Lietuvos automobilių parkas per pastaruosius dešimtmečius patyrė kardinalius pokyčius. Pagal Regitros duomenis, šalyje registruota daugiau nei 1,6 milijono lengvųjų automobilių, o vidutinis automobilio amžius siekia 16,8 metų. Statistikos departamento duomenimis, 89% Lietuvos šeimų turi bent vieną automobilį, o 34% šeimų valdo du ar daugiau transporto priemonių.
Dyzelinių variklių populiarumas Lietuvoje sudaro apie 67% viso automobilių parko, kai benzininiai varikliai užima 31%, o hibridiniai ir elektriniai automobiliai - tik 2%. Importuotų automobilių dalis Lietuvoje siekia rekordinius 95%, o tai reiškia, kad dauguma transporto priemonių atvežamos iš užsienio su tam tikru nuvažiuotu kilometražu. Pirmą kartą į techninės apžiūros patikrą pateikta apie 16,4% įvežtų nenaujų automobilių.
Populiariausi rinkos naujokai pagal markes yra: „Audi“ (13,5%), „Volkswagen“ (11,7%), „Opel“ (11,1%), BMW (7,7%) ir „Toyota“ (7,4%). Šiuo metu Lietuvoje su galiojančia technine apžiūra eksploatuojama apie 1,5 mln. automobilių, iš jų lengvųjų automobilių - apie 1,25 mln.
Lietuvos autoservisų sektoriaus apžvalga
Automobilių remonto paslaugų rinka Lietuvoje kasmet auga vidutiniškai 8-12%. Pagal 2023 m. vasario mėn. duomenis, Lietuvoje veikia 4223 autoservisai, kurie savo pirmąja ir pagrindine veikla nurodė variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą. Šiose įmonėse dirba daugiau kaip 12 tūkst. darbuotojų. Autoservisų skaičius Lietuvoje nuosekliai auga: 2020 m. jų buvo 3777, 2021 m. - 3882, o 2022 m. - 4101. Darbuotojų skaičius taip pat augo 2020-2022 m.
Vidutinės remonto paslaugų kainos Lietuvoje yra 25-30% mažesnės nei Vakarų Europos šalyse, tačiau darbo kokybės standartai nuolat kyla. Dauguma autoservisų yra mažos ir vidutinio dydžio įmonės - beveik 2 tūkst. tokių bendrovių dirba nuo 1 iki 10 darbuotojų. Tik 15 įmonių darbuotojų skaičius viršija 50. Klientų lojalumas šiame sektoriuje yra santykinai žemas - tyrimų duomenimis, tik 43% automobilių savininkų nuolat naudojasi tų pačių specialistų paslaugomis.
Nors absoliučiai daliai autoservisų vadovauja vyrai, vis dėlto net 202 šią veiklą vykdančių įmonių direktorės yra moterys. Autoservisuose dirbančių moterų atlyginimų vidurkis šiuo metu siekia 1115 Eur/mėn., o vyrų - 1259 Eur/mėn.
Sektoriaus finansiniai rodikliai
2021 m. pajamas deklaravę autoservisai bendrai uždirbo daugiau kaip 472 mln. Eur - tai 33% daugiau nei 2020 m. (354 mln. Eur). Bendra autoservisų pajamų suma 2019 m. siekė 350 mln. Eur, o 2018 m. - 308 mln. Eur. Autoservisų gautinų sumų apyvartumas vidutiniškai sudaro 22 dienas, atsargų apyvartumas - 64 dienas. Visų servisų bendras pelningumas siekia beveik 7%, kuris atspindi tiek aukštą konkurenciją, tiek galimybes užsidirbti teikiant automobilių remonto paslaugas. Autoservisų pajamų analizė rodo, kad šiame sektoriuje per metus galima gauti iki 20 mln. Eur pajamų.
Didžiausi autoservisai pagal pajamas (2021 m.)
- „Trelo“ (18,7 mln. Eur)
- „ARX Auto“ (15,9 mln. Eur)
- „Autoimpulsas” (15,8 mln. Eur)
- „Autofortas motors” (14 mln. Eur)
- „Mireli” (13,8 mln. Eur)
- „Truck master” (11,8 mln. Eur)
- „Delca invest” (5,3 mln. Eur)
- „Euroglass” (5 mln. Eur)
- „Rimtoma” (4,7 mln. Eur)
- „Turboservisas” (4,7 mln. Eur)
88 įmonių pajamos 2021 m. viršijo vieną milijoną eurų, tačiau 176 autoservisų pajamos per metus nesiekė 10 tūkst. Eur. 622 autoservisai iki šiol nepateikė 2021 m. finansinės atskaitomybės, nors privalėjo tai padaryti iki 2022 m. pabaigos.
Pelningiausi autoservisai (2021 m.)
- „Truck master” (2 mln. Eur)
- „Trelo“ (1,1 mln. Eur)
- „ARX Auto“ (849 tūkst. Eur)
- „Transtiros sunkvežimių servisas“ (702 tūkst. Eur)
- „Autoimpulsas“ (643 tūkst. Eur)
Autoservisų veiklos rizika ir bankrotai
Autoservisų veiklą Lietuvoje pagal rizikingumą galima laikyti vidutinio statistinio verslo atspindžiu, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. 2023 m. vasario mėn. duomenimis, kas dešimtas autoservisas (10%) priklauso aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms, o pagal vėlavimą mokėti aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms priklauso 15% visų autoservisų.
Sumažėjęs autoservisų bankrotų skaičius rodo, kad ekonominių iššūkių laikotarpiu šio verslo atstovai sugebėjo prisitaikyti prie pakitusių ekonominių sąlygų. Nuo 2004 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 410 autoservisų. Tačiau pastaraisiais metais nemokių įmonių skaičius mažėjo: 2022 m. nebankrutavo nė vienas autoservisas, 2021 m. - 5, 2020 m. - 12, o 2019 m. - 25. Daugiausia bankrotų buvo fiksuojama 2009-2018 metais, kai iš viso nemokios tapo 326 įmonės.
Palyginus su ankstesniais metais, situacija yra pagerėjusi - prieš metus aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklausė kas septintas autoservisas (14%), o pagal vėlavimo mokėti riziką - kas penkta įmonė (20%). Pastaraisiais metais daugiausia sunkumų autoservisai buvo patyrę 2021 m., kai aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklausė 22% įmonių, o pagal mokėjimo vėlavimą aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms priklausė net 33% visų bendrovių.
Autoservisų veiklos rizikingumas gana tiksliai atspindi viso Lietuvos verslo vidutinį rizikingumą. Kitų veiklos sektorių, eliminavus autoservisus, analizė rodo, kad šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklauso 9% visų įmonių bei 17% įmonių priklauso aukštai ir aukščiausiai mokėjimo vėlavimo rizikos klasėms. Prieš metus šie rodikliai atitinkamai siekė 12% ir 20%.
Šiuo metu kredito biuro sistemoje registruotos 1053 autoservisų skolos, kurių bendra suma siekia 1,7 mln. Eur, o vidutinis skolos dydis sudaro 1628 Eur. Tokiu pačiu laikotarpiu pernai buvo registruota 1111 autoservisų skolų, kurių suma siekė 1,6 mln. Eur, o vidutinis skolos dydis siekė 1400 Eur. Tik 2021 m. pradžioje buvo registruota kiek mažiau skolų - 789 (1 mln. Eur), kurių vidutinis dydis siekė 1315 Eur. Pandeminių 2020 m. pradžioje skolų skaičius siekė 1105 (1,3 mln. Eur). Šių metų pradžioje atlikta įmonių skolų analizė parodė, kad iš viso 57 tūkstančiai bendrovių Lietuvoje turėjo 67 tūkst. registruotų skolų, kurių bendra suma siekė 328 mln. Eur.
Finansų konsultantė: Kodėl net ir gerai uždirbantys žmonės gyvena nuo algos iki algos?
