, simuliuojant ligą ar sveikatos sutrikimą, suklastojus dokumentus ar kita apgaule. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla karo prievolininkui, kuris vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, jeigu nebuvo požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, toks asmuo baudžiamas bauda arba areštu. Teismas, skirdamas bausmę asmenims, nevykdantiems nustatytų karo prievolininko pareigų, atsižvelgia, ar tai buvo pirmas tokio pobūdžio atvejis, į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje“, - rašoma teismo pranešime spaudai.
tags: #bauda #uz #karo #prievoles #nevykdyma