Lietuvoje, nors gyventojų pakuočių atliekų rūšiavimas gerėja, vis dar trūksta žinių, kaip tai daryti teisingai. Neteisingas pakuočių atliekų rūšiavimas gyventojams gali grėsti piniginėmis baudomis. Pavyzdžiui, visai neseniai Gargždų gyventojas gavo baudą už tai, kad į plastiko pakuočių atliekų konteinerį išmetė purkštuvą.
Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius ne kartą baudė gyventojus už netinkamą rūšiavimą. Per 2023 m. buvo surašyti net 296 protokolai už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus.
Atliekų rūšiavimo problemos ir netinkamo rūšiavimo pavyzdžiai
Lietuvoje atliekų rūšiavimo konteinerių užterštumas ne pakuočių atliekomis viršija 30 proc. ribą. Kai kuriose savivaldybėse vizualiai sunku atskirti mišrioms ir rūšiuotoms atliekoms skirtų konteinerių turinį - ten į abu konteinerius metama absoliučiai bet kas. Tai lemia ne tik gyventojų klaidos, bet ir sistemos trūkumai: vienur trūksta rūšiavimo konteinerių, kitur - nepakanka vietos mišrioms atliekoms šalinti, todėl jos atsiduria rūšiavimo konteineriuose.
Aplinkotvarkos įmonės „Ecoservice“ tvarumo vadovas Linas Černiauskas teigia, kad gyventojai pakuočių atliekas atsakingiau rūšiuoja bendro naudojimo konteineriuose prie daugiabučių namų, biurų pastatų ar individualių namų kvartaluose. Visgi, morfologiniai tyrimai ir įmonės duomenys rodo, kad apie 30-40 proc. atliekų vis dar rūšiuojamos neteisingai.
Dažniausiai pasitaikančios rūšiavimo klaidos:
- Elektroniniai, iš plastiko pagaminti žaislai išmetami į antrinių žaliavų konteinerį, klaidingai manant, jog tai teisinga.
- Į pakuotėms skirtus konteinerius išmetami tekstilės gaminiai, batai, pelenai, sauskelnės, žaislai, įvairios dailylentės, tapetai, šventinės girliandos, siūlai, virvės, kibirai su dažais, plytos, medinės plokštės.
- Klaipėdoje reido metu dažna klaida buvo pavojingų medžiagų pakuočių (pvz., plastikiniai indai nuo langų skysčio, antifrizo) išmetimas į plastiko ar komunalinių atliekų konteinerius, nors raudoname rombe esantis ženklas įspėja apie pavojingas medžiagas.
- Cemento maišai buvo išmesti į antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerį.
- Didžiosios atliekos (vaikiškas vežimėlis, plastikinė detalė) buvo išmetamos į mišrių atliekų konteinerius, užuot pristačius į didžiųjų atliekų aikšteles.
- Klaipėdoje, pradėjus rūšiuoti maisto atliekas, gyventojai išmeta virtuvės atliekas palaidas, nors jas derėtų sudėti į plastikinį maišelį. Taip pat į rudąjį konteinerį išmetami produktai stiklinėje taroje.
- Neteisingai rūšiuojami stiklo pakuočių atliekų konteineriai, kurių užterštumas kitomis atliekomis siekia apie 40 proc.
- Kėdainių rajone, vykdytų patikrinimų metu, mišrių komunalinių atliekų konteineriuose buvo rasta pakuočių, žaliųjų, statybinių, autodetalių atliekų. Pakuočių atliekų surinkimo konteineriuose labai dažnai randamos netinkamos atliekos: plastikinės lentelės, popieriniai virtuvės rankšluosčiai, servetėlės, tualetinis popierius.
Teisinė atsakomybė ir baudos už netinkamą atliekų tvarkymą
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtina pareigą visiems atliekų turėtojams atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba tvarkyti jas patiems (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti). Gyventojų atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.
Gyventojas gali būti baudžiamas už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka. Savivaldybės tarybos patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų, o jei nusižengimas padarytas pakartotinai, bauda gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.
Šiuo metu Lietuvoje galioja tvarka, kuria numatoma, jog už komunalinių atliekų tvarkymą moka patys gyventojai, o už pakuočių atliekų tvarkymą - gamintojai ir importuotojai. Tačiau, jeigu gyventojas netinkamai rūšiuoja atliekas, jis pats atsakingas, kad pakuočių atliekų tvarkymą sąlyginai apmoka du kartus, nes gamintojų ir importuotojų organizacijos apmoka tik tinkamai surinktų pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Atliekų rūšiavimas - mitas Nr. 3 "Iš rūšiavimo man jokios naudos..."
