Automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Lietuvos Respublikos Seimo A. Tumėno gatvėje, išgyvena reikšmingus pokyčius. Iki šiol nemokamos, šios erdvės netrukus taps mokamos, o ateityje aikštelės vietoje planuojama statyti modernų konferencijų centrą. Šie pokyčiai apima ne tik parkavimo tvarkos pakeitimus, bet ir ilgalaikę miesto plėtros viziją.
Istorija ir dabartinė situacija
Vilniaus A. Goštauto gatvėje, šalia Seimo, nuo seno yra automobilių stovėjimo aikštelės. Daugybę metų jos buvo labai nepatrauklios - neasfaltuotos, duobėtos ir dulkėtos. Iki šiol valstybinė žemė ir joje esančios automobilių stovėjimo aikštelės buvo valdomos Nacionalinės žemės tarnybos. Pasirašius panaudos sutartį, ši teritorija 2004 metais buvo perleista 99 metams Seimo kanceliarijai. Aplinkinių gatvių stovėjimo vietos jau yra apmokestinamos vietine rinkliava, todėl iki šiol ši aikštelė buvo intensyviai naudojama, siekiant išvengti rinkliavos. Dėl nemokamo stovėjimo darbo dienomis aikštelės užimtumas nuolat siekdavo apie 100 proc., o dėl nuolatinės kontrolės stokos čia dažnai vykdavo chaotiškas parkavimas - statoma ant šaligatvių, žolės, asmenų su negalia vietose, blokuojami pravažiavimai.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto savivaldybė perėmė prie Seimo, A. Goštauto ir A. Tumėno gatvių sankirtoje, esančią automobilių aikštelę. Tąkart buvo pabrėžta, jog pusę perimamos apie 2 ha ploto teritorijos užima automobilių stovėjimo aikštelės: neasfaltuotos ir be apšvietimo. Jomis neatlygintinai naudojosi Seimo rūmuose dirbantys ir į posėdžius atvykstantys asmenys ir visi vilniečiai. Šiuo metu aikštelių vaizdas iš esmės pasikeitė: jos buvo sutvarkytos, sudėta nauja danga, o prie įvažiavimų ir išvažiavimų pastatyti parkomatai, nors šiuo metu jie apklijuoti, jog jais nebūtų galima naudotis.
Dvi erdvės: numatomi darbai ir būsimas konferencijų centras
Šalia A. Goštauto ir A. Tumėno gatvių sankirtos yra dvi erdvės: viena - Seimo ir jo svečių reikmėms naudojama aikštelė, kita - atvira visiems vairuotojams. Pagal vasarą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Seimo kanceliarijos pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, Seimas atsisakė panaudos teisės į sklypą. Buvo įtvirtinta bendra vizija, kad sklype galėtų atsirasti modernus konferencijų centras.
Seimo ir svečių aikštelė
Savivaldybė yra įsipareigojusi užtikrinti ne mažiau kaip 260 stovėjimo vietų aikštelę Seimo poreikiams - būtent tokia ji ir įrengiama. Tvarkymui pasirinkta korinė danga, kuri dėl turimų tarpų yra laidi lietaus vandeniui ir nesukelia vandens kaupimosi problemos. Toks projektas, turint omenyje, kad sklype ilguoju laikotarpiu planuojamas konferencijų centras, nebūtų finansiškai efektyvus, jei būtų įrengiama sudėtinga lietaus vandens nuvedimo sistema. Be to, dėl aikštelės laikinumo nebuvo investuojama į elektromobilių krovimo infrastruktūrą, tačiau konferencijų centro statybų metu, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, turės būti numatytos vietos ir elektromobiliams.
Atviroji aikštelė ir nauja rinkliava
Planuojama tvarkyti ir šalia esančią atvirą aikštelę. Po sutvarkymo ilgainiui ji taptų bendros miesto parkavimo infrastruktūros dalimi su atitinkama rinkliava. Atlikus tvarkymo darbus, stovėjimo vietos bus sužymėtos laikantis teisės aktuose numatytų išmatavimų, taip pat užtikrinant saugų eismą aikštelėje.
Nuo 2026 m. sausio 12 d. atvira (be užtvarų) automobilių stovėjimo aikštelė, esanti šalia Lietuvos Respublikos Seimo, tampa mokama. Šioje aikštelėje bus taikoma Raudonosios zonos rinkliava: 2,5 Eur/val., mokama pirmadieniais-šeštadieniais, 8:00-22:00 val. Aikštelė talpina 187 automobilius. Artimiausio pastato adresas: A. Tumėno g. 4. Aplinkinių gatvių stovėjimo vietos jau yra apmokestinamos vietine rinkliava, todėl iki šiol ši aikštelė buvo intensyviai naudojama, siekiant išvengti rinkliavos. Dėl nemokamo stovėjimo darbo dienomis aikštelės užimtumas nuolat siekdavo apie 100 proc., o dėl nuolatinės kontrolės stokos čia dažnai vykdavo chaotiškas parkavimas - statoma ant šaligatvių, žolės, asmenų su negalia vietose, blokuojami pravažiavimai. Įvedus vietinę rinkliavą, tikimasi sumažinti netvarkingą parkavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams rasti laisvų vietų automobiliams.
„Suprantame, kad pokyčiai parkavimo tvarkoje kartais kelia nepatogumų, tačiau atlikta analizė aiškiai parodė, jog ši aikštelė neatitinka paslaugų kokybės standarto. Mūsų tikslas - daugiau tvarkos, saugumo ir didesnė galimybė rasti laisvą vietą tiems, kuriems jos iš tiesų reikia“, - teigia Donatas Dirginčius, JUDU Automobilių stovėjimo veiklos organizavimo vadovas.
