„Via Baltica“ yra esminė Europos tarptautinio kelio E67 atkarpa, jungianti Varšuvą ir Taliną. Ši atkarpa yra 970 kilometrų ilgio. Tai svarbus tarptautinis transporto koridorius, jungiantis Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, skirtas palengvinti keliones bei prekybą Šiaurės ir Vidurio Europoje. Kelias, einantis nuo Talino iki Varšuvos, yra dalis transeuropinio tinklo, jungiančio Skandinaviją su Pietų Europa. „Via Baltica“ maršrutas yra strategiškai reikšmingas ne tik regiono ekonomikai, bet ir kultūriniam bei socialiniam bendradarbiavimui. Tai svarbus logistikos ir turizmo kelias, kurio modernizavimas ir plėtra siekiama užtikrinti saugesnį, greitesnį bei efektyvesnį transporto judėjimą.
Pagrindiniai eismo įvykiai „Via Baltica“ kelyje
Pastaruoju metu „Via Baltica“ kelyje ir jo atkarpose buvo užfiksuota keletas rimtų eismo įvykių.
Avarija Panevėžio rajone, ties Gegužinės kaimu (A10)
Incidentas su penkiais nukentėjusiais
Panevėžio rajone, ties Gegužinės kaimu, kelyje A10 (magistralės „Via Baltica“ atkarpoje), važiuojant nuo Pasvalio į Panevėžio pusę, įvyko masinis eismo įvykis. Pranešimas apie avariją gautas apie 7 val. 10 min. Eismo įvykio metu susidūrė du lengvieji automobiliai „Opel“ ir „Mercedes-Benz“ bei du sunkvežimiai. Panevėžio apskrities policijos atstovė Odeta Jukniūtė sakė, kad rimčiau sužaloti du žmonės, dar trys nukentėjo mažiau, tačiau jie taip pat išvežti į ligoninę apžiūrai. Pirminiais duomenimis, į ligoninę išvežti penki lengvaisiais automobiliais vykę žmonės. Jų sužalojimai pavojaus gyvybei nekelia. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente paaiškėjo, kad visgi per avariją buvo sužeisti ne du, o penki žmonės ir juos reikėjo vaduoti. „Nukentėjo penki asmenys. Jie buvo ištraukti iš automobilio. Pirminė informacija buvo, kad nukentėjo du ir prispaustas vienas, tačiau atvykus paaiškėjo, kad prispaustų ir nukentėjusių yra daugiau - du prispausti ir trys nukentėję“, - informavo PAGD atstovė Liana Binkauskienė. Dėl eismo įvykio kelias tapo nepravažiuojamas, tad eismo srautas buvo nukreipiamas per Paįstrį.
Tragiška avarija rugpjūčio 21 d.
Rugpjūčio 21 d. apie 12 val. 10 min. (kitais duomenimis - 12 val. 17 min.) Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijoje, Gegužinės kaime, magistralinio kelio A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga 14-ame kilometre, įvyko dar vienas eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Automobilis „Toyota Avensis“, vairuojamas vyro (gim. 2004 m.), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su sunkvežimiu „Scania R450“, vairuojamu vyro (gim. 1971 m.). Po smūgio automobilis „Toyota Avensis“ atsitrenkė į iš paskos sunkvežimio „Scania“ važiavusį automobilį „Volvo“. Ugniagesiams atvykus, po susidūrimo su vilkiku sumaitotame ir nuo kelio nuvažiavusiame lengvajame automobilyje „Toyota“ buvo užspausti du žmonės - vairuotojas ir keleivė. Panaudoję specialią gelbėjimo įrangą, ugniagesiai abu žmones išlaisvino. Vairuotoją greitosios pagalbos medikai išvežė į ligoninę, keleivei (gimusi 1972 m.) buvo konstatuota mirtis. Su „Toyota“ susidūrusio vilkiko „Scania“ vairuotojas nenukentėjo.
Kiti svarbūs eismo įvykiai
- Kovo 13 d. avarija: Penktadienį, kovo 13-ąją, kelyje „Via Baltica“ įvyko didelė avarija. Nelaimė įvyko apie 7 val. 10 min., kai automobilio „Mercedes Benz Vito“ vairuotojas, gimęs 2002 m., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Opel Zafira“, kurį vairavo asmuo, gimęs 2005 m.
- Avarija Kėdainių rajone: Smarki avarija Kėdainių rajone buvo ilgam paralyžiavusi eismą „Via Baltica“ kelyje. Į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs „Volvo“ kaktomuša rėžėsi į vilkiką. Smūgis buvo toks stiprus, kad iškrito net „Volvo“ variklis, o sužeistas devyniolikmetis vairuotojas liko įkalintas automobilio viduje.
- Masinė avarija Kauno rajone: Trečiadienio vakarą Kauno rajone įvyko masinė avarija - susidūrus 4 automobiliams, nukentėjo 4 žmonės. Eismo įvykis įvyko apie 19.20 val. Ringaudų seniūnijoje, Armaniškių kaime, kelyje „Via Baltica“.
