Eismo įvykių statistika Lietuvoje kelia susirūpinimą, nes pastaruoju metu pastebimai auga eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Per pastaruosius 5 metus geriausia situacija buvo 2021 metais, kai per pirmuosius 9 mėnesius užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, o sužeisti buvo 2377 žmonės. Tačiau 2023 metais beveik visi rodikliai pablogėjo - iki spalio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių.
Lietuvos kelių policijos tarnyba teikia statistiką, kuri rodo, kad Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius, kuriuose buvo nukentėjusių, kasmet mažėja. Jei 2014 metais jų buvo fiksuota 3255, tai 2023 metais - 2865 eismo įvykiai, t. y. 390 mažiau. Mažėjant avarijų skaičiui, mažėjo ir keliuose žuvusių asmenų. 2014 metais per metus eismo įvykiuose žuvo 267 žmonės, o 2022 metais fiksuotas mažiausias per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį per metus keliuose žuvusiųjų skaičius - 122. Tiesa, 2023 metais žuvusiųjų Lietuvos keliuose vėl padaugėjo iki 157, iš jų tamsiu paros metu žuvo 53 žmonės.
Sužeistų per eismo įvykius skaičius taip pat mažėjo per 10 metų. 2014 metais fiksuoti 3785 sužeistieji, iš jų 1034 pėstieji ir 309 dviratininkai. Tuo tarpu 2023 metais sužeistųjų keliuose skaičius sumažėjo iki 3288, iš jų 714 pėsčiųjų bei 373 dviratininkai. Atkreiptinas dėmesys, kad nors bendras sužeistųjų keliuose skaičius mažėjo, dviratininkų kas metus sužeidžiama daugiau.
Avarijų situacija Lietuvos regionuose ir miestuose
Didžiausia žuvusiųjų dalis 2023 metais buvo tankiausiai apgyvendintose Vilniaus (637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų) ir Kauno (430, 486, 11) apskrityse. Labiausiai avaringumas ūgtelėjo Šiaulių apskrityje. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ paskelbtoje ataskaitoje pastebima, kad 2023 metų rugsėjį, lyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Šiaulių apskrityje avarijų skaičius padidėjo beveik 15 proc. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Radavičius sako, kad nors eismo įvykių skaičius išties auga, draudikų duomenys gali ir neatitikti tikrosios situacijos.
Pirmąjį 2023 metų pusmetį 42 proc. padaugėjo eismo įvykių Tauragės, 24 proc. - Telšių, 12 proc. - Vilniaus, 8 proc. - Kauno, 7 proc. - Marijampolės apskrityse. Įskaitinių eismo įvykių mažėjo Alytaus (30 proc.), Klaipėdos (16 proc.), Utenos (15 proc.), Šiaulių (10 proc.) ir Panevėžio (2 proc.) apskrityse. Be to, 300 proc. išaugo eismo įvykių skaičius Raseinių ir Ignalinos rajono savivaldybėse, 200 proc. - Trakų, 100 proc. - Kalvarijos ir Šilalės rajonuose. Labiausiai eismo įvykių sumažėjo Lazdijuose - 89 proc. Žuvusiųjų skaičius 200 proc. išaugo Vilniaus ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse.
Nustatyta, kad 2023 metais daugiausiai eismo įvykių ir nukentėjusiųjų 10 000-ui gyventojų teko Panevėžio miesto savivaldybei (atitinkamai 17,0 EĮ ir 18,3 ED). Praėjusiais metais pėstieji, dviratininkai ir paspirtukininkai sudarė 46 % visų nukentėjusių eismo dalyvių Panevėžyje (75 iš 164 ED). Tačiau galima pasidžiaugti, kad Šiaulių miesto savivaldybėje 2023 metais, lyginant su 2020-2022 metų vidurkiu, sumažėjo nukentėjusių eismo dalyvių skaičius, tenkantis 10 000-ui gyventojų.
Avarijų „juodosios dėmės“ didžiuosiuose miestuose
Didžiųjų šalies miestų eismo žemėlapiai yra išmarginti vadinamosiomis juodosiomis dėmėmis - gatvių dalimis, kuriose avarijos yra itin dažnas reiškinys. Vien Vilniuje tokių gausiais eismo įvykiais paženklintų taškų skaičiuojama arti šimto, o kiti didieji miestai nuo Vilniaus atsilieka nedaug.
