Eismo įvykiai yra viena pagrindinių žmonių mirties priežasčių visoje Europoje. Lietuvoje pastaraisiais metais pastebimai auga eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Eismo įvykių statistika padeda sekti autoįvykių skaičių, jų tipą, dokumentuoti sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičių, taip pat taikyti įvairias prevencines programas kelyje ir sumažinti avarijų bei kitų autoįvykių kiekį. Mažiau avarijų - mažiau sužeistų bei žuvusių asmenų.
Vizija „Nulis“ ir jos įgyvendinimas
Kritinis rodiklis eismo saugumo programose - žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 milijonui gyventojų. Šis rodiklis buvo vienas pagrindinių žlugusioje valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija - nulis“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano tikslas buvo sumažinti žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičių iki ne daugiau kaip 50 žuvusiųjų 1 milijonui gyventojų 2020 metais. Iki 2030 m. siekiama žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 proc., palyginti su 2019 m., tai yra, kad eisme žūtų ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai. Iki 2050 m. - nė vieno žuvusio eismo dalyvio.
Kitose šalyse, įskaitant Lietuvą, siekiama įgyvendinti Vizija „Nulis“ tikslus - iki 2030 m. 50 % sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose (lyginant su 2020 m.). Nors 2019-2022 m. Lietuva buvo gerame kelyje link šio tikslo, kasmet mažėjant žuvusiųjų skaičiui, 2023 m. užfiksuoti neigiami pokyčiai - žuvusių eismo dalyvių skaičius per metus padidėjo net trečdaliu. Taigi, 2023 m. žuvusiųjų rodiklis yra 55,4 žuvusiųjų / 1 mln. gyventojų. Siekiant įgyvendinti Vizija „Nulis“ tikslus, svarbu stebėti eismo įvykių tendencijas ir esmines problemas.
Bendroji eismo įvykių statistika (2020-2023 m.)
Eismo įvykių statistika šiame leidinyje sudaroma remiantis 2020-2023 m. eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužaloti asmenys, duomenimis. 2023 m. eismo įvykių duomenys analizei naudojami pagal 2024 m. vasario 1 d. iš policijos gautus duomenis. Tyrimai apie įvykusius eismo įvykius gali užtrukti ir kelis mėnesius, ir tik priėmus tyrimų išvadas policijos pareigūnai tikslina bei atnaujina duomenis.
Eismo nelaimių statistika Lietuvoje gąsdina: auga ir avarijų, ir nukentėjusiųjų skaičius. Per pastaruosius 5 metus geriausia situacija buvo 2021-aisiais, kai per pirmus 9 mėnesius užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, o sužeisti buvo 2377 žmonės. Šiemet beveik visi rodikliai prastesni - iki spalio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių. 2025 metų eismo saugumo statistika Lietuvoje siunčia aiškų ir neraminantį signalą: eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, daugėja, o jų pasekmės sunkėja. Per metus šalyje užfiksuoti 2868 eismo įvykiai, žuvo 131 žmogus, sužeisti 3345. Tamsiuoju paros metu eismo dalyviams yra saugiausia. Sutemose šiemet įvyko tik 13 proc. eismo įvykių.
Saugiausios savaitės dienos, remiantis TKA ataskaita, yra sekmadienis (284 įskaitiniai eismo įvykiai) ir pirmadienis (298).
Ekonominiai nuostoliai
Nustatyta, kad 2023 m. nuostoliai Lietuvos ekonomikai dėl 1 eismo įvykyje žuvusio žmogaus buvo 544 798 €, dėl sunkiai sužeisto žmogaus - 77 994 €, o dėl lengvai sužeisto žmogaus - 5 243 €. Įvertinus žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių nustatyta, kad 2023 m. Lietuva patyrė 139,89 € mln. nuostolių.
Eismo įvykius lemiantys veiksniai
Eismo įvykius gali lemti keli faktoriai: eismo dalyvių veiksmai, kelių infrastruktūros trūkumai, aplinkos sąlygos bei transporto priemonių būklė. Žinant pagrindines problemas ir imantis veiksmų joms spręsti, galime įgyvendinti Vizija „Nulis“ tikslus.
Vairuotojų elgesys
Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys yra pati dažniausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis. Kas yra netinkamas vairuotojo elgesys? Tai neatidumas lenkiant, chuliganiškas vairavimas, skubėjimas, kelio dangos neįvertinimas, įvairūs pašaliniai veiksmai (mobiliojo ryšio priemonių naudojimas, valgymas). Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kt. taipogi atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant taip pat laikomi pašaliniais veiksniais. Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su blaškančiais vairuotojus veiksniais.
- Apsvaigimas: Dalyvavimas eisme apsvaigus - viena iš daugiausiai mirčių atnešančių eismo įvykių priežasčių. Vartoję alkoholio, narkotikų ar netgi tam tikrų vaistų, vairuotojai gali tapti neatidūs, nesiorientuoti kelyje, nesuvokti atstumo tarp transporto priemonių.
- Greičio viršijimas: Greičio viršijimas yra taip pat viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, sukeliančių autoįvykius. Eismo įvykių statistika nurodo, kad 2023-iaisiais metais būtent saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50 procentų autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės. Nepasirinkdami saugaus leistino greičio arba viršydami jį vairuotojai pamiršta, kad ilgėja stabdymo kelias ir laikas ekstremalios situacijos metu. Taipogi didėja rizika nesuvaldyti automobilio siekiant išvengti avarijos, sumažėja padangų sukibimas su kelio danga bei sunaudojama daugiau degalų.
- Mobiliojo ryšio priemonių naudojimas: Nuolatinis naudojimasis telefonais, rašant žinutes, naršant internete ar kalbant, atitraukia dėmesį nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Ši problema yra niekaip neišsprendžiama.
Nors 2023 m. dažniausiai eismo įvykiuose iš transporto priemonių dalyvaudavo lengvieji automobiliai (75 %), jų naudotojai (t. y. vairuotojai ir keleiviai) sudarė mažiausią nukentėjusiųjų dalį.
Pažeidžiami eismo dalyviai
Netinkamas pėsčiųjų eismo dalyvių elgesys lygiai taip pat daro įtaką, kaip ir transporto priemones vairuojančių eismo dalyvių. Dažniausios problemos - pėsčiųjų neatidumas prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, pašaliniai veiksmai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinėmis).
- Pėstieji: Kiekvienas žmogus eisme dalyvauja pirmiausia kaip pėsčiasis. 2020-2023 m. 40 % visų eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų sudarė vyresni nei 65 m. amžiaus žmonės. 2023 m. 43 % žuvusiųjų buvo pažeidžiami eismo dalyviai. Gyvenvietėse buvo sužalota net 88 % visų eismo įvykiuose dalyvavusių pėsčiųjų. Neblaivūs pėstieji buvo atsakingi už 113 sukeltų eismo įvykių 2020-2023 m. Šiemet daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23 proc.) ir keleivių (21 proc.).
- Dviratininkai ir paspirtukininkai: Netinkama ar nebaigta infrastruktūra gali pakišti koją dviratininkams. 2023 m. užfiksuoti 48 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir dviratininkų, jų metu nukentėjo 44 pėstieji ir 7 dviratininkai. Taip pat įvyko 49 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir paspirtukininkų, kurių metu nukentėjo 46 pėstieji ir 4 paspirtukininkai.
Kelių infrastruktūra
Vienos skaudžiausių eismo įvykių pasekmių jau kelerius metus yra nuvažiavimai nuo kelio, atsitrenkiant į pakelėse augančius medžius. Nustatyta, kad 2023 m. didžiausia rizika žūti ar būti sužeistam pagal eismo įvykių pobūdį ir aplinkybes yra būtent nuvažiavimų nuo kelio atsitrenkiant į medį metu. Praėjusiais metais 100-ui tokio pobūdžio eismo įvykiams teko 27,6 žuvusieji (2020-2022 m. - 15,2) ir 136,2 sužeistieji (2020-2022 m. - 119,9). VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA), vykdydama valstybinės reikšmės kelių reguliarius saugumo patikrinimus, žymi vietas, kuriose medžiai patenka į laisvą nuo kliūčių zoną.
Transporto priemonių būklė ir oro sąlygos
Transporto priemonių techninė būklė taip pat labai svarbi ir neretai apie ją užsimena eismo įvykių statistika. Ne veltui automobiliams reikia keisti padangas į žiemines. Pasitaiko atvejų, kuomet netinkamas padangų protektoriaus gylis tampa autoįvykio priežastimi. Oro sąlygos ir meteorologiniai reiškiniai taip pat gali padaryti įtaką eismui kelyje.
