Raseinių rajonas, kaip ir daugelis kitų šalies vietovių, 2003 metais susidūrė su įvairiomis nelaimėmis, kurios paliko skaudžių pasekmių. Šis laikotarpis buvo pažymėtas tiek tragiškais eismo įvykiais, tiek ir suaktyvėjusiu nusikalstamumu, kurio apraiškos kartais persikeldavo ir į gatves.
Tragiškos autoavarijos
Mirtina „Jaguar S-Type“ avarija kelyje Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis
Vienas iš 2003 metais įvykusių skaudžių incidentų - automobilio „Jaguar S-Type“ avarija kelyje Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis. Ketvirtadienį apie 23 val. 20 min., važiuodamas Raseinių kryptimi, 14-ajame kilometre automobilis nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į pakelės medį. Po smūgio transporto priemonė apsivertė. Pasak policijos, automobiliu važiavo galimai trys vyrai. Deja, 27-erių ir 25-erių metų vyrams medikai jau niekuo negalėjo padėti - konstatuota mirtis. Kartu važiavęs 18-metis buvo neblaivus (nustatytas 1,70 prom. girtumas) ir dėl galvos sužalojimų buvo nuvežtas į Raseinių ligoninę. Ugniagesiams gelbėtojams teko panaudoti specialią įrangą, kad išlaisvintų iš automobilio prispaustus du žuvusius vyrus. Pirminiais duomenimis, į medį įsirėžęs automobilis buvo registruotas Nyderlanduose, tačiau abu žuvę vyrai ir sužalotas nepilnametis buvo Lietuvos piliečiai. Po avarijos automobilyje rastas maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga.
„Pilietinis karas“ Raseiniuose: chuliganizmas ir jo pasekmės
„Meškiukų“ gaujos teroras
2003-ųjų pavasaris Raseiniuose buvo pažymėtas ir itin neramiais įvykiais, kuriuos vėliau pavadino „pilietiniu karu“. Šis konfliktas vyko tarp vietinių „meškiukų“ - chuliganų, kurie terorizavo miestą, ir verslininkų, bandžiusių duoti jiems atkirtį. „Meškiukai“ garsėjo neatsakingais lenktyniavimais naktinių Raseinių gatvėmis, o jų veiksmai kartais baigdavosi tragiškai - vienos avarijos metu buvo sunkiai sužaloti 7 žmonės, žuvo ir vienas gaujos narys. Jie lakstė nekreipdami dėmesio nei į šviesoforo signalus, nei į kitus automobilius, apduję nuo alkoholio, o kai kas - ir nuo narkotikų. Pradžioje policija nelabai ką darė, nes įbauginti žmonės atsisakydavo rašyti pareiškimus.
Atsakas „Meškiukams“ ir policijos įsikišimas
Situacija paaštrėjo, kai „meškiukai“ sumušė tuometinio Seimo nario Kęstučio Skamarako sūnų ir nusiaubė verslininkų Vaidotų namą. Tokia situacija labai nepatiko vietos verslininkams, ir jie susibūrė draugėn, kad duotų atkirtį chuliganams. Atsakomoji reakcija neilgai trukus - pirmiausia buvo sumuštas vienas iš „meškiukų“ lyderių Darius Germanavičius. Po egzekucijos, surištomis rankomis ir kojomis, visiškai nuogas jis buvo išmestas pačiame miesto centre. Vėliau sumuštas Antanas Dumalakas, kurio, beje, tuo metu, kai buvo sumuštas Žydrūnas Skamarakas ir siaubiamas Vaidotų namas, išvis nebuvo Raseiniuose. Germanavičiai vietiniams jau buvo „autoritetas“, nes buvo teisti už plėšimą Kėdainiuose, tačiau sugebėjo beveik sausi išlipti iš balos. Po šių įvykių, kai tuometinis Seimo narys Kęstutis Skamarakas viešai pasipiktino prastu vietos teisėsaugos darbu, sujudo visas Policijos departamentas. Į Raseinius sulėkė komisarai iš Vilniaus, buvo mestos papildomos policijos pajėgos.
Gintauto Lukšos persekiojimas ir avarija
Tomis dienomis įvyko dar vienas įvykis, kuris irgi turėjo skaudžias pasekmes ir dėl kurio ilgą laiką nesibaigė teismų maratonas. Vieną „pilietinio karo“ laikų naktį „meškiukams“ priskiriamas Gintautas Lukša drauge su žmona Jolanta ir jos dukra Živile grįžo iš uošvės. Privažiavęs prie namų vyriškis sunerimo - namas iš abiejų kiemo pusių buvo apsuptas maždaug dešimties automobilių. Iš jų G. Lukša geriausiai įsidėmėjo verslininko Č. Danieliaus visureigį „Toyota“, kuriame matė keletą žmonių, o už vairo sėdėjo pats Č. Danielius. G. Lukša akimirksniu suvokė, jog visa šita grupė laukia jo, todėl nė nepamėginęs sukti į namus jis paspaudė akseleratorių, pasileido tolyn ir pasuko iš miesto. Laukę automobiliai iš karto metėsi paskui jį, o priekyje visų važiavo Č. Danieliaus visureigis.
