Viešieji pirkimai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslios klasifikacijos ir vertės apskaičiavimo. Viena iš pagrindinių priemonių, užtikrinančių skaidrumą ir efektyvumą šiame procese, yra Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (BVPŽ). Šis straipsnis detaliau nagrinėja BVPŽ svarbą automobilių priežