Pastaruoju metu Lietuvoje užfiksuoti du reikšmingi geležinkelio incidentai, sukėlę didelių traukinių eismo sutrikimų ir paskatinę nuodugnius tyrimus. Vienas įvykis nutiko Gudžiūnuose, Kėdainių rajone, kur nuo bėgių nuriedėjo skaldą gabenę vagonai, kitas - Jiesioje, Kauno rajone, kur nuriedėjo lokomotyvas ir krovininiai vagonai.
Incidentas Gudžiūnuose: nuriedėję skaldos vagonai
Ankstų praėjusio penktadienio rytą Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo keli skaldą gabenę vagonai. Sąstatas, kurį sudarė apie 20-30 vagonų, vyko iš Radviliškio į Kauno pusę, Palemoną. Pirminiais duomenimis, pagrindinė priežastis buvo perkaitę vagono ratų guoliai ir važiuoklė, dėl ko vagonas vertėsi ir sukėlė avariją. Buvo vertinama, ar tai susiję su vagono būkle, techninės priežiūros praleidimu, ar riedmenų automatine kontrolės (RAK) sistema. Mašinistas savo kaltės šioje situacijoje neįžvelgia, teigdamas, kad ratai užsiblokavo, guolis byrėjo ir vagonas nukrito.
Paaiškėjo, kad likus savaitei iki incidento Gudžiūnų geležinkelio stoties ruože buvo išjungta vagonų aširačių kontrolės sistema (riedmenų automatinės kontrolės sistema, RAKS). Mašinistas teigė, kad už Gudžiūnų perspėjimo sistema veikė, bet Linkaičiuose ji buvo išjungta, kai jis išvažiavo iš Radviliškio, ir jam nebuvo pranešta apie sistemos išjungimą.
Incidentas Jiesioje: lokomotyvo nuriedėjimas
Kitas incidentas įvyko šeštadienio naktį Kauno rajone esančioje Jiesioje. Čia nuo bėgių nuriedėjo iš Duisburgo į Palemoną važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai. Pirminės išvados rodo, kad traukinys važiavo europine vėže ir turėjo persirikiuoti į kitą vėžę, tačiau buvo nukreiptas į netinkamą. Dėl to lokomotyvas, sveriantis beveik 110 tonų, riedėdamas ne savo vėže, vertėsi ir įvyko avarija.
Pasak Susisiekimo ministerijos kanclerio Tomo Daukanto, yra kontrolės sistemos, kur rankiniu būdu atliekamas perjungimas, taip pat pakartotinė sistema, stebinti, ar perjungimas įvykęs. Tačiau šiuo atveju dviguba kontrolė neįvyko. Pirminė versija - tai žmogaus klaida, kad neįvyko tas perjungimas. Ypač pabrėžiama, kad vieta ties Jiesia, kur kertasi europinė ir kitos vėžės, yra beveik unikali Lietuvoje. „LTG Verslo atsparumo“ direktorius Gediminas Šečkus teigė, kad incidento Jiesios stotyje buvo galima išvengti, jei ten būtų veikusi geležinkelio signalizavimo sistema.
Eismo atstatymo darbai ir pasekmės
Dėl šių įvykių buvo sutrikęs traukinių eismas maršrutais Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Vilnius-Šiauliai-Vilnius, Kaunas-Šiauliai-Kaunas ir Vilnius-Ryga-Valga. Gudžiūnų stotyje įvykio vietoje jau daugiau nei parą dirbo apie šimtas LTG grupės darbuotojų. Nuo bėgių nuriedėjusius vagonus nukėlė pagalbinis traukinys su 160 tonų keliamumo kranu. Vėliau konstatuoti kelio pažeidimai, kuriems pašalinti prireikė papildomo laiko. Antrasis geležinkelio kelias buvo stipriai apgadintas, ir jam prireiks kapitalinio remonto.
„LTG Link“ keleivių vežimo bendrovė skaičiavo, kad Gudžiūnų incidentas paveikė 23 keleivinius traukinius ir maždaug 3800 keleivių. Keleiviai keliones tęsė užsakytais autobusais. „LTG“ vadovybė atsiprašė keleivių už nepatogumus ir dėkojo darbuotojams už avarijų likvidavimo darbus.
Vykdomi tyrimai ir priežasčių paieška
Reaguodama į savaitgalį įvykusias traukinių avarijas, Kauno apygardos prokuratūra pradėjo du atskirus ikiteisminius tyrimus. Teisingumo ministerijos Saugos tyrimų skyrius taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimus. „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) inicijavo komisiją, kuri tirs avarijų priežastis. Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas patvirtino, kad „sabotažo šituose atvejuose nematoma“, abiem atvejais įtariamos techninės ir žmogiškosios klaidos.
Tyrimai sieks išsiaiškinti, kodėl vagono guolis perkaito, ir kodėl Jiesioje traukinys buvo nukreiptas į netinkamą vėžę. Ekspertai pažymi, kad abi avarijos yra skirtingos, ir jų techninės priežastys, pagal pirmines versijas, nesusijusios. Kai kurie tyrėjai neatmeta ir tyčinių veiksmų galimybės, nors pirminės išvados linksta prie techninių ir žmogiškųjų veiksnių.
Saugumo stiprinimas ir ateities planai
Premjerė I. Šimonytė po vyriausybinės Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio pabrėžė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Susisiekimo ministerija per dvi savaites turi pateikti detalų planą, kaip padidinti kritinės infrastruktūros, šiuo atveju - geležinkelių vėžės, saugumą. Tikslas - įdiegti sprendinius, išmokstant pamokas, kad tokios situacijos nesikartotų.
Akcentuojamas poreikis investuoti į saugumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuva turi 2000 kilometrų geležinkelių vėžės, o prioritetas teikiamas „Rail Baltica“ projektui, siekiant sklandaus susisiekimo su Europa. Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas aiškino, kad valstybė geležinkelių būklei palaikyti ir gerinti kasmet skiria apie 110-120 mln. eurų. Tačiau yra lūkestis, kad LTG, kaip valstybės valdoma, bet veikianti kaip privati kompanija, gebėtų pritraukti papildomų finansų problemoms spręsti.
Viena iš svarstomų apsaugos priemonių yra geležinkelio signalizavimo sistema, kuri leistų fiksuoti bėgių pažeidimus. Naujoji europinė vėžė nuo Lenkijos iki Kauno kol kas neturi tokios sistemos. Ekspertai sako, kad nors signalizacija kainuoja brangiai, ji būtina. Diskusijos apima brangius ir optimalius, trumpalaikius sprendimus.
tags: #avarija #naftos #eksploatavimas #traukiniu