Viešasis transportas
Skatinant darnų judumą miestuose, gyventojai skatinami kelionėms rinktis viešąjį transportą. Tačiau pastebima, kad autobusų ir troleibusų vairuotojams bei keleiviams trūksta atidumo ir kasmet nukenčia vis daugiau šių transporto priemonių keleivių. Nustatyta, kad 2023 m. 34 % visų eismo įvykių, kurių rūšis yra „Kiti eismo įvykiai“, buvo įvykiai su viešojo transporto keleiviais (151 eismo įvykis iš 446). Pagrindinės šių eismo įvykių aplinkybės - staigus vairuotojų stabdymas ar pradėjimas važiuoti.
Regioninė eismo įvykių statistika
Lietuvoje pastebimai auga eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Didžiausias šuolis - Šiaulių apskrityje: šiemet iki spalio įvyko 222 (pernai - 195) avarijos, kuriose nukentėjo 263 (222), žuvo 14 (6) žmonės. Labiausiai avaringumas ūgtelėjo Šiaulių apskrityje. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Radavičius sako, kad eismo įvykių skaičius išties auga.
Daugiausia eismo įvykių įvyko tankiausiai apgyvendintose Vilniaus (637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų) ir Kauno (430, 486, 11) apskrityse. Palyginus didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse įvykusius eismo įvykius, nustatyta, kad 2023 m. 10 000-ui gyventojų daugiausia įvykių ir sužeistųjų teko Klaipėdos m. sav. (atitinkamai 1,3 eismo įvykio ir 1,5 eismo dalyvio). Taip pat išsiskyrė ir Kauno m. sav., kurioje 10 000-ui gyventojų 2023 m. rodikliai buvo prasti.
Nustatyta, kad 2023 m. daugiausiai eismo įvykių ir nukentėjusiųjų 10 000-ui gyventojų teko Panevėžio miesto savivaldybei (atitinkamai 17,0 eismo įvykio ir 18,3 eismo dalyvio). Praėjusiais metais pėstieji, dviratininkai ir paspirtukininkai sudarė 46 % visų nukentėjusių eismo dalyvių Panevėžyje (75 iš 164 eismo dalyvių).
Tačiau galima pasidžiaugti, kad Šiaulių miesto savivaldybėje 2023 m. situacija pagerėjo. Taip pat nustatyta, kad 2020-2023 m. registruojamų motorinių transporto priemonių parkas Lietuvoje išaugo 3,7 %, lyginant su 2022 m. Atsižvelgus į gyventojų skaičių šalyje, nustatyta, kad 1 tūkst. gyventojų tenka didelis transporto priemonių skaičius.
Sisteminių problemų sprendimas ir vairuotojų rengimas
Viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojamos infrastruktūros problemos, pavojingos sankryžos, eismo organizavimo trūkumai ar nepalankios oro sąlygos. Visa tai turi reikšmės, tačiau esminis veiksnys lieka nuošalyje - žmogus. „Nuobaudos skiriamos ne keliui, ne orui ir ne automobiliui. Jos skiriamos vairuotojui. Tai aiškiai parodo, kas laikomas galutiniu atsakingu asmeniu. Todėl bandymai pagrindinę kaltę perkelti infrastruktūrai ar sąlygoms tik silpnina asmeninės atsakomybės suvokimą“, - teigia Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Mindaugas Vilkickas.
Jo teigimu, didžiausia problema slypi ne pavieniuose vairuotojų veiksmuose, o pačioje jų rengimo ir kompetencijų vertinimo sistemoje. „Formaliai įgytas vairuotojo pažymėjimas ir 95 kodo kvalifikacija dar nereiškia, kad žmogus iš tiesų pasirengęs valdyti transporto priemonę sudėtingomis, realiomis sąlygomis. Šiandien kvalifikacija per dažnai tampa tik dokumentu, o ne realių gebėjimų patvirtinimu“, - pabrėžia dr. M. Vilkickas.