Vilnius
- Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, Vilniuje bene pavojingiausia yra Kalvarijų gatvė. Čia pavojai vairuotojų tyko kone kas kelis šimtus metrų, o kiekviena sankryža reikalauja didesnio atsargumo.
- Nerūpestingo pasivažinėjimo vairuotojams nežada ir Kareivių gatvė, kurioje galima suskaičiuoti penkias juodąsias dėmes.
- Nemažai iššūkių sėdintiems prie vairo Vilniuje kelia ir Antakalnio gatvės atkarpa nuo Šilo tilto iki Antakalnio poliklinikos. Ši palyginus neilga kelio atkarpa yra paženklinta trimis juodosiomis dėmėmis, o dar viena jų vairuotojų tyko kiek tolėliau esančioje žiedinėje sankryžoje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios.
- Žvelgiant į atskirus sostinės mikrorajonus grėsmingiausiai vairuotojams turėtų atrodyti Senamiestis ir Žirmūnai, kuriuose gausu pavojingų kelio atkarpų ir sankryžų.
Kelių ir transporto tyrimo instituto eksperto teigimu, važinėdami sostinėje gyventojai visuomet turėtų būti labai atsargūs, o dar labiau koncentraciją prie vairo padidinti pagrindinėse eismo arterijose ir didžiosiose sankryžose. Vilnius tikrai dar nėra tarp saugiausių vairuotojams miestų, nors teigiamų poslinkių jame pastaraisiais metais išvysti galima. Labiausiai eismo įvykių rizika didžiausiame šalies mieste išauga piko valandomis - ryte maždaug 8-9 val. ir apie 17-18 val.
Kaunas
Avaringų taškų situacija antrajame pagal dydį Lietuvos mieste - ne ką geresnė. Tiesa, Kaunas gali pasidžiaugti eismo dalyviams santykinai saugesniu senamiesčiu. Nors juodųjų dėmių čia taip pat yra, tačiau mažiau nei istorinėje Vilniaus miesto dalyje. Didžiausia vairuotojams pavojingų taškų koncentracija Kaune yra Savanorių prospekte, kuriame galima suskaičiuoti net dešimt juodųjų dėmių. Nemažai jų yra ir su prospektu susikertančiose gretimose gatvėse. Lyginant su 2015 metais, 2022 metais juodųjų dėmių Kaune šiek tiek padaugėjo, ką, tikėtina, lėmė naujai išasfaltuotos kai kurios gatvės ir dėl to padidėjęs važiavimo greitis jose.
Klaipėda
Žvelgiant į Klaipėdos juodųjų dėmių žemėlapį nesunku pastebėti, kad avaringi ruožai čia daugiausiai koncentruojasi Taikos prospekte. Jame išsidėsčiusios net keturiolika juodųjų dėmių.
Avarijų „juodosios dėmės“ užmiesčio keliuose
Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, iš užmiesčio kelių Lietuvoje daugiausiai juodųjų dėmių turi magistralinis kelias A6 ir konkrečiai jo atkarpa nuo Kauno iki Jonavos. Vos kiek daugiau nei 30 km siekiančioje atkarpoje fiksuojami penki avaringi taškai. Itin atsargūs vairuotojai turėtų būti ir važiuodami iš Šiaulių į Radviliškį. Kelių ir transporto tyrimo instituto eksperto teigimu, juodųjų dėmių Lietuvos užmiesčio keliuose per pastaruosius dešimt metų sumažėjo maždaug 8 kartus.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys
Pagrindinės kelių eismo įvykių, kuriuose 2023 metais buvo sužeistų žmonių, priežastys yra šios:
- Reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas ir manevravimo taisyklių pažeidimas - 21 proc.
- Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas - 16 proc. Pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis - saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino važiavimo greičio viršijimas - sudarė 61 proc. 2023 m. (2022 m. I pusmetį - 54 proc.). Nepasirinkdami saugaus leistino greičio arba viršydami jį, vairuotojai pamiršta, kad ilgėja stabdymo kelias ir laikas ekstremalios situacijos metu. Taipogi didėja rizika nesuvaldyti automobilio siekiant išvengti avarijos, sumažėja padangų sukibimas su kelio danga.
