Lemtinga „Toyota CH-R“ avarija, kurios metu tragiškai žuvo keleivio vietoje sėdėjusi dukra Viktorija, įvyko Kupiškio rajono keliais. Šis įvykis sukėlė daug klausimų dėl automobilio saugos sistemų veikimo ir teisinio tyrimo eigos.
Tragiškas įvykis Kupiškio rajono keliuose
Nelaimės aplinkybės
2018-ųjų rugpjūčio 17 dieną Kupiškio rajone įvyko avarija, kurioje V. Šleikaus vairuojamą automobilį „Toyota C-HR“ partrenkė netikėtai iš šalikelės iššokusi stirna. Nuvažiavus nuo kelio, automobilis trenkėsi į upelio šlaitą. Smūgis buvo stiprus - deformavosi visas stogas, o keleivio vietoje priekyje sėdėjusi mergina patyrė sunkią galvos traumą ir mirė vietoje. Medikų išvada - sulaužyta kaukolė. Mergina, Viktorija, ruošėsi vykti studijuoti į Ispaniją, o tėvas ją vežėsi iš Vilniaus į namus, kad dar surengtų išleistuves ir kartu gimtadienio šventę.
Saugos pagalvių problema
Vienas labiausiai šokiruojančių avarijos aspektų yra tai, kad jos metu neišsiskleidė nė viena iš 8 naujame „Toyota CH-R“ modelyje montuojamų saugos pagalvių. V. Šleikus spėjo, kad galbūt dukrą galėjo išgelbėti užuolaidinės saugos pagalvės, turėjusios išsiskleisti ten, kur avarijos metu atsitrenkė dukters galva.
„Toyota“ koncerno reakcija ir įsitraukimas į tyrimą
Bendradarbiavimo iniciatyva
Ričardas Užolas, V. Šleikaus advokatas, pasakojo, kad susitikimas su „Toyota“ atstovais įvyko jų iniciatyva. Į šį susitikimą atvyko „Toyota“ ekspertas iš Belgijos, taip pat du „Toyota Baltic AS“ - importuotojo į Baltijos šalis - atstovai iš Estijos. „Jie mus pakvietė pasikalbėti apie tai, kaip jie galėtų dalyvauti tiriant šį įvykį. Kaip jie sakė, tai jiems svarbu tiek iš žmogiškosios pusės, tiek iš paties koncerno pusės, mat labai svarbu išsiaiškinti, kodėl žuvo žmogus ir taip įvyko“, - sakė R. Užolas. Anot advokato, „Toyota“ atstovai pažadėjo, kad bus imtasi visų priemonių, kad byla būtų ištirta, ir išreiškė norą dalyvauti tyrime bei prisidėti aiškinantis, kodėl neišsiskleidė automobilio saugos pagalvės.
„Toyota“ pozicija dėl saugos sistemų
„Toyota Baltic“ rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistė Liisi Koivumagi pažymėjo, kad bendrovę labai sukrėtė žinia apie mirtiną avariją Lietuvoje, į kurią pateko „Toyota“ automobilis. Ji teigė, kad bendrovė yra pasirengusi visapusiškai bendradarbiauti, siekiant išaiškinti visas incidento aplinkybes. L. Koivumagi pridūrė, kad po kruopštaus tyrimo, kurį atliko nepriklausomi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, buvo nustatyta ir padaryta išvada, kad negalima kaltinti į avariją patekusio „Toyota C-HR“. „Automobilis buvo geros techninės būklės, įskaitant automobilio aktyviosios ir pasyviosios saugos įrangą“, - dėstė ji, patikslindama, kad „Toyota C-HR“ modelyje montuojamas visas komplektas aktyviosios ir pasyviosios saugos sistemų, tarp jų priekinės, sėdynių, kelių ir užuolaidinės oro saugos pagalvės. Kompanijos atstovė teigė, kad tyrimo metu nustatyta, jog eismo įvykio metu nebuvo tinkamų sąlygų, kad būtų aktyvuotos automobilio oro saugos pagalvės, o ekspertai neaptiko jokių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu neveikė arba netinkamai veikė saugos sistemos.
