Oro tarša jau seniai yra viena iš didžiausią žalą aplinkai darančių formų - vien dėl jos kasmet miršta virš 7 milijonų žmonių. Nors automobiliai ir palengvina judėjimą, užtikrina patogesnes bei greitesnes keliones, jie yra vieni didžiausių oro teršėjų visame pasaulyje. Atlikti tyrimai rodo, kad būtent pastarieji nulemia apie 25 procentus oro taršos Europoje.
Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto oksidų šaltinis. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 procentą taršos šiltnamio dujomis - tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - tai yra 54 procentai. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 procentų.
Lietuvoje važinėja vieni seniausių automobilių Europoje, o dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 procentus ir yra didžiausia lyginant su kitomis ES šalimis. Tai reiškia, kad keliuose dominuoja seni, daug teršiantys automobiliai. Nustatyta, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimų mažinti dviejų pavojingų teršalų - azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) - nuo 2020 metų. Dyzeliniai automobiliai, nesvarbu, seni ar naujausio „Euro 6“ standarto, išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų ir kitų teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. klasifikavo kaip kancerogeninius.
Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius, tačiau kiek už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą teršalų tenka mūsų plaučiams ir atmosferai, lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė gydydami oro teršalų sukeltas plaučių, kraujotakos, onkologines ligas, o netekę darbingumo prarandame pajamas ir šalies ekonominę vertę.
Lietuvos įsipareigojimai ir taršos mažinimo tikslai
Kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 procentų. Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 procentais, lyginant su dabartiniu. Valstybės tikslas iki 2030 m. - neviršyti 120 mln. tonų CO2 ekvivalento.
Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų dengti iš valstybės biudžeto, rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO2 ekvivalento kvotos vienetų. Preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų - tai yra 2,5 procento BVP.
Valstybinės ir reguliavimo priemonės
Automobilių taršos mokestis
Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą.
Planuojama, kad mokestis įsigalios 2023 m. sausio 1 d., o už pirmus metus jį sumokėti reikės iki 2024 m. sausio 1 d. Vasarą įsigaliosiantis automobilių taršos mokestis daliai vairuotojų gali atsieiti daugiau nei planuota. Mokestis gali lemti išlaidas nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo išmetamųjų dujų kiekio perregistruojant automobilį. Bet jei šio kiekio ekspertai iškart nustatyti negalės, papildomai reikės atlikti transporto priemonės techninę ekspertizę, o jos kaina gali net kelis kartus viršyti mokesčio dydį. Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia, kaip tai padarė didesnė pusė Lietuvos vairuotojų. Didžiausius metinius mokesčius - daugiau nei 200 EUR - mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3 proc.
Automobilių taršos mokesčiai galioja beveik visose ES šalyse, įskaitant panašaus ar mažesnio pragyvenimo lygio (Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje). Visoje Europos Sąjungoje tik viena valstybė netaiko jokio automobilių mokesčio - tai Estija, kur transporto tarša kasmet tik auga.
Mokesčio ypatumai ir lengvatos
- Aplinkos ministerija su kitomis institucijomis išsamiai apsvarstė galimybes taikyti mokestį pagal nuvažiuotus kilometrus. Vis dėlto, automobilį naudojant sezoniškai arba tam tikromis progomis, paliekama galimybė jų savininkams taršos mokesčio mokėti tik už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio.
- Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją.
- Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) - tai yra 20 proc. mažiau nei vidutinis mokestis. Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius, jie taip pat dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį.
- Praktika rodo, kad vien akcizas, kaip signalas visuomenei paskatinti tvaresnį pasirinkimą, neveikia. Nors 2005-2020 m. dyzelino akcizas išaugo 28 proc., o benzino - 22 proc., per šiuos 15 metų transporto kuro vartojimas, kaip ir CO2 emisijos, išaugo 1,5 karto ir tebeauga po 5 procentus.
EURO standartų reikšmė ir pokyčiai
EURO standartai nustato į aplinkos orą išmetamų teršalų normas į rinką pateikiamiems automobiliams. EURO 4 standartas taikytas automobiliams, pagamintiems iki 2011 m. sausio 1 d. Nuo 2011 m. sausio 1 d. visiems į rinką pateikiamiems automobilių modeliams pradėtas taikyti EURO 5 standartas, kuriuo dyzeliniams automobiliams taikoma išmetamų kietųjų dalelių kiekio norma sugriežtinta 5 kartus ir nustatyta kietųjų dalelių norma benzininiams automobiliams, kai EURO 4 ir žemesnių klasių automobiliams nebuvo kietųjų dalelių normos.