- Saugaus atstumo nesilaikymas - 14 proc. Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su blaškančiais vairuotojus veiksniais.
- Pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas - 8 proc. 2023 m. (2022 m. I pusmetį - 7 proc.).
- Dviračių vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimai - 7 proc. 2023 m. (2022 m. I pusmetį - 6 proc.).
Kitos dažnos avarijų situacijos didžiuosiuose miestuose ir pavojingiausiose jų vietose išlieka neatsargus automobilių rikiavimasis iš vienos eismo juostos į kitą, pirmumo ženklų ir taisyklių nepaisymas sankryžose, taip pat važiavimas žiedinėse sankryžose. Dažnai eismo įvykiai nutinka ir nesilaikant saugaus greičio bei atstumo nuo kitų transporto priemonių.
Blaškantys veiksniai ir neblaivumas
Turbūt kiekvieną dieną vairuotojai save „pagautų” situacijoje, kuomet vairuojant užsiima pašaliniais veiksmais. Vienas iš pagrindinių blaškančių objektų - telefonai, kuriais vairuotojai naudojasi vairuodami, lėtai judėdami ar stovėdami spūstyse. Kalbėjimas telefonu, žinučių rašymas bei naršymas internete dėmesį atitraukia nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Netikėtai spūstis stoja, o jūsų automobilis atsitrenkia į priešais esančią transporto priemonę tik todėl, jog nesitikėjote staigaus spūsties sustojimo. Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kt. taipogi atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant taip pat laikomi pašaliniais veiksniais. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovų teigimu, „Niekaip neišsprendžiama naudojimosi telefonais problema.“
Sunkiausias nusižengimas yra kelių eismo įvykis, kai kaltininkas būna neblaivus arba apsvaigęs. Kelių policijos statistika rodo, kad išgėrusių ar apsvaigusių eismo įvykių kaltininkų mažėja, bet dar pasitaiko. 2014 metais 324 neblaivūs eismo dalyviai sukėlė avarijas, kuriose buvo nukentėjusių, o 2023 metais tokių įvykių sumažėjo iki 156. Vis dėlto dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2023 metais žuvo 14 žmonių. Yra ir kita teigiama žinia: 2023 metų pirmąjį pusmetį 32 proc. mažiau eismo įvykių nei pernai per tą patį laikotarpį įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės, taip pat mažiau sužeistųjų ir apie 50 proc. mažiau žuvusiųjų. Tai pirmieji ženklai, kad važiavimas išgėrus jau mažiau toleruojamas pačios visuomenės. Reikia tikėtis, kad Lietuvos kelių eismo dalyviai vis labiau bus sąmoningesni ir nesės už vairo išgėrę ar kitaip apsvaigę, nes tai yra sunkinanti aplinkybė.
64 eismo įvykiai 2023 m. pirmąjį pusmetį įvyko dėl neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės.
Pažeidžiamiausi eismo dalyviai
Kiekvienas žmogus eisme dalyvauja pirmiausia kaip pėsčiasis - eidamas link automobilio, autobuso stotelės ar iki dviračių stovo palikto dviračio bei begalėje kitų situacijų. 2023 metais daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23 proc.) ir keleivių (21 proc.). Transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiąją dalį žuvusiųjų asmenų (47 proc.). Iš 2023 metais žuvusiųjų pirmąjį pusmetį - 34 automobilių vairuotojai, 15 keleivių ir 12 pėsčiųjų. Pirmąjį pusmetį žuvo dar 5 motociklų vairuotojai, 2 dviratininkai, elektrinio paspirtuko vairuotojas, keturračio vairuotojas, vadeliotojas ir darbininkas.
Keliuose žuvusių pėsčiųjų per dešimt metų irgi mažėjo, nuo 108 2014 metais iki 33 2023 metais. Didžioji dalis pėsčiųjų žuvo tamsiuoju paros metu, 21. 2020-2023 metais 40 % visų eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų sudarė vyresni nei 65 m. Nustatyta, kad 2023 metais gyvenvietėse buvo sužalota net 88 % visų eismo įvykiuose dalyvavusių pėsčiųjų. 2020-2023 metais neblaivūs pėstieji buvo atsakingi už 113 sukeltų eismo įvykių. 14 proc. žmonių žūva dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų 2023 m. (2022 m. I pusmetį - 22 proc.).