Automobilių techninė būklė ir gedimų statistika
Lietuvos automobilių importuotojų asociacijos 2024 m. atliktas tyrimas įvertino daugiau nei 1,3 mln. įrašų Centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje (CTADB), sudarė vidutinio statistinio „lietuviško automobilio“ portretą bei sukūrė galimybes palyginti skirtingų segmentų, automobilių markių ir modelių, amžiaus grupių transporto priemones pagal dažniausiai fiksuojamas problemas. Ši informacija yra puikus sufleris besidomintiems technikos pasauliu, nusprendusiems atnaujinti šeimos transporto parką ir norintiems rinktis automobilį racionaliai įvertinant dažniausiai tam tikrų prekinių ženklų ar konkrečių modelių patikimumą, labiausiai tikėtinus trūkumus, išryškėjančius ilgalaikės eksploatacijos metu.
Analizėje apžvelgiami į 8 pagrindines grupes suskirstyti automobilių defektai, pagal techninės apžiūros metu naudojamus trūkumų kodus:
- Stabdymo įranga
- Vairo mechanizmas
- Matomumas
- Žibintai ir elektros įranga
- Ašys, ratai, padangos, pakaba
- Važiuoklė, kėbulas ir prie jų tvirtinami mechanizmai
- Variklis (išmetamosios dujos, skysčių nuotėkis, tarša)
- Kita įranga
Pagal šias grupes nustatyta, kad dažniausiai transporto priemonių savininkai susiduria su žibintų, atšvaitų bei elektros įrangos trūkumais (visose amžiaus grupėse). Apie 40% automobilių į techninių apžiūrų stotį atvyksta su prastai sureguliuotais ar netvarkingais žibintais.
Dažniausi su eismo saugumu susiję trūkumai
„Transeksta“ įvardija 8 skirtingus trūkumus, dėl kurių tikrintojai neišduoda vadinamojo „žalio lapo“:
- Apšvietimas, žibintai, stabdymo signalai - akina kitus arba nemato kelio.
- Stabdžių sistema - nusidėvėję diskai, trinkelės, nesandarūs vamzdeliai, pailgėjęs stabdymo kelias (iki 40% avarijų įvyksta dėl stabdymo, slydimo klaidų).
- Pakabos lankstinės jungtys, lankstai („šarnyrai“) - valdymo praradimas, ypač posūkyje.
- Vairo traukės ir svirtys - nestabilus vairavimas, „uždelsto veikimo bomba“.
- Amortizatoriai ir spyruoklės - didina valdymo nestabilumą posūkiuose, didina apvirtimo tikimybę.
- Padangos - blogas sukibimas, nesilaikoma sezoniškumo, skirtingas protektorius didina stabdymo kelią.
- Saugos diržai ir oro pagalvių sistema (SRS) - saugos sistema nesuveikia taip, kaip suprojektuota (ypač po kėbulo remontų).
Automobilių amžiaus ir gedimų koreliacija
Atlikta analizė įrodo tiesioginę koreliaciją tarp automobilių amžiaus ir patikros metu fiksuojamų techninių trūkumų. Jauniausioje 3-5 metų amžiaus grupėje iš pirmo karto teigiamą TA kontrolierių išvadą gauna 86,9% mašinų, 9-11 metų senumo grupėje tokį rezultatą fiksuoja 65% automobilių, o 19-22 metų grupėje - tik 40,1% tikrinamų transporto priemonių. Priklausomai nuo amžiaus, techninės apžiūros praeinamumas mažėja iki 22 metų, o vėliau amžius jau neturi tokios didelės įtakos ir sudaro apie 43%.
Vidutiniškai vienam automobiliui nustatoma apie 1,7 trūkumo, o priklausomai nuo amžiaus nustatomų trūkumų skaičius didėja iki maždaug 25 metų. Gana akivaizdus dalykas - amžiaus riba, kuomet techninės problemos ar tikimybė dėl jų nepasiekti kasdienių kelionių tikslų tampa sąlyginai didelė. Bemaž visų segmentų ir visų markių bei modelių automobilių patikros rezultatų lentelėse trūkumus įvardijantys skaičiai nuo 12-14 metų pradeda augti kaip ant mielių, nes „sultys“ iš automobilio būna išspaustos.
Tačiau pasitaiko ir paradoksalių dalykų. Pavyzdžiui, „Toyota Prius“, automobilis, užsitarnavęs „beveik nemirtingos“ mašinos reputaciją, mūsiškėje statistikoje jaunesnėse amžiaus grupėse atrodo kaip bėdžius, o geresni rezultatai (geltona bei žalia spalvos ataskaitoje) dominuoja tik 15-18 metų bei 19-22 metų grupėse. Tai reiškia, kad senesniuose modeliuose techninės apžiūros metu fiksuojama mažiau problemų nei tikrinant naujesnius.