Siekiant atitikti EURO 5 ir vėlesnių standartų kietųjų dalelių normą, dyzeliniai automobiliai neišvengiamai privalo turėti dyzelinių dalelių filtrą (DPF). Realiomis važiavimo sąlygomis DPF filtras kietųjų dalelių emisiją gali sumažinti net iki 15 kartų, lyginant EURO 4 ir EURO 5 dyzelinu varomų automobilių. Europos Parlamentas (EP) balsavo už naujas automobilių testavimo taisykles, kurios įpareigos nuo 2022 m. rugsėjo jų taršą matuoti realiomis vairavimo sąlygomis.
Transporto priemonių apribojimai ir naujos taisyklės
Nuo 2027 m. itin griežti suvaržymai laukia transporto priemonių, kurių taršos standartas EURO 4 ir mažesnis. Vyriausybė ribos jų patekimą į rinką (registracija) ir griežtins naudojimosi jomis tvarką (pvz., techninę apžiūrą). Ši priemonė dėl taršių automobilių ribojimo - viena iš keliolikos, kuriomis papildytas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, siekiant atliepti Europos Komisijos iškeltus klausimus dėl galimo direktyvinių tikslų nepasiekimo.
Lietuvoje lengvųjų transporto priemonių parko vidutinis amžius siekia apie 16 metų, o vidutinis į Lietuvą įvežamo automobilio amžius - apie 10 metų. Planuojamą EURO 4 registracijos ribojimo priemonę numatyta įgyvendinti nuo 2027 m. Priemonės įgyvendinimo metais EURO 4 automobilių amžius bus ne mažesnis kaip 16 metų, atitinkantis dabartinį parko vidurkį ir ne mažiau kaip 6 metais senesnis nei vidutiniškai importuojamas. Riboti senų ir taršių dyzelinu varomų transporto priemonių importą aktualu, siekiant išvengti tokių automobilių antplūdžio dėl Vakarų Europoje vis dažniau įvedamų draudimų taršiems dyzeliniams automobiliams.
Nacionalinis oro taršos mažinimo planas
Vyriausybė patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pavedė Aplinkos ministerijai kartą per ketverius metus jį peržiūrėti ir rekomendavo savivaldybėms, ūkio subjektams ir gyventojams dalyvauti įgyvendinant planą. Plane numatyta, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai galės gauti lengvatų viešajam transportui arba finansinę paskatą įsigyti mažiau taršius automobilius.
Ekspertų išsamiai įvertintas ir suderintas mokesčio projektas iki 2027 m. numato:
- Pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc. iki 20 proc.
- Nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc.
- Vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 80 proc. automobilių parko amžiaus vidurkį sumažinti iki 10 metų.
- Iki 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. kietųjų dalelių.
Alternatyvių degalų įstatymas
2021 m. priimtas Alternatyvių degalų įstatymas viešojo sektoriaus perkančiąsias organizacijas įpareigoja pirkti netaršias transporto priemones: nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. atliekami netaršaus transporto priemonių pirkimai, palyginti su bendru parko skaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų. Nuo 2026 m. šis skaičius didės.
Individualūs vairuotojų sprendimai ir atsakomybė
Automobilio pasirinkimo svarba
Automobilio pasirinkimas: jo efektyvumas, galia ir kuro rūšis lemia sukuriamos perteklinės taršos kiekį. Pakviesti vairuotojus rinktis bent trečdaliu taupesnius automobilius. Toks individualus pasirinkimas ne tik sumažintų taršą, bet ir sumažintų namų ūkių išlaidas transportui. Gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems mokestis nebūtų taikomas. Už vidutinę Lietuvoje įsigyjamo automobilio kainą (5700 EUR) galima įsigyti arba galingą taršų dyzelinį, arba ekonomišką, užtat nebūtinai mažą automobilį.
Tinkama techninė priežiūra
Tinkamai prižiūrėkite ir naudokite savo automobilį. Reikia pabrėžti, kad taršos ribojimo standartų nesilaikymas gali turėti juridinių pasekmių automobilio savininkui. Be to, pakeitus variklio, degalų tiekimo ar dujų išmetimo sistemų detales neoriginaliomis, Jūsų automobilis gali nebeatitikti taršos ribojimo standartų.
Kreipkitės į gamintojo atstovą, kad suderintumėte automobilio nustatymus ir valdiklius laikydamiesi instrukcijų, nurodytų techninės priežiūros programoje: priežiūros programoje pateikta visa reikiama informacija, kaip užtikrinti pradinius automobilio nustatymus.