Kaišiadorių rajono savivaldybėje, vadovaujantis komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, dėti atliekas prie kolektyvinių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių ar šalia jų aikštelių, ar tiesiog bendro naudojimo teritorijose yra draudžiama. Netinkamai rūšiuojant atliekas ar netinkamai jomis atsikratant, gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnį. Kaišiadorių savivaldybė nuolat vykdo kontrolę, ir per paskutinį metų ketvirtį buvo fiksuoti 4 taisyklių pažeidimai, už kuriuos pritaikytos piniginės baudos.
Kėdainių rajono savivaldybėje didelio atgarsio sulaukė istorija, kurioje vyras buvo nufilmuotas verčiantis atliekas iš nuosavo konteinerio į bendro naudojimo konteinerius. Pažeidėjas, tvirtinęs, kad nebuvo gerai susipažinęs su Atliekų tvarkymo taisyklėmis, buvo nustatytas ir nubaustas. Individualių valdų gyventojams draudžiama mesti savo atliekas į bendro naudojimo konteinerius.
Maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas - naujoji tvarka
Daugumoje savivaldybių maisto ir virtuvės atliekos buvo pradėtos rinkti atskirai nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip ir numato Atliekų pagrindų direktyvos reikalavimai. Tiesa, kai kuriose tai bus daroma vėliau. Visoms savivaldybėms yra iškeltas vienodas uždavinys - 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmanas Kuzas patikslino, kad nauja maisto atliekų surinkimo sistema taikoma visoje Vilniaus teritorijoje, nepriklausomai nuo konteinerių tipo. Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. maisto atliekas gyventojai turi atskirti nuo mišrių ir kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, jas dėdami į tam skirtus oranžinės spalvos maišelius. Ateityje planuojama, kad maisto atliekas oranžiniuose maišeliuose reikės išmesti į atskirus maisto atliekoms skirtus konteinerius.
Už Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 140 eurų, o pakartotinai pažeidus - nuo 140 iki 600 eurų. Aplinkos ministerijos atstovai pabrėžia, kad savivaldybių administracijos administracinę atsakomybę taikys atsakingai ir tik tuomet, kai gyventojai bus plačiai supažindinti su naujomis rūšiavimo taisyklėmis.
Maisto atliekų surinkimo tvarka skirtingose savivaldybėse:
- Klaipėdos regionas: Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajono savivaldybėje išrūšiuotas maisto atliekas pradės rinkti nuo 2024 m. vasario 5 d. Palangoje - nuo balandžio, Šilutės savivaldybėje - nuo gegužės.
- Kauno regionas: (Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono) išrūšiuotas maisto atliekas rinks nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
- Rietavo savivaldybė: Skatins namudinį kompostavimą, t. y. gyventojai buityje susidarančias biologines atliekas mes į tam specialiai skirtas dėžes.
- Marijampolės regionas: Planuojama, kad atliekos bus atskirai surenkamos nuo 2024 m. liepos 1 d.
- Vilniaus savivaldybė: Nusprendė rinkti maisto atliekas oranžiniuose plastikiniuose maišuose, kurie bus metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, o po to atskiriami.
- Tauragės regionas: Pereinamuoju laikotarpiu, kol bus baigti statyti maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo įrenginiai, iš daugiabučių maisto ir virtuvės atliekos bus surenkamos taip pat maišais metant juos į mišrių atliekų konteinerius.
- Kitų regionų savivaldybės: Maisto ir virtuvės atliekos bus renkamos individualiais ar bendrais konteineriais. Į tuos konteinerius atliekos galės būti išmetamos plastikiniuose maišuose, popieriniuose maišeliuose arba be maišelių.
- Atskiras surinkimas jau vyksta: Alytaus ir Panevėžio regiono savivaldybėse, Molėtų, Utenos, Anykščių, Skuodo savivaldybėse. Šiaulių mieste šiemet vyko bandomasis projektas, kurio metu rugsėjo mėn. buvo surinkta apie 2 600 kg maisto atliekų.
Kokie maisto ir virtuvės atliekų tipai bus renkami?