Išvažiavus į plentą Raseiniai-Baisogala, persekiojimas dar labiau suintensyvėjo. Iš paskos važiuojantys automobiliai bėgantį G. Lukšos „Seat Toledo“ vis mėgino lenkti, akino vairuotoją ilgosiomis šviesomis, todėl šis, vis didindamas greitį ir tai išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tai vėl sugrįždamas į savąją, lenkti neleido. Pasak G. Lukšos, jo automobilis netrukus pasiekė 150 kilometrų per valandą greitį. Išvažiavus už miesto, nė per nago juodymą neatsiliekantys vijikai į bėglių automobilį pradėjo šaudyti. Pasak paties G. Lukšos, jo žmonos Jolantos ir tą vakarą kraupiausias minutes gyvenime išgyvenusios Živilės, šaudoma buvo iš juos persekiojančio visureigio. Kiek šūvių iš tiesų paleista į bėglių automobilį, nėra suskaičiuota, tačiau vėliau jį apžiūrint, pastebėti net 36 šautiniai sužalojimai padaryti švininėmis 6 mm kulkomis. Įvykio aplinkybes tyrę kriminalistai gaudynių trasoje aptiko dvi 16-ojo kalibro šautuvų tūteles, tačiau nei ginklai, nei šauliai nebuvo rasti.
Jolanta Lukšienė teigė, jog tomis akimirkomis, kai pasigirdo šūviai ir kulkų smūgiai į automobilį, dukrai liepė nuo galinės sėdynės persėsti pas ją į priekį - bijojo, kad nebūtų nušautas vaikas. Tokios gaudynės su pašaudymais truko maždaug 9 kilometrus, o baigėsi ties nuokalne į Dubysos slėnį. Šioje vietoje lėkdamas dideliu greičiu G. Lukša nesuvaldė automobilio ir šis kelis kartus vertėsi. Jo podukra Živilė iškrito laukan ir patyrė sunkią galvos traumą, jai buvo sulaužyti rankų ir kojų kaulai. Sunkiai sužalotas buvo ir automobilio vairuotojas. Fizine prasme lengviausiai šioje avarijoje nukentėjo J. Lukšienė. Laimingu atsitiktinumu galima laikyti tai, jog kaip tik avarijos akimirką pro šalį važiavo į Raseinius grįžtantis greitosios pagalbos ekipažas. Avarija nutiko medikų akyse, todėl šie, atsigavę nuo patirto streso, galėjo skubiai suteikti pagalbą nukentėjusiems bei išsikviesti į talką daugiau ekipažų.
BMW pastatymas ant ratų po avarijos
Teismų maratonas po G. Lukšos avarijos
Iš pradžių medikų prognozės po avarijos buvo labai liūdnos: vyras ir šešiametė vargu ar išgyvens. Persekiotojai sunerimo, ėmė tartis, kaip čia geriau išsisukus. Dėl melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams vėliau buvo nuteisti keturi asmenys, dar du įtarti tokiu nusikaltimu, tačiau išteisinti vien dėl padarytų klaidų, ikiteisminio tyrimo metu taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Savo kaltę dalyvavus šiame nusikaltime atkakliai neigė ir svarbiausias įtariamasis Č. Danielius. Nors buvo surinkta nemažai jo kaltę liudijančių įrodymų, Šiaulių apygardos teismo manymu, pagal Šiaulių apygardos prokuratūros iškeltą kaltinimą dėl pasikėsinimo nužudyti G. Lukšą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nepakako duomenų šiam žmogui nuteisti. Apygardos teismas 2004 m. gegužės 10-ąją Č. Danielių išteisino bei atmetė G. Lukšo ir jo šeimos narių iškeltus daugiau kaip 130 tūkstančių litų siekiančius civilinius ieškinius.
Tokiu apygardos teismo sprendimu liko nepatenkinti ir patys nukentėjusieji, ir Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ramūnas Dobrovolskis. Todėl buvo kreiptasi į Lietuvos apeliacinį teismą - prašyta panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria išteisinamas Č. Danielius, jį pripažinti kaltu dėl padaryto nusikaltimo, priteisti civilinį ieškinį nukentėjusiesiems ir skirti 8 metų nelaisvės bausmę. Dar sykį išnagrinėjęs šioje baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą Apeliacinis teismas aptiko nemažai Šiaulių apygardos teisme padarytų klaidų. Tačiau ir Apeliacinio teismo teisėjai nerado faktų, patvirtinančių, jog G. Lukšą buvo mėginama nužudyti tyčia, o Č. Danieliaus veiklą įvertino kaip nusikaltimą iš neatsargumo, dėl kurio įvyko sunkios pasekmės. Apeliacinis teismas, 2005 m. vasario 2-ąją paskelbęs savo sprendimą, iš dalies patenkino apeliacinį skundą - patenkino G. Lukšo šeimos pretenzijas į jų reikalaujamą civilinį ieškinį bei nuteisė Č. Danielių 3 metams nelaisvės, bausmės vykdymą atidėjus 3 metų laikotarpiui.