Variklio reguliavimas
- Žvakės: turi būti griežtai laikomasi optimalių degalų taupymo, naudojimo efektyvumo ir eksploatacinių savybių sąlygų, kurias nustatė gamintojo konstruktorių biuras. Jei keičiate žvakes, naudokite tokių markių ir tipų, kurie pritaikyti Jūsų automobiliui. Kreipkitės į markės gamintojo atstovą.
- Uždegimas ir tuščiosios eigos greitis: jokių reguliavimo veiksmų atlikti nereikia.
- Oro filtras, degalų filtras: apsinešęs filtravimo elementas mažina našumą. Jei prietaisų skydelyje įspėjimo indikatorius šviečia nuolat, kuo greičiau kreipkitės į įgaliotąjį gamintojo atstovą. Jei jis mirkčioja, sumažinkite variklio režimą, kol mirkčiojimas liausis.
Jūsų automobilis pagamintas laikantis automobilių perdirbimo ir pakartotinio žaliavų panaudojimo kriterijų, kurie įsigaliojo 2015 m. Kai kurios Jūsų automobilio dalys sukurtos taip, kad vėliau jas būtų galima perdirbti. Šias detales lengva išimti, kad vėliau jas būtų galima surinkti ir perdirbti antrinių žaliavų perdirbimo įmonėse. Be to, savo konstrukcija, gamyklos nustatymais, mažu degalų naudojimu automobilis atitinka galiojančius apsaugos nuo taršos teisės aktus. Jis aktyviai dalyvauja programose, kurių tikslas - mažinti teršiančių aplinką automobilių išmetamųjų dujų kiekį ir taupyti energiją.
Viešojo transporto plėtra ir komercinio transporto optimizavimas
Viešojo transporto plėtra
Užtikrinti pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose. Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį.
Kol į kelius ir gatves išvažiuoja 1,6 mln. automobilių, viešasis transportas tarp miestų lieka pustuštis, todėl šias paslaugas savivaldybėms sunku išlaikyti patogias ir efektyvias. Numatyta skirti 60 mln. subsidijų savivaldybėms įsigyti elektra, gamtinėmis dujomis, vandeniliu varomas viešojo transporto priemones, riboti dyzelinių automobilių eismą didžiuosiuose miestuose ir kurortuose.
Komercinio transporto optimizavimas
Automobilių parkų savininkams įdėmiau peržvelgus verslo organizavimo procesus, galima ne tik sutaupyti pinigų, bet ir mažinti poveikį aplinkai - net ir vis dar nenurašant dyzelinu varomų automobilių. „Pavyzdžiui, 3,5 tonos komercinį automobilį pakeitus į 5 ar 7 tonų to paties segmento modelį, vieno kilogramo krovinio pervežimo kainą galima nurėžti beveik trečdaliu, o CO2 išlakas - kone perpus“, - skaičiuoja E. Jakubonis. Optimalus transporto priemonių ar net transporto rūšių modeliavimas gali pasitarnauti sprendžiant taršos klausimus, pastebi ir logistikos bei transporto paslaugų įmonės „AD Rem Transport“ vadovas Antanas Šimelis.
Skaičiavimai rodo, jog 5 ar 7 tonų automobilis gali pakeisti dvi ar net tris 3,5 tonos segmento mašinas. Tokiu būdu galima atlikti tas pačias logistikos užduotis - pervežti tokį patį svorį, aptarnauti tiek pat klientų - ir smarkiai nurėžti eksploatacines sąnaudas. Optimizavus šiuo sprendimu paremtus procesus, per penkerius metus du automobilius pakeitus vienu didesniu, bendrą nuosavybės kainą (angl. „Total cost of ownership“, arba TCO) galima sumažinti apie 50 tūkst. EUR. Tai įmanoma net mokant didesnį atlyginimą vairuotojams, šiek tiek brangiau įsigyjant automobilius, apmokant darbuotojų C kategorijos vairuotojo pažymėjimo įgijimo kaštus ir gerokai apkarpyti CO2 emisiją. Reikia nepamiršti, kad gyvename vartojimo amžiuje, o verslas nuožmiai konkuruoja ir logistika yra labai svarbi bet kurios veiklos dedamoji - nuo žaliavų iki vartotojo.
Kiti taršos mažinimo būdai
Transporto taršą anglies dioksidu galima mažinti tik dviem būdais - mažinant judėjimą automobiliais arba renkantis efektyvesnius automobilius. Šalia judrių kelių pasodintos erškėtinių šeimos augalų gyvatvorės 20 procentų geriau sugeria taršą nei kiti krūmai. Šių augalų sodinimas pakelėse galėtų būti vienas iš efektyvių būdų mažinti oro taršą.
tags: #automobiliu #tarsos #mazinimas