Nepriklausomų ekspertų paieška ir tyrimo eiga
Automobilio apžiūra ir ekspertizių išvados
Kaip sakė dukters netekusios šeimos advokatas, kol kas automobilis, su kuriuo buvo patirta avarija, yra Lietuvos teisėsaugos rankose. „Pirmiausia automobilį turėtų apžiūrėti policijos tyrėja, tuomet jau prašysime prokuroro leidimo, kad jis suteiktų galimybę ir sąlygas mūsų ekspertams dalyvauti atliekant ekspertizę“, - aiškino R. Užolas. Jis pabrėžė, kad norima samdyti nepriklausomus ekspertus, vienas iš kurių, advokato nuomone, turėtų būti iš Švedijos. Taip pat šeima yra susitarusi su lietuvių ekspertu, kuris, pasak advokato, turi reikiamos patirties šioje srityje. Automobilis, anot žurnalistų, buvo visiškai suniokotas, tačiau neiššovė nė viena oro pagalvė. V. Šleikui automobilis buvo grąžintas kovo mėnesį. Anot vyro, pirminės ekspertizės išvadoje apie saugos pagalves buvo tik trumpas įrašas, kuriame nurodytos galimos daviklių montavimo vietos.
Oro pagalvės | Kaip jos veikia?
Teisėsaugos požiūris į avariją
Baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugai rūpi tik vairuotojo atsakomybė, t. y. siekiama nustatyti, ar jis galėjo išvengti avarijos. „Teisėsaugai įdomi tik stirna ir mano važiavimo greitis - kiti dalykai jiems nerūpi. Niekas nesidomėjo, ar toks oro pagalvės apskritai yra, ar tvarkingi davikliai. Kodėl tokių klausimų nekelia?“ - negalėjo suprasti dukros netekęs tėvas. Po tragiškos avarijos „Toyota C-HR“ oro pagalvių veikimu teismo ekspertai net nesidomėjo.
Skirtingos ekspertizių išvados ir trečioji komisija
V. Šleikus iki šiol atsimena iškart po avarijos įvykusį pokalbį su „Toyota“ atstovybės vadovu, kuris tuomet pareiškė, kad smūgis buvo pernelyg silpnas, todėl ir neišsiskleidė oro pagalvės. Lietuvos teismo ekspertizės centro atstovai savo išvadose išdėstė, kad laikantis leistino greičio susidūrimo su stirna buvo galima išvengti. Tačiau V. Šleikaus pasitelkti nepriklausomi ekspertai, tarp kurių buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, pasitelkę duomenis iš automobilio nustatė priešingai - smūgis buvo neišvengiamas. Jie taip pat nustatė, kad nuo Kupiškio pusės važiavęs automobilis šuolio metu sukosi ir į upelio šlaitą trenkėsi apsisukęs beveik 180 laipsnių. Paaiškėjo ir tai, kad vairuotojas pastebėjo kairėje pusėje bėgusią stirną, tačiau gyvūną partrenkė dešiniąja automobilio dalimi, kas reiškia, kad buvo antra stirna, kurios jis negalėjo pastebėti. Dėl skirtingų dviejų ekspertizių išvadų buvo paskirta trečioji - komisinė. Jos specialistai turėtų nustatyti, kurio iš dviejų skaičiavimų rezultatai teisingi. Siekiama nustatyti, ar V. Šleikus galėjo išvengti susidūrimo su stirna, jei būtų nė kiek neviršijęs leistino greičio. Vyras pripažino, kad atkarpoje, kurioje leistinas greitis 90 km/val. važiavo šiek tiek greičiau, tačiau kiek tiksliai - neprisiminė ir pats lauks, kol į šį klausimą atsakys ekspertai.
Šeimos išgyvenimai ir ateities planai
Tėvo siekis rasti tiesą
Pasak R. Užolo, pirmiausia V. Šleikus norėtų rasti teisybę. „Norima nustatyti tiesą, kaip sako V. Šleikus, nesvarbu, kokia ji bebūtų. Tą jis nori padaryti dėl savo dukros atminimo. Kitas momentas - jam keista, kaip galėjo tos saugos pagalvės neišsiskleisti. Jos privalėjo išsiskleisti, smūgis buvo pakankamas ir net ne vienas“, - komentavo nukentėjusios šeimos atstovas. Pasak R. Užolo, vargu, ar atsakymus į visus klausimus pavyks rasti greitai. Nors ikiteisminis tyrimas jau pradėtas, gali būti, kad tyrimas tęsis mažiausiai pusmetį. „Gali būti, kad teks ir pratęsti terminą, nes viskas užtrunka vien dėl ekspertizių. O čia ketinama pasitelkti ne vieną ekspertą, tai kiekvienam prireiks kažkiek laiko“, - neslėpė advokatas.