Savivaldybėse bus renkamos augalinės kilmės maisto atliekos kartu su virtuvės atliekomis (lupenos, obuolių graužtukai, kavos tirščiai, sugedę vaisiai, panaudoti popieriniai rankšluosčiai, popieriniai kavos filtrai, panaudoti arbatos maišeliai). Kol kas dar ne visos savivaldybės pasiruošusios priimti gyvūninės kilmės maisto atliekas (mėsos ir žuvų atliekos, jų kaulai, vėžiagyvių kiautai, pieno produktų atliekos), kadangi ne visi maisto atliekų apdorojimo įrenginiai yra pritaikyti gyvūninės kilmės maisto atliekoms. Išsamesnę informaciją apie tokių atliekų rūšiavimą konkrečioje savivaldybėje turi pateikti savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos pateks į mechaninio ir mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius. Dalyje naujų įrenginių iš maisto ir virtuvės atliekų bus išgaunamos dujos, o likutinis substratas kompostuojamas, arba maisto atliekos iš karto bus kompostuojamos. Tokia maisto atliekų apdorojimo grandinė veiks Panevėžio, Utenos, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Alytaus ir Telšių savivaldybėse.
Atliekų prevencijos ir tvarkymo planai
Atliekų rūšiavimas - mitas Nr. 3 "Iš rūšiavimo man jokios naudos..."
Pagal Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planą, savivaldybės iki 2024 m. turi aprūpinti namų ūkius biologinių atliekų surinkimo priemonėmis urbanizuotose vietovėse, kuriose gyventojų daugiau nei 2 tūkst., arba užtikrinti kompostavimą šių atliekų susidarymo vietose. Planuojama, kad iš viso apie 71 tūkst. maisto ir virtuvės atliekų konteinerių ir apie 46 tūkst. kompostinių bus pastatyta gyventojams iki šių metų pabaigos. Šių priemonių įsigijimui buvo skirta 8,3 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų.
Maisto ir virtuvės atliekas metant į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, jos dažnai užteršia ten esančias antrines žaliavas, todėl jas mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose sunkiau atskirti, o kartais tai padaryti net neįmanoma. Mišrių atliekų konteineriuose esančios smulkios plastiko, stiklo dalelės užteršia biologines atliekas, todėl jas apdorojus gauta medžiaga (techninis kompostas ar raugas) tinka tik sąvartynų perdengimo sluoksniams formuoti. Jeigu biologines atliekas rūšiuotume iš karto, jos būtų daug švaresnės ir gautą kompostą ar raugą galima būtų panaudoti tręšimui.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai iššvaisto 141 kg maisto (87 kg tokių atliekų susidaro namų ūkiuose). Tačiau per metus surenkama tik 7 tūkst. tonų maisto atliekų. Planuojama, kad iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 tūkst. tonų maisto atliekų.
Stebėsena ir gyventojų informavimas
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus atstovė Gintarė Kundrotaitė-Kozins teigia, kad nuo šiol prieš ištuštinant individualių valdų rūšiuojamų atliekų konteinerius, paslaugų teikėjai akimis permes jų turinį. Jei konteineryje bus netinkamos atliekos (apie tai informuoja ant konteinerių priklijuoti lipdukai), paslaugų teikėjas užklijuos raudoną lipduką su reikalavimu tinkamai išrūšiuoti atliekas ir informuos, kad konteineris bus tuštinamas tik kito apvažiavimo metu, jei jame nebus neleistinų atliekų.
Daugiabučių namų gyventojų rūšiavimo įpročiai stebimi mažiau, nors visos prie daugiabučių esančios konteinerių aikštelės yra stebimos vaizdo kameromis. Kėdainių rajono savivaldybės administracija nuolatos vykdo visuomenės švietimą atliekų tvarkymo klausimais, informuoja gyventojus, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, skatina ugdyti rūšiavimo įpročius švietimo įstaigose.
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja įrengti apie 1 200 požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelių, kuriose bus mišrių komunalinių atliekų konteineriai bei konteineriai plastikui, popieriui, stiklui ir maisto atliekoms. Palaipsniui Vilniuje bus įrengiamos pusiau požeminės ar požeminės komunalinių atliekų surinkimo aikštelės visose miesto dalyse, kur yra galimybė ir poreikis tokiai infrastruktūrai įrengti.
Gyventojai, susiduriantys su perpildytais konteineriais, turi teisę kreiptis dėl konteinerių talpos keitimo, papildomų konteinerių pastatymo ar išvežimo grafiko koregavimo.
tags: #bauda #uz #atlielu #zurnalu #neteisinga #vedima