Taip pat yra statistika, kiek žuvo dviratininkų keliuose. Jei 2014 metais keliuose žuvo 19 dviratininkų, tai 2023 metais jų žuvo 11.
2023 metais įvyko 48 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir dviratininkų. Jų metu nukentėjo 44 pėstieji ir 7 dviratininkai (2022 m. - 55 įvykiai, 54 pėstieji ir 4 dviratininkai). Taip pat 2023 metais fiksuoti 49 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir paspirtukininkų. Jų metu nukentėjo 46 pėstieji ir 4 paspirtukininkai (2022 m. - 58 įvykiai, 50 pėsčiųjų ir 11 paspirtukininkų).
2023 metais žuvo 4, o sužeisti 298 vaikai.
Skatinant darnų judumą miestuose, gyventojai skatinami kelionėms rinktis viešąjį transportą. Tačiau pastebima, kad autobusų ir troleibusų vairuotojams bei keleiviams trūksta atidumo ir kasmet nukenčia vis daugiau šių transporto priemonių keleivių. Nustatyta, kad 2023 metais 34 % visų eismo įvykių, kurių rūšis yra „Kiti eismo įvykiai“, buvo įvykiai su viešojo transporto keleiviais (151 EĮ iš 446). Pagrindinės šių eismo įvykių aplinkybės - staigus vairuotojų stabdymas ar pradėjimas važiuoti. Palyginus didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse įvykusius šiuos eismo įvykius nustatyta, kad 2023 metais 10 000-ui gyventojų daugiausia įvykių ir sužeistųjų teko Klaipėdos miesto savivaldybei (atitinkamai 1,3 EĮ ir 1,5 ED). Taip pat išsiskyrė ir Kauno miesto savivaldybė, kurioje 10 000-ui gyventojų 2023 metais teko 1,1 EĮ ir 1,1 ED.
Eismo saugumo programos ir ekonominis poveikis
Remiantis 2020 metų statistika, Lietuva yra 6-oje vietoje (iš 34), pagal žuvusiųjų keliuose skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų Europos Sąjungos šalyse. Verta dėmesio tai, kad būtent žuvusiųjų skaičius 1 mln. gyventojų yra vienas pagrindinių rodiklių valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija - nulis“. Šios programos planas prisidės prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano dėl žuvusiųjų Lietuvos keliuose 1 mln. gyventojų skaičiaus mažinimo (2020 metais ne daugiau kaip 50 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų). Pagrindinis tikslas - iki 2030 metų žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 proc., palyginti su 2019 metais, tai yra, kad eisme žūtų ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai. Iki 2050 metų siekiama, kad nebūtų nė vieno žuvusio eismo dalyvio.
Nors 2019-2022 metais Lietuva buvo gerame kelyje link tikslo (kasmet mažėjantis žuvusiųjų skaičius), 2023 metais užfiksuoti neigiami pokyčiai - žuvusių eismo dalyvių skaičius per metus padidėjo net trečdaliu. 2023 metais šis rodiklis siekė 55,4 žuvusiųjų / 1 mln. gyventojų.
Eismo įvykius gali lemti keli faktoriai - eismo dalyvių veiksmai, kelių infrastruktūros trūkumai, aplinkos sąlygos bei transporto priemonių būklė. Žinant pagrindines problemas ir imantis veiksmų joms spręsti, galime įgyvendinti „Vizija - nulis“ tikslus. Transporto kompetencijų agentūra (TKA) vykdo įvairias veiklas, kurios prisideda prie eismo saugumo šalyje gerinimo. Reguliarūs kelių saugumo patikrinimai, eismo saugos tyrimai, valstybinės reikšmės kelių juodųjų dėmių nustatymas ir tyrimas, eismo įvykių duomenų teikimas tarptautinėms organizacijoms - tai tik dalis vykdomų TKA veiklų. TKA vykdydama valstybinės reikšmės kelių reguliarius kelių saugumo patikrinimus žymi, kuriose vietose medžiai patenka į laisvą nuo kliūčių zoną.