Taigi, du teismai, du skirtingi nuosprendžiai. Tačiau, anot Lukšų šeimos, jie nebuvo patenkinti ta Apeliacinio teismo nuosprendžio dalimi, kuria Č. Danielius nuteistas tik 3 metams ir lygtinai. Žmonės nė kiek neabejojo, kad G. Lukšą tą dieną iš tiesų norėta nužudyti. Pasak Gintauto Lukšos, jis gerai suprato, kodėl anuomet raseiniškiai manė jį prisidėjus prie „meškiukų“ gaujos veiklos, mat pats G. Lukša neslėpė praeityje buvęs mušeika, 3 kartus teistas už chuliganizmą. Tačiau paskutinį kartą jis teistas 1987 metais ir nuo to karto nė sykio nebeturėjo problemų su teisėsauga, o minėtų įvykių metu jis niekur nesikišo ir ramiai dirbo savo paties įmonėje.
Kiti incidentai ir nusikalstamumas
Automobilių padegimai
2003 m. rugsėjo mėnesį Raseinių rajone įvyko trys automobilių padegimai. Pirmasis automobilis „BMW X5“, pagamintas 2003 metais, užsiliepsnojo rugsėjo 23 d. apie 2.18 val. Raseiniuose esančios J. Tumo-Vaižganto gatvės daugiabučio namo kieme. Gaisrą užgesinę ugniagesiai konstatavo, kad tai - padegimas. Kitą naktį, rugsėjo 24-osios, buvo padegtas Beržų tako namo kieme stovėjęs 2000 m. gamybos automobilis „OPEL ASTRA“. Tą pačią dieną, po 16 val., policijos pareigūnus pasiekė informacija, jog Raseinių rajone, Norgėlų kaime, automobilis „MERCEDES BENZ“ su angliškais numeriais nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio atitvarus ir atsitrenkė į medį. Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams pavyko operatyviai nustatyti, kokie asmenys galėjo važiuoti „MERCEDES BENZ“ automobiliu. Naktį įtariamieji, tarp kurių buvo ir vienas nepilnametis, buvo surasti Raseinių rajone, Katauskių kaime, prie kultūros namų. Sulaikomi įtariamieji kriminalistams priešinosi. Sulaikymo vietoje rastas šaunamasis ginklas, kaukės, o kai kuriems sulaikytiesiems buvo nustatytas girtumas.
Buitiniai nusikaltimai
Be didelio rezonanso sulaukusių įvykių, tarp paprastų gyventojų vis dar vyravo buitiniai nusikaltimai: peštynės, plėšimai, vagystės. Vienas iš 2003 metų birželio įvykių - trys asmenys Raseiniuose, Dominikonų gatvėje, nulaužė du veidrodėlius nuo automobilio „VW Golf“, o išlipus savininkui, jį sumušė ir atėmė automobilio raktelius. Įtariamieji buvo sulaikyti, vienas iš jų buvo nepilnametis.
„Pilietinio karo“ atgarsiai ir „Meškiukų“ likimas
Gaujos narių sulaikymas ir nuteisimas
Po šios nelaimės aistros Raseiniuose aprimo - čia atlėkė ne vienas komisaras iš Vilniaus, gatvėse pasirodė daugybė iš Kauno atvykusių policininkų. Kiek greičiau pajudėjo ir bylos, iškeltos „meškiukams“. Marius Germanavičius (23 m.), vienas iš „meškiukų“ lyderių, buvo įkalintas Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose. Už grotų jis atsidūrė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo nužudyti ir viešosios tvarkos pažeidimo. Marius net buvo papuolęs į skandalą, nes jam buvo bandoma perduoti 15 ampulių anabolinių steroidų. Ne kartą buvo nuteistas ir Darius Germanavičius (26 m.). Jį po taip vadinamo „pilietinio karo“ sulaikė policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus patarėjų grupės vyriausiasis komisaras Algirdas Stončaitis. Jis sugebėjo įkalbėti besislapstantį D. Germanavičių susitikti ir akis į akį su juo bei „meškiukų“ lyderį atlydėjusiu jo bendru vienas uždėjo abiem antrankius. Šiuo metu Darius jau išleistas iš Pravieniškių.
Kol kas Raseiniuose vėl vyrauja buitiniai nusikaltimai - girtuoklių pasibadymai peiliais, plėšimai, vagystės.
tags: #avarijos #2003 #raseiniu #raj