Pradėjus gilintis į šį paradoksą, paaiškėjo, kad lietuviškos „Toyota Prius“ istorijos specifiką lemia pavežėjai. Jų gildijoje šis modelis ypač populiarus, automobiliai eksploatuojami nepaprastai intensyviai, o priežiūros dėl daugybės priežasčių sulaukia mažiau nei derėtų. Rezultatas - sudėvėtas darbinių stabdžių mechanizmas, sudilusios vairo traukės ir svirtys, vairo kolonėlė, „pavargusios“ ašys ir ratų guoliai bei visa laikančioji kėbulo konstrukcija ir t.t. Tik 71,8% sąlyginai naujų (3-5 metų) „Toyota Prius“ automobilių teigiamą techninės apžiūros kontrolierių išvadą gauna pirmuoju bandymu, kai segmento vidurkis yra 87,3%.
Išsami techninių trūkumų analizė pateikiama asociacijos „Transeksta“ internetinėje svetainėje www.vta.lt.
Populiariausių automobilių segmentai ir amžiaus grupės
Analizėje pristatoma 9 populiariausių automobilių segmentų statistika:
- „A“ ir „B“ (mini ir maži automobiliai)
- „C“ (kompaktiniai automobiliai)
- „D“ (vidutinio dydžio automobiliai)
- „E“ ir „F“ (Premium)
- MPV (vienatūriai)
- „C SUV“ (mažesni ir kompaktiniai krosoveriai/visureigiai)
- „L SUV“ (vidutiniai ir didesni krosoveriai/visureigiai)
- „LCV“ (lengvieji komerciniai automobiliai)
- „EV“ (elektromobiliai)
Visa statistinė informacija pateikiama pagal 6 amžiaus grupes: 3-5 metų, 6-8 metų, 9-11 metų, 12-14 metų, 15-18 metų bei 19-22 metų senumo automobiliai. Į analizę neįtrauktos jaunesnės nei 3 metų mašinos, nes, tik perkopus šią amžiaus ribą, atliekama pirmoji techninė apžiūra, bei senesni nei 22 metų automobiliai. Todėl nagrinėjamų automobilių amžiaus vidurkis yra 13,8 metų (viso Lietuvos lengvųjų automobilių parko amžiaus vidurkis siekia 15 metų).
Lietuvos transporto parko atnaujinimas vyksta sąlyginai lėtai, nes didžioji dalis (per 40%) naujai registruojamų mašinų taip pat būna 11-15 metų amžiaus.
Tarp populiariausių markių seniausios markės (pagal amžių) yra „Audi“ (apie 18,5 metų) ir VW (16,3 metų). Jauniausia - „Toyota“ markė (apie 11,3 metų).
Tarp populiariausių modelių išskiriami:
- „VW Passat“ (apie 6,3%)
- „VW Golf“ (apie 4,3%)
- „Opel Astra“ (apie 2,4%)
- „Opel Zafira“ (apie 2,2%)
- „Audi 80“ / „Audi A4“ (apie 4%, t.y. 2,1% ir 1,9%)
- „Audi A6“ (apie 1,8%)
- „Opel Vectra“ (apie 1,6%)
- „Ford Focus“ (apie 1,5%)
- „Toyota Avensis“ (apie 1,4%)
Šie modeliai sudaro apie 26% viso automobilių parko.
Automobilių su dyzeliniais varikliais yra 67,1%, su benzino - apie 22,7%, 9,7% su dujomis ir tik 0,5% su elektros (įskaitant hibridinius) varikliais. Pastebima tendencija, kad per paskutinius keturis metus stipriai padidėjo dyzelinių variklių dalis, lyginant su 2012 metais, kai jų dalis išaugo nuo 53%. Didžiausią dyzelinių automobilių dalį turi VW (apie 76,8%) ir „Opel“ (apie 75,8%), BMW (apie 74,7%), „Mercedes Benz“ (apie 74,4%), „Peugeot“ (apie 73,2%). Su dujine įranga daugiausiai yra „Audi“ (apie 17%).
