Valstybinė Šiaulių dviračių gamykla buvo įkurta 1948 m. gruodžio 23 d., pakeičiant traktorių remonto gamyklą „Žaizdras“ ir vinių fabriką „Šiaulių vinis“. Tai žymi Šiaulių pramonės istorijos posūkį, nukreipiant gamybos pajėgumus į dviračių gamybą.
Pradžia ir ankstyvieji metai (1948-1960)
Įmonės veiklos pradžioje, 1951 m. kovo 21 d., pradėti gaminti pirmieji dviračiai paaugliams - „Ereliukas“. Jau 1952 m. pasirodė ir dviratis mergaitėms „Kregždutė“. Šie modeliai tapo gamyklos simboliais ir buvo gaminami ilgus metus.
Gamyklos produkcija sparčiai augo: 1951 m. buvo pagaminta pirmoji produkcija, o 1952 m. metinė gamyba siekė 37 tūkst. dviračių. 1953 m. gamyklos plotas išsiplėtė, o produkcija padidėjo iki 150 tūkst. dviračių per metus. Tais pačiais metais buvo eksportuoti pirmieji 6 tūkst. dviračių į užsienio šalis, tokias kaip Vokietija, Meksika, Suomija, Graikija, Indija, Belgija ir Vengrija. Tai buvo pirmoji eksportuojama produkcija Šiaulių mieste.
1958 m. gamykloje dirbo 1 000 darbuotojų, ji buvo didžiausia Šiaulių įmonė. Nepaisant tiekimo sunkumų, iki 1960 m. gamyba nuolat augo.
Augimas, plėtra ir įvairovė (1961-1990)
Nuo 1961 m. gamykla „Vairas“ pirmoji Sovietų Sąjungoje pradėjo rinkti, o vėliau ir gaminti variklius mopedams „Š-50“. 1964 m. įmonė oficialiai tapo dviračių ir variklių gamykla „Vairas“, pradėdama gaminti motorolerių variklius.
Gamybos apimtys ir toliau augo: 1960 m. pagamintas 1 000 000-asis dviratis, o 1972 m. - penkioliktasis milijonasis. 1970-ųjų pabaigoje 50 tūkst. dviračių buvo eksportuojama į 70 šalių. Metinė gamybos apimtis 1976 m. pasiekė 420 tūkst. dviračių ir 260 tūkst. variklių. 1982 m. gamykloje dirbo 3 500 žmonių, gaminta 266 100 mopedų variklių, 59 500 dviračių „Kregždutė“, 381 000 dviračių „Ereliukas“ ir 6 100 universalių dviračių „Dubysa“.
Šiuo laikotarpiu gamykla ne tik plėtė produkciją, bet ir prisidėjo prie socialinio bei kultūrinio gyvenimo: 1980 m. įsteigė Dviračių muziejų, kuris 1985 m. buvo perduotas Šiaulių miestui. Nuo 1955 m. gamykla organizavo respublikines moksleivių lenktynes dviračiais, o nuo 1976 m. - dviračių šventes, kurios tapo miesto tradicija.
1964 m. pradėti gaminti motorolerių varikliai. 1976 m. pasirodė nauji dviračių modeliai - „Venta“ ir „Dubysa“. 1978 m. pristatytas pirmasis sulankstomas dviratis, dviračių simuliatorius ir dviratis-katamaranas.
Perėjimas prie rinkos ekonomikos ir naujos strategijos (1990-2013)
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, gamykla susidūrė su iššūkiais - prarado žaliavų tiekimo ir produkcijos realizavimo rinkas. 1991 m. vyriausybė nusavino įmonės apyvartines lėšas, o 1993 m. kovo 18 d. buvo įsteigta bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB „Baltik Vairas“. Į ją iš valstybinės dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ buvo perkelta 320 darbuotojų.
1993 m. gruodžio 1 d. valstybinė dviračių ir variklių gamykla „Vairas“ reorganizuota į dvi savarankiškas įmones: valstybinę įmonę „Šiaulių Vairas“, kuri tęsė vidaus degimo variklių gamybą, ir UAB „Baltik Vairas“, perėmusią dviračių gamybą. UAB „Baltik Vairas“ perėmė dviračių gamybos padalinius ir pradėjo gaminti „Panther“ prekės ženklo dviračius.
Nuo 1993 m. iki 2013 m. įmonė priklausė Vokietijos dviračių gamybos įmonei „Panther International“. 1994 m. ir 2004 m. pradėta elektrinių dviračių gamyba. 1997 m. užmezgus ryšius su Kinijos valstybine įmone „Qing qi“, valstybinėje įmonėje „Šiaulių vairas“ pradėti gaminti mopedai „Mulan“ ir motociklai, tačiau dėl ekonominės krizės įmonei paskelbtas bankrotas. 1998 m. rugpjūčio 3 d. vietoj jos įsteigta „Šiauliai Qinqgi“, kuri taip pat bankrutavo.