Asmeniniai pokyčiai po tragedijos
Pats V. Šleikus DELFI yra minėjęs, kad rengiasi su visa šeima persikelti gyventi į Švediją. Iki nelaimės tokių planų vyras neturėjo, tačiau po netekties norėtų pasiimti sūnų, kuris turėjo studijuoti universitete Vilniuje, ir keltis gyventi į svečią šalį. V. Šleikus dar nenusprendė, ką dėl automobilio darys toliau. Vyrą pasiekė įspėjimai, kad daugiau garsiai kalbėti jam nebus leista, nes tai trukdo „Toyota“ koncerno verslui. Jis sužinojo, kad automobiliui, su kuriuo jis pateko į avariją, buvo atjungtas priekinis stiklas. Kalbinti meistrai jį patikino, kad tai daroma tik tuo atveju, kai keičiamas pats priekinis langas. „Ant jo montuojami davikliai, kameros ir antena - visa tai turi būti kažkaip prijungta, o kompiuteris, vadinamoji juodoji dėžė rodo, kad jis atjungtas, kai automobilis dar stovėjo salone“, - kalbėjo V. Šleikus. Vyras surado ekspertus Vokietijoje, tačiau, ar pasinaudos jų paslaugomis, dar nėra tikras. „Turiu sūnų ir noriu ramiai gyventi“, - savo dabartinę būseną apibūdino jis. V. Šleikus su žmona išgyvena santykių krizę ir greičiausiai pasuks skirtingais keliais. Paklaustas, ar gresiančioms skyryboms įtakos turėjo dukros netektis, pripažino, kad šis įvykis prie to taip pat prisidėjo. Sūnus dabar mokosi Vilniuje, o pats V. Šleikus į gimtinę užsuka nedažnai, gyvendamas Rusijoje ir vystydamas verslą Švedijoje.
Minėjimo mišios
Į Lietuvą V. Šleikus grįžo tam, kad sudalyvautų praėjusią vasarą žuvusios dukters Viktorijos mirties metinėse. Rugpjūčio 18 dieną, 11 val. Viktorijos Šleikutės atminimui Pandėlio bažnyčioje buvo aukojamos šventosios mišios. Jose dalyvavo buvę merginos klasiokai ir studijų Vilniaus universitete draugai.
Teisinė perspektyva ir civilinės bylos galimybės
Vairuotojo atsakomybė baudžiamojoje byloje
Šeimos advokatas Aidas Mažeika patvirtino, kad baudžiamojoje byloje oro pagalvių išsiskleidimas nėra reikšmingas. Anot jo, šiuo atveju vertinama vairuotojo atsakomybė, kuri nepriklauso nuo automobilio įrangos veikimo. „Baudžiamojo proceso metu negali įrodinėti, kad pagalvės neišsiskleidė dėl paties žmogaus kaltės. Atsakingas yra tas, kuris vairavo“, - dėstė teisininkas. Advokatą nustebino tai, kad pirminiuose ekspertų skaičiavimuose paimti vairuotojui labiausiai nepalankūs rodikliai, kas, anot jo, prieštarauja vienam iš pagrindinių teisės principų - visi abejotini rodikliai turi būti vertinami kaltininko naudai.
Civilinės bylos perspektyvos
A. Mažeika pažymėjo, kad išvados apie oro pagalves ir jų daviklius būtų svarbios tik tuo atveju, jei V. Šleikus vėliau nuspręstų pradėti civilinę bylą. Vyras vis dar gali iškelti ieškinį „Toyota“ kompanijai arba jos atstovybei, iš kurios pirko automobilį.
Duomenys iš automobilio kompiuterio
Papildomą tyrimą atlikę ekspertai rėmėsi ir iš automobilio kompiuterio gauta informacija. Pasirodo, kad sistema užfiksavo judančią kliūtį, t. y. bėgantį gyvūną, ir pradėjo automatiškai stabdyti. A. Mažeika atskleidė, kad pagal šio tyrimo duomenis, nepriklausomi specialistai pateikė išvadas su grafikais, kuriose nurodyta, kokį atstumą radaras fiksavo iki kliūties, koks buvo stabdžių skysčio sistemos slėgis. Čia taip pat užfiksuota, kad pradėjo stabdyti pats vairuotojas, o po to įsijungė automatinio stabdymo sistema. Teisininkui viskas atrodė labai įtikinamai, tačiau jis nerimavo, kad dėl specialistų solidarumo komisinės ekspertizės nariai palaikys savo kolegas iš teismo ekspertizių centro. „Nežinau, kaip bus šiuo atveju, bet labai dažnai antras ekspertas bando pagrįsti pirmojo išvadas“, - konstatavo A. Mažeika. Bylą nagrinėjančiai prokurorei kilo abejonių dėl nepriklausomų ekspertų pateiktų duomenų patikimumo.
tags: #avarijoje #kupiskis #zuvo #dukra