Apmokėjimo būdai
- Parkomate - banko kortele arba grynaisiais pinigais;
- Programėlėmis: m.Parking ir kitų paslaugų teikėjų programėlėmis;
- SMS žinute - telefono numeriu 1332.
Primename, kad transporto priemonę būtina apmokėti iš karto ją pastačius. Nepadengus rinkliavos gali būti taikomas dienos rinkliavos mokestis.
Saugumo užtikrinimas
Nors numatomas konferencijų centras, savivaldybė leidžia suprasti, kad aikšteles bet kuriuo atveju reikia tvarkyti dabar. Pasak jos, abiejų - ir Seimo naudotos, ir atvirosios aikštelės - erdvių sutvarkymas „yra ir saugumo klausimo sprendimas“. Dar 2021 metų rugpjūčio mėnesį Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kalbėdamas apie saugumo spragas, turėdamas omenyje vadinamąsias riaušes prie Seimo.
„Pažymėtina, kad dalis aktyvių protestuotojų (teisės pažeidėjų), buvusių prie Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų pastato, žvyruotoje automobilių stovėjimo aikštelėje (A. Tumėno g.), į policijos pareigūnus ir jų tarnybines transporto priemones mėtė akmenis, plytas, žvyro gabalus, todėl buvo sužaloti policijos ir viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bei apgadintos tarnybinės transporto priemonės“, - komisarą cituoja savivaldybė. „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta žvyruota automobilių stovėjimo aikštelė nėra apšviesta, todėl ši aplinkybė sudarė palankias sąlygas pažeidėjų anonimiškumui, tai yra, policijos pareigūnams buvo sudėtinga stebėti ir identifikuoti tamsoje veikiančius teisės pažeidėjus bei fiksuoti jų daromus teisės pažeidimus“, - tęsiama R. Požėlos citata. Taigi, sako savivaldybė, įrengiant kietas dangas ir apšvietimą atliepiamas ir didesnio saugumo šalia Seimo lūkestis.
Konferencijų centro vizija ir sklypo panauda
Vilniaus miesto savivaldybė mato galimybių šią pačiame miesto centre esančią vietą išnaudoti gerokai efektyviau ir miestui, valstybei naudingiau. Planuojama šią teritoriją pertvarkyti ir įgyvendinti tiek valstybės, tiek miesto strateginiuose dokumentuose iškeltą uždavinį turėti sostinėje tarptautinius standartus atitinkantį konferencijų centrą kartu su visa jam aptarnauti reikalinga infrastruktūra, teigė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Bus atliekama galimybių studija, inicijuojamas objekto architektūrinės idėjos konkursas ir kiti žingsniai. „Tik po architektūrinės idėjos konkurso, projekto rengimo metu, bus aišku, kokią dalį sklypo teritorijos galėtų užimti konferencijų centras, o kokia liks stovėjimo aikštelei. Labiausiai tikėtina, kad didžioji stovėjimo vietų dalis bus perkelta įrengiant požeminę aikštelę po konferencijų centru“, - teigia savivaldybė. O kol kas sutartyje numatyta sutvarkyti Seimo bei jo svečių poreikiams naudotą aikštelę ir sudaryti galimybę Seimui bei svečiams toliau aikštele neatlygintinai naudotis iki konferencijų centro statybos darbų sklype pradžios. Artimiausio pastato adresas: A. Tumėno g. 4. Šioje vietoje kasmet vyksta ir paminklo Lietuvos Nepriklausomybės gynėjui kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui atminti skirti renginiai. Paminklas ir erdvė aplink jį bus išsaugota ir prieinama visuomenei.
Anksčiau svarstyta konferencijų centrui pritaikyti apleistus Koncertų ir sporto rūmus. Vieta itin svarbi žydų bendruomenei, todėl gali būti sunku surasti bendrą sutarimą. Seimo kanceliarija ir Vilniaus miesto savivaldybė bendrame pranešime pažymėjo, kad Konferencijų centrui tinkamesnė vieta būtų prie Seimo rūmų. „Tai bene vienintelis tokio dydžio laisvos valstybinės žemės sklypas centrinėje miesto dalyje, turintis gerą susisiekimą su pagrindinėmis miesto gatvėmis, viešuoju transportu (iki artimiausios viešojo transporto stotelės - vos šešios minutės pėsčiomis), o iki oro uosto - tik 7 km, šalia - svarbios valstybinės institucijos, platus viešbučių tinklas“, - rašoma birželio pranešime. Jame pažymima, kad pirmas žingsnis siekiant turėti Vilniuje tokį konferencijų centrą - sklypo perėmimas savivaldybės žinion. Tai ir buvo padaryta. Vilniaus miesto savivaldybei pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Seimo kanceliarija, ankstesnė panaudos sutartis nutraukiama.
„Visą šį procesą dėl sėkmingo susitarimo su Seimu vertiname kaip didelį laimėjimą - tiek dėl trumpojo laikotarpio rezultato, tai yra, tvarkingos ir saugesnės erdvės, tiek dėl atsivėrusių galimybių ilguoju laikotarpiu čia vystyti miestui svarbų projektą“, - sakoma komentare. Tvarkymo darbus atlieka savivaldybės įmonė „Grinda“. Jų vertė bus aiški užbaigus tvarkymo darbus.
tags: #automobiliu #stovejimo #aiktele #tumeno #gatveje #seime