1999 m. pagamintas pirmas milijonas dviračių nuo UAB „Baltik Vairas“ įsikūrimo. 2011 m. rugpjūtį nuo konvejerio nuriedėjo penkioliktasis milijoninis UAB „Baltik Vairas“ pagamintas dviratis.
Šiuolaikinė "Baltik Vairas" (nuo 2013 m. iki dabar)
2013 m. gamyklą įsigijo Danijos investuotojas „Asgaard A/S“ ir Lietuvos rizikos kapitalo fondas „LitCapital“. Per metus pagamindama 350 tūkst. dviračių, gamykla tapo didžiausia dviračių gamykla Šiaurės Europoje.
Šiuo metu „Baltik Vairas“ gamina platų spektrą dviračių: miesto, kelioninius, kalnų, vaikiškus, pramoninius, elektrinius dviračius, tandemus, triračius. Įmonė turi šešias gamybos linijas, per metus pagamina apie 1700 skirtingų modelių iki 500 000 dviračių. Apie 98 % produkcijos eksportuojama į 14 šalių, daugiausia į Vokietiją, Nyderlandus, Daniją, Suomiją, Austriją, Šveicariją.
Įmonė aktyviai investuoja į modernizavimą, skaitmenizaciją ir „Pramonė 4.0“ technologijas. Daugiau nei 400 kvalifikuotų darbuotojų dirba su moderniomis technologijomis, užtikrinančiomis aukštą kokybės ir tvarumo lygį. Įmonė palaiko tiesioginius ir ilgalaikius ryšius su pagrindiniais tiekėjais, užtikrindama visišką skaidrumą ir pagalbą kiekviename gamybos etape.
2018 metais „Baltik Vairas“ pajamos išaugo 60 %, pasiekdamos 60 mln. eurų. 2019 m. prognozuojamas dar 30 % augimas. Įmonė siekia būti geriausia, o ne tik didžiausia dviračių gamintoja pasaulyje.
Gamykloje veikia viena dedikuota elektrinių dviračių surinkimo linija, viena - reguliarių dviračių linija ir trys universalios linijos, kurias galima pritaikyti pagal poreikį. Surinkimo linijos yra pritaikytos įvairių modelių dviračiams gaminti, kiekviena gali pagaminti apie 25-35 dviračių per valandą.
Įmonės vadovų komandą sudaro aukščiausios srities kompetencijas turintys ekspertai. Profesionalūs „Baltik Vairas“ specialistai savo aistrą dviračiams ir įsipareigojimą siekti aukštos kokybės įgyvendina kiekviename gamybos proceso etape.
2015/2016 metais „Baltik vairo“ pardavimo pajamos sudarė 30,7 mln. eurų, 2016/2017 metais - 36,7 mln. eurų. 2018 metais įmonė pasiekė 60 mln. eurų pardavimo pajamas.
Įmonė gamina dviračius miestui (City), kelionėms (Trekking), kalnų, vaikiškus dviračius, taip pat elektrinius (e-bike) dviračius bei specialios paskirties dviračius (tandemus, triračius ledams, pramonėje naudojamus dviračius ir pan.). Kiekvieną sezoną įmonėje pagaminama apie 500 skirtingų modelių, apie 50 prekių ženklų dviračių.
Verslo modelis ir ateities planai
„Baltik Vairas“ yra OEM (Original Equipment Manufacturer) gamintojas, teikiantis pilnas dviračių gamybos paslaugas privatiems prekės ženklams. Įmonė valdo visas pagrindines kompetencijas - nuo komponentų tiekimo iki galutinio produkto surinkimo. Strateginis dėmesys skiriamas dviračių gamybai kitiems prekės ženklams.
Pagrindinė „Baltik Vairas“ rinka - Vakarų Europos šalys, tačiau ateities planuose numatyta plėtra į Šiaurės šalių, Centrinės Europos ir Rytų Europos rinkas. Įmonė planuoja atnaujinti gamybos įrengimus ir vėl pradėti gaminti detales, visų pirma - dviračių rėmus.
Įmonė yra viena iš EBMA (European Bicycle Manufactoring Association) steigėjų, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų narė, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų narė.
Geopolitiniai iššūkiai, tokie kaip prekybos karas tarp Kinijos ir JAV, verčia įmonę ieškoti alternatyvių tiekimo grandinių ir apsvarstyti galimybes plėsti gamybą kitose šalyse, pavyzdžiui, Vietname. Įmonė ruošiasi blogiausiam scenarijui, jei JAV įvestų didesnius muitus Kinijos gamintojams.
„Tiek klientai, tiek tiekėjai dabar sako, kad esame viena geriausių, o gal ir geriausia dviračių gamykla pasaulyje“, - teigė „Baltik Vairo“ generalinis direktorius Žilvinas Dubosas.
„Baltik Vairas“ siekia būti pasauline lydere, ne tik pagal gamybos kiekį, bet ir pagal kokybę bei inovacijas.
tags: #baltik #vairas #gamykla