Kelių infrastruktūros plėtra ir iššūkiai
Rekonstrukcijos darbai ir atidarymai
Lietuvos ir Lenkijos pasienyje įvyko iškilmingas vieno svarbiausių kelių infrastruktūros projektų šalyje - „Via Baltica“ magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai - atidarymas. Spalio 20 dieną oficialiai pažymėtas vieno didžiausių Lietuvos infrastruktūros projektų etapas - atidarytas dvipusis eismas 12 kilometrų ilgio „Via Baltica“ (A5) ruože nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Šis kelias sujungia pagrindines Lietuvos ir Lenkijos magistrales. Nors darbai bus galutinai baigti iki metų pabaigos, naujoje keturių juostų atkarpoje jau leidžiama važiuoti 130 km/val. Pasak prezidento Gitano Nausėdos, tai yra labai svarbus įvykis, demonstruojantis intensyvaus bendradarbiavimo tarp šalių naudą.
Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ ieško, kas rekonstruotų beveik 7 kilometrų ilgio tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožą netoli Kauno - bendrovė paskelbė rangovo konkursą. „Via Lietuvos“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas informavo, jog planuojama pertvarkyti magistralės Kaunas-Lenkijos siena ruožą nuo 16,5 iki 23,3 kilometro. Remontuojant viaduką automagistralėje „Via Baltica“ šalia Kauno, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, nuo penktadienio iki pirmadienio bus apribotas eismas. Tvarkant šio kelio 4,49 kilometre esančio viaduko (virš Raudondvario plento) asfalto dangą, nuo penktadienio 7 val. iki pirmadienio 16 val. važiuojant Marijampolės kryptimi bus uždaryta pirma eismo juosta ir įvesti greičio ribojimai.
Kelio „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbų progresas | 2015-11-24
Kelių būklė ir priežiūra
Po žiemos pagrindinėse šalies automagistralėse atsivėrusios didžiulės duobės šiemet tapo tikru išbandymu vairuotojams - sugadinti ne tik kelionių planai, bet ir tūkstančius kainuojantys automobiliai. Nors visuomenėje įprasta dėl prastos kelių būklės kaltinti atšiaurias žiemas, ekspertai muša pavojaus varpais. Vairuotojai dažnai keikia lietuvišką orą dėl duobėtų kelių, tačiau tikroji priežastis dažnai sveria keliasdešimt tonų ir rieda gretima eismo juosta. Valstybė pripažįsta pralaiminti kovą su kelių gadintojais, mat dėl lėšų stygiaus asfaltas tarnauja dvigubai ilgiau nei numatyta, o jį negailestingai traiško perkrauti sunkvežimiai.
Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ iki 2027 metų maždaug 10-yje pagrindinių kelių ruožų ruošiasi įdiegti vilkikų svėrimo sistemas. Tikimasi, jog tokia 6 mln. eurų investicija saugotų kelius, nes neleistų važiuoti perkrautais vilkikais. Seimo Ekonomikos komitete šią savaitę užvirė diskusija dėl nuotolinių svarstyklių Lietuvos keliuose.
Ateities planai ir problemos
Baigiant paskutinius keturių juostų magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpos iki Lenkijos sienos tiesimo darbus, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad tokia pat magistralė nuo Kauno iki Latvijos sienos bus užbaigta iki 2033 metų. „Via Baltica“ iki Latvijos sienos bus baigta iki 2033-ųjų metų, pagal planą“, - žurnalistams Kalvarijų rajone „Via Baltica“ atkarpos iki Lenkijos atidarymo metu sakė J. Taminskas. „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas sako, kad iki 2030 metų ketinama pradėti ir automagistralės Latvijos pasienio link statybą. Šiuo metu jau pradėti ruošti specialieji planai. Šiemet bus modernizuojama 100 km automagistralinių ir magistralinių kelių, tęsiama šalia Kauno esančio Krunos tilto rekonstrukcija, planuojama baigti magistralinio kelio Vilnius-Utena rekonstravimo ir Tarandės tunelio statybos darbus bei įgyvendinti kitus strateginius projektus, praneša „Via Lietuva“.
Vis dėlto, iššūkių netrūksta. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė viešai iškėlė klausimą dėl galimai neteisėto susitarimo rekonstruojant strateginės svarbos magistralę „Via Baltica“. Anot parlamentaro, 2025 m. gegužę sudarytas susitarimas iš esmės pakeitė viešojo pirkimo sutarties sąlygas, nors įstatymai tai griežtai draudžia. Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ kreipėsi į teismą, reikalaudama, kad „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“ atlygintų daugiau nei 9,5 mln. eurų netesybų už darbus, atliktus „Via Baltica“ magistralėje link Lenkijos sienos.
Baigiantis didžiausiems strateginiams valstybinių kelių projektams - tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ir kelio Vilnius-Utena atnaujinimui, 2026 metais daugiausia dėmesio numatoma skirti avarinių kelių ir tiltų tvarkymui, sako bendrovės „Via Lietuva“ atstovai.
tags: #avarija #via #baltica #siandien