Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai numato įvairias baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formas, o viena iš jų - atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius. Ši sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui išvengti bausmės, jeigu jis susitaiko su nukentėjusiuoju ir įvykdo tam tikras sąlygas. Šis institutas yra svarbi teisinės valstybės ir atkuriamojo teisingumo principų dalis, siekianti ne tik nubausti, bet ir atkurti pažeistą pusiausvyrą bei skatinti kaltininko reintegraciją.
Susitaikymo samprata ir teisiniai pagrindai
Kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Pagal šią nuostatą, nusikalstamą veiką padaręs asmuo teismo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų bandomąjį laikotarpį, jei jis susitaikė su nukentėjusiu asmeniu.
Lietuvos Respublikos įstatymai numato du pagrindinius kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo būdus:
- Baudžiamojo kodekso (BK) 38 straipsnis numato susitaikymą ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu.
- Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 413 straipsnis numato kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymą teisme privataus kaltinimo atvejais.
Susitaikymo proceso etapai ir sąlygos
Kada galima susitaikyti?
Susitaikymas negalimas iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Tačiau, atsiradus pagrindui, kaltininkas ir nukentėjusysis gali susitaikyti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir bylos parengimo nagrinėti teisme metu ar teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje. Svarbu, kad susitaikymas įvyktų iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo metu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būti keliamas tik po to, kai nustatomas pavojingos veikos, atitinkančios baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, padarymo faktas bei ją padaręs asmuo.
Reikalavimai nusikalstamai veikai ir kaltininkui
Susitaikymas pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas kaltininkui, padariusiam:
- Baudžiamąjį nusižengimą - BK uždrausta veika, už kurią numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
- Neatsargų nusikaltimą.
- Nesunkų tyčinį nusikaltimą - tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo.
- Apysunkį tyčinį nusikaltimą - tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.
Būtinos susitaikymo sąlygos pagal BK 38 straipsnį
Kaltininkui, padariusiam minėtas nusikalstamas veikas, numatomos 4 sąlygos, kada galima taikyti susitaikymą:
- Kaltininkas turi prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką.
- Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl jos atlyginimo ar pašalinimo.
- Kaltininkas turi susitaikyti su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens ar valstybės atstovu.
- Yra pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Visais atvejais tiek žodinis, tiek rašytinis susitaikymas turi būti įformintas procesine forma. Susitarimas dėl žalos atlyginimo ikiteisminio tyrimo teisėjo akivaizdoje nebūtinas, tačiau svarbu, kad byloje būtų dokumentas apie susitarimą atlyginti žalą, pasirašytas įtariamojo, nukentėjusiojo ir pareigūno, kurio akivaizdoje susitarta.
Apribojimai atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės
Baudžiamasis kodeksas numato susitaikymo instituto taikymo apribojimus. Nuo baudžiamosios atsakomybės, net jei tenkinamos anksčiau išvardytos sąlygos, negali būti atleistas:
- Recidyvistas.
- Pavojingas recidyvistas.
- Asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos nusikalstamos veikos padarymo praėjo mažiau nei 4 metai.
Susitaikymo įforminimas ir teismo vaidmuo
Ikiteisminio tyrimo stadijoje
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ikiteisminio tyrimo stadijoje ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu. Šis sprendimas patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (BPK 212 str. 5 p. ir 214 str. 2 d.). Susitaikymo atveju ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas, jei įtariamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo užfiksuotas ikiteisminio tyrimo teisėjo akivaizdoje. Jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas nebuvo apklausęs įtariamojo anksčiau, jis turi tai padaryti prieš patvirtindamas prokuroro nutarimą.
Bylos nagrinėjimas teisme
Bylos parengimo nagrinėti teisme metu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės teismui nutraukiant baudžiamąją bylą teismo nutartimi. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, byla nutraukiama ir asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės teismo nuosprendžiu, o nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje - teismo nutartimi.
Teismo diskrecija
Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir esant visoms anksčiau minėtoms sąlygoms, teisėjas ar teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tai yra teismo teisė, o ne pareiga, o pats atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri susitaikymo atveju turėtų būti besąlygiškai realizuota.
Baudžiamojo poveikio ir auklėjamojo poveikio priemonės
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui susitaikymo pagrindu gali būti paskirtos įvairios baudžiamojo poveikio priemonės, pavyzdžiui:
- Draudimas naudotis specialia teise.
- Nemokami darbai.
- Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
- Turto konfiskavimas.
Nepilnamečiui gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės.
Susitaikymo sąlyginumas ir pasekmės
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tuo pačiu ir ikiteisminio tyrimo nutraukimas susitaikymo atveju, yra sąlyginis. Įtariamasis turi laikytis susitaikymo metu nustatytų įsipareigojimų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
- Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl susitaikymo, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
- Kai minėtas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Privataus kaltinimo atvejai ir taikinamasis posėdis
Baudžiamojo proceso kodeksas numato privataus kaltinimo atvejus, kai procesas pradedamas tik tuomet, kai teismas gauna nukentėjusiojo asmens skundą. Privataus kaltinimo procese yra numatytas taikinamasis posėdis. Tokio posėdžio metu teisėjas siūlo šalims taikiai išspręsti konfliktą ir spręsti dėl susitaikymo sąlygų.
Kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas, nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją, kur siekiama juos sutaikinti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas skundo nuorašas. Taikinamojo posėdžio metu teisėjas praneša apie nukentėjusiojo skundo turinį ir kviečia šalis susitaikyti. Jei šie asmenys susitaiko, procesas dėl skundo nutraukiamas. Nukentėjusysis ir kaltinamas asmuo susitaikydami gali sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo. Jeigu nukentėjusysis ir kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Susitaikymas ir atkuriamojo teisingumo koncepcija
Šiuo metu egzistuojantys kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo modeliai baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje tik dalinai atitinka atkuriamojo teisingumo koncepciją. Atkuriamasis teisingumas - tai bet kuris procesas, kuriame nusikaltėlis, jo auka, atskirais atvejais suinteresuoti tretieji asmenys, taip pat bendruomenė aktyviai dalyvauja bendrame konflikto, kylančio iš nusikaltimo, sureguliavime. Lietuvoje atliekami moksliniai tyrimai ir aktyviai svarstoma dėl atkuriamojo teisingumo koncepcijos Lietuvoje ir jos įgyvendinimo priemonių rengimo.
Susitaikymas smurto artimoje aplinkoje bylose: praktiniai aspektai
Smurtas artimoje aplinkoje - tai bet kokia veika toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose, tarp esamų ar buvusių partnerių. Įvykus smurtui artimoje aplinkoje, t. y. smurtautojui darant nusikalstamą veiką, atsiranda teisinis santykis, kuriame dalyvauja du subjektai: priešingą teisei veiksmą atlikęs asmuo (kaltininkas) ir nukentėjęs nuo nusikalstamo veikimo asmuo (nukentėjusysis). Praktikoje labai dažni atvejai, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) 140 str. 2 d.
Pasitaiko atvejų, kai kaltininkas pripažįsta kaltę tik tam, kad būtų galima taikyti LR BK 38 str. nuostatas, tai yra, kad galėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju. Smurto artimoje aplinkoje atvejais - sutuoktiniai, partneriai, artimieji - emociškai susitaiko ir jie priima sprendimą susitaikyti ikiteisminiame tyrime, galvodami, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nesukels jokių pasekmių nukentėjusiajam ir kaltinamajam.
Tačiau tokios bylos turi specifinių niuansų. Neretai abu - žmona ir vyras ar sugyventiniai - kreipiasi į teisėsaugos institucijas, pateikdami pareiškimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnai proceso dalyviams išaiškina atleidimo nuo atsakomybės galimybę - susitaikymą. Šeimoje nurimus emocijoms, siekiant išvengti ilgo ikiteisminio proceso ir kad kuo greičiau viskas baigtųsi, asmenys susitaiko priešpriešinėse baudžiamosiose bylose. Vis dėlto, gavę teismo sprendimą, jie pamato, kad kiekvienam yra skirta įmoka į Nukentėjusiųjų asmenų fondą (mažiausia yra 10 MGL, kur 1 MGL - 70 eurų, taigi 700 eurų).
Teikiant pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims ir teikiant teisines konsultacijas, labai svarbi išsami informacija, ką reiškia baudžiamojoje byloje SUSITAIKYMAS. Be to, LR BK 722 straipsnis numato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
KONFERENCIJA Psichologinio smurto prieš vaikus atpažinimo bei pagalbos teikimo iššūkiai
Baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formos Lietuvoje: statistika ir reikšmė
Kiekviena valstybė vykdo baudžiamąją politiką, kurios pagrindinis tikslas - nusikalstamumo kontrolė. Baudžiamosios politikos pagrindą sudaro baudžiamasis įstatymas, kuris turi, be kita ko, nustatyti baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas bei teisinius padarinius už tokių veikų padarymą.
Šiuolaikinė Lietuvos baudžiamoji teisė numato tris pagrindines baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formas:
- Bausmės skyrimas.
- Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.
- Bausmės vykdymo atidėjimas arba atleidimas nuo bausmės.
Bausmės skyrimas yra tradicinė ir dažniausiai taikoma forma. Teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, turi pareigą ir teisę skirti jam bausmę. Statistiniai duomenys patvirtina, kad bausmės skyrimas iš esmės yra pagrindinė baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma Lietuvoje, kuri taikoma vidutiniškai dviejuose trečdaliuose (apie 66 proc.) baudžiamųjų bylų sprendimų.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės gali būti vertinami kaip papildomos baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formos. Statistiniai duomenys rodo, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas stabiliai išlieka antrojoje vietoje ir kiekvienais metais nuosekliai sudaro kiek daugiau nei vieną ketvirtadalį (apie 27 proc.) baudžiamųjų bylų sprendimų.
Bausmės vykdymo atidėjimo ir atleidimo nuo bausmės instituto taikymo statistiniai duomenys rodo, kad ši baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma išsprendžia tik santykinai nedidelį (apie 7 proc.) teisiamų asmenų baudžiamųjų bylų skaičių.
Statistinės tendencijos (2018-2023 m.)
Pastarųjų šešerių metų (2018-2023) baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų taikymo Lietuvoje statistiniai duomenys rodo gana ryškią bausmės skyrimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo mažėjimo (absoliučiais skaičiais) tendenciją (atitinkamai 23 proc. ir 21 proc.). Tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimo ir atleidimo nuo bausmės instituto taikymas (absoliučiais skaičiais) buvo palyginti stabilus, o ryškesnis mažėjimas fiksuotas tik 2020 metais. Šios tendencijos visiškai atitinka registruoto nusikalstamumo 2018-2023 m. mažėjimo tendenciją, kuri sudaro 21 proc.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formos, taikymo statistiniai duomenys rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės išsprendžiama gana daug baudžiamųjų bylų. Pavyzdžiui, 2018 m. - 7 535 bylos, 2022 m. - 5 869 bylos, o 2023 m. - 6 113 bylų. Tai patvirtina didelę šio instituto praktinę reikšmę baudžiamajai politikai Lietuvoje.
tags: #bauda #sumazeja #jeigu #susitaikai #su #valstybe