Klientų elgesys ir technologinės tendencijos
Lietuvos automobilių savininkai vidutiniškai autoservisą lanko 2,8 karto per metus, išleisdami 420-650 eurų remonto paslaugoms. Internetinių rezervacijos sistemų naudojimas auga 35% kasmet. Skaidrumo reikalavimai taip pat auga - 84% klientų nori matyti detalų darbų aprašymą ir išlaidų sąmatą prieš sutinkant su remontu.
Šiuolaikinių automobilių elektronikos sistemos sudaro 35-40% visos transporto priemonės vertės. Diagnostikos procesų automatizavimas leidžia 60% greičiau nustatyti gedimo priežastis, palyginti su tradiciniais metodais. Originalių dalių kaina sudaro vidutiniškai 65-70% viso remonto kaštų, todėl alternatyvių dalių rinka sparčiai plėtojasi.
Automobilių remonto sektorius patiria žymų sezoniškumą. Rudens ir pavasario laikotarpiais, kai keičiamos padangos ir atliekama sezoninė priežiūra, paslaugų paklausa išauga 45-60%. Vasaros laikotarpiu populiariausi kondicionavimo sistemų remonto darbai, kurių paklausa išauga 3,5 karto, palyginti su žiemos sezonu. Diagnostikos technologijų plėtra ir dirbtinio intelekto sprendimų diegimas gali sumažinti gedimų nustatymo laiką iki 75%.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Automobilių remonto sektoriuje jaučiamas kvalifikuotų specialistų trūkumas. Nuolatinio mokymosi reikalavimai šiame sektoriuje yra ypač aukšti - kasmet atsiranda vidutiniškai 150-200 naujų automobilio modelių, kiekvienas su savitomis techninėmis charakteristikomis.
Elektromobilių plėtra keičia sektorėje vyraujančias tendencijas. Nors šiuo metu elektriniai automobiliai sudaro tik 1,8% viso parko, prognozuojama, kad iki 2030 metų šis skaičius pasieks 15-20%. Aplinkosaugos reikalavimai formuoja naują paslaugų segmentą - automobilių modernizavimas dėl emisijų normų atitikimo.
Finansų konsultantė: Kodėl net ir gerai uždirbantys žmonės gyvena nuo algos iki algos?
Aplinkosaugos reikalavimai autoservisams
„Aplinkosauginių reikalavimų laikymasis - ne tik įstatymų klausimas. Tai ženklas, kad verslas yra atsakingas, patikimas ir tvarus. Prieš pradedant veiklą, svarbu susipažinti su GPAIS - valstybine atliekų apskaitos sistema, kurioje serviso veiklos metu fiksuojamos susidariusios atliekos, tokios kaip naudota alyva, tepalų filtrai, padangos ar akumuliatoriai. Prieš pradedant veiklą būtina pateikti pradinę deklaraciją.
Aplinkosaugos reikalavimai prasideda nuo pačios darbo vietos įrengimo. Transporto priemonių remontas turi vykti tik ant sandarios dangos, kad alyva, stabdžių skystis ar kiti teršalai nepatektų į dirvožemį arba nuotekas. Patalpos privalo būti tik paslaugų teikimo (autoservisų), garažų, gamybos ar pramonės (gamyklos ar dirbtuvių) paskirties. Grindinys būtinai turi turėti tokią skysčių surinkimo sistemą, kuri nebūtų sujungta su jokiu nuotakynu, išskyrus su patalpų, skirtų kėbulų plovimui.
Jei darbai atliekami lauke, tai leidžiama tik po sandaria stogine, kuri apsaugo darbo zoną nuo lietaus ar sniego. Taip pat privaloma, kad po stogine būtų sandarus paviršius. Autoservisas yra laikomas atliekų turėtoju, todėl jis privalo sudaryti sutartis su licencijuotais atliekų (pavojingų, naudotų padangų, akumuliatorių ir pan.) tvarkytojais. Taip pat būtina vesti susidariusių atliekų apskaitą ir prireikus teikti ataskaitas bei užtikrinti, kad jos būtų perduodamos tik turintiems teisę legaliai tvarkyti.
tags: #automobiliu #servisu #skaicius #lietuvoje #statistika