2023 metais didžiausia rizika žūti ar būti sužeistam pagal eismo įvykių pobūdį ir aplinkybes - nuvažiavimų nuo kelio atsitrenkiant į medį metu. Praėjusiais metais 100-ui tokio pobūdžio eismo įvykiams teko 27,6 žuvusieji (2020-2022 metais 15,2) ir 136,2 sužeistieji (2020-2022 metais 119,9). Jau kelerius metus vienos skaudžiausių eismo įvykių pasekmių yra atsitrenkimai į pakelėse augančius medžius.
Ekonominė žala
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2023 metais nuostoliai Lietuvos ekonomikai dėl 1 eismo įvykyje žuvusio žmogaus buvo 544 798 €, dėl sunkiai sužeisto žmogaus - 77 994 €, o dėl lengvai sužeisto žmogaus - 5 243 €. Įvertinus žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių nustatyta, kad 2023 metais Lietuva patyrė 139,89 mln. € ekonominių nuostolių.
Kelių policijos veikla ir prevencija
Daugelio mūsų šalies institucijų ir organizacijų bendro darbo pastangomis per pastarąjį dešimtmetį (nuo 2011 iki 2021 metų) šalyje perpus sumažėjo žuvusiųjų kelyje skaičius. Už šį pasiekimą Lietuva 2022 metais buvo įvertinta svarbiu apdovanojimu saugaus eismo srityje - Europos transporto saugos tarybos apdovanojimu „PIN Award“.
„Pusmečio situacija verčia sunerimti ir susirūpinti visiems. Skubėjimas, neatidumas, netinkamas elgesys kelyje, dalies vairuotojų atsakomybės trūkumas ir neleistinas atsipalaidavimas atsispindi liūdnais skaičiais statistikoje ir nelaimėmis šeimose, o visuomenė akivaizdžiai pastebi atsainesnį kai kurių vairuotojų elgesį keliuose,“ - sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys. Jis ragina nepamiršti saugaus elgesio kelyje principų: „Padėkime vieni kitiems laikytis besiformuojančių gerųjų įgūdžių keliuose: būkime atidūs, atsargūs ir atsakingi. Viršydami leistiną važiavimo greitį, vairuodami neblaivūs, be teisių, naudodamiesi mobiliuoju telefonu, nesegėdami saugos diržų kasdien rizikuojate savo ir kitų žmonių gyvybėmis.“
2023 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos policija išaiškino 681 334 padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nustatyto važiavimo greičio viršijimo atvejų - 292 178 (56 010 mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį), pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejų - 1 803 (201 atvejų mažiau nei pernai), naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant - 25 792 (159 atvejais mažiau nei pernai), draudžiamo šviesoforo signalo nepaisymas, pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjose - 17 456 atvejai (7 119 daugiau nei pernai), saugos diržų nenaudojimo atvejų - 13 417 (1 149 atvejais daugiau nei pernai).
Antrąjį 2023 metų pusmetį Lietuvos kelių policija surengs apie 40 tikslinių prevencinių policinių priemonių visoje šalyje, atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Planuojama sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolė. Pastiprintas patruliavimas likusius dar beveik du vasaros mėnesius vyks kurortiniuose Lietuvos miestuose ir kurortinėse teritorijose, o apskričių vyriausieji policijos komisariatai organizuos ir vykdys dar ir papildomų priemonių. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu vasarą šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose daugiau dėmesio ir pajėgų skiriama viešajai tvarkai užtikrinti, o Lietuvos kelių policijos tarnyba kartu su apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnais užtikrina eismo priežiūrą ir žmonių saugumą.
Statistinių duomenų šaltiniai ir tikslumas
Eismo įvykių statistika šiame leidinyje sudaroma remiantis 2020-2023 metų eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužaloti asmenys, duomenimis. 2023 metų eismo įvykių duomenys analizei naudojami 2024 metų vasario 1 d. iš policijos gautais duomenimis. Tyrimai apie įvykusius eismo įvykius gali užtrukti ir kelis mėnesius ir tik priėmus tyrimų išvadas policijos pareigūnai tikslina ir atnaujina duomenis.
tags: #avariju #skaicius #pagal #miesta