Vairavimo mokytojų gildija ne kartą atkreipė dėmesį, kad profesinio mokymo ir kompetencijų vertinimo sistema neatitinka Profesinio mokymo įstatyme įtvirtinto nepriklausomo vertinimo principo. Praktikoje kvalifikacija dažnai patvirtinama formaliai, be nuoseklaus ir objektyvaus gebėjimų patikrinimo. „Jeigu įmonės vadovui pakanka tik dokumento, o ne realių kompetencijų, tai jau nėra paprastas aplaidumas.“ Problemos ne kartą buvo keliamos ir politiniu lygmeniu.
Papildomą nerimą kelia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuojami vairuotojų rengimo tvarkos pakeitimai, kurie, ekspertų vertinimu, ne stiprina, o silpnina reikalavimų kartelę. „Kai avarijų daugėja, logiška būtų tikėtis griežtesnių, o ne švelnesnių sprendimų. Vairuotojų rengimas nėra administracinė paslauga - tai procesas, formuojantis žmogaus elgesį kelyje, jo požiūrį į riziką ir atsakomybę. Kiekvienas reikalavimų kartelės nuleidimas tiesiogiai atsispindi didesne rizika keliuose“, - teigia dr. M. Vilkickas.
Auganti eismo įvykių statistika rodo, kad problemų sprendimo nebegalima atidėlioti. Tačiau sprendimas turi prasidėti ne nuo bandymo pasidalinti atsakomybe, o nuo jos sugrąžinimo ten, kur ji ir yra - vairuotojui. Vairuotojų švietimas galėtų tapti esminiu veiksniu mažinant eismo įvykių skaičių ir jų pasekmių sunkumą. Nuoseklus, sistemiškas ir į realias situacijas orientuotas mokymas formuoja ne tik techninius vairavimo įgūdžius, bet ir atsakingą požiūrį į riziką, sprendimų priėmimą bei kitų eismo dalyvių saugumą.
„Valstybė turi imtis kompleksinių, tarpusavyje suderintų priemonių: peržiūrėti ir sustiprinti vairuotojų rengimo programas, užtikrinti nepriklausomą ir objektyvų kompetencijų vertinimą, įdiegti periodinį kvalifikacijos atnaujinimą, ypač profesinių vairuotojų segmente, bei užtikrinti veiksmingą kontrolę. Be to, būtina aiški politinė valia pripažinti problemą ir ją spręsti ne fragmentiškai, o sistemiškai, siekiant ilgalaikio eismo saugumo gerinimo“, - siūlo Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Mindaugas Vilkickas.
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) veikla
VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA) vykdo įvairias veiklas, kurios prisideda prie eismo saugumo šalyje gerinimo. Reguliarūs kelių saugumo patikrinimai, eismo saugos tyrimai, valstybinės reikšmės kelių juodųjų dėmių nustatymas ir tyrimas, eismo įvykių duomenų teikimas tarptautinėms organizacijoms - tai tik dalis vykdomų TKA veiklų.
LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija) iki šiol naudoja metodą, kuris vadinamas „5 kodėl“. Naudojant šį metodą yra siekiama nustatyti, kodėl autoįvykis įvyko, sukuriama nuosekli įvykių grandinė, nustatomos tikslios priežastys.
Rekomendacijos ir prevencija
LTSA nuolatos rengia prevencines programas ir skatina susidomėjimą jomis, siūlydama platesnes teorijos temas besimokantiems vairuoti bei saugaus praktinio vairavimo pamokas slidžiame kelyje arba tamsiuoju paros metu. Vien patirtis kelyje nepadeda, net ir labai patyrę, kelis dešimtmečius vairuojantys asmenys patenka į autoįvykius. Neretai, žmonės patenka į avariją ne dėl savo kaltės.
Pagrindinis bet kokio, pradedančiojo ar patyrusio vairuotojo uždavinys yra vairuoti labai atidžiai, numatyti visų aplink esančių eismo dalyvių galimus veiksmus. Visuomet pasirinkite saugų greitį, atsižvelgiant ne tik į kelio ženklus, bet ir oro sąlygas, situaciją kelyje (pavyzdžiui, kelio remontą). Nevairuokite apsvaigę ar labai pavargę. Vienas netinkamas sprendimas kelyje gali tapti mirtinu, tad vairuokite jausdami atsakomybę už savo bei kitų eismo dalyvių gyvybę.
tags: #avariju #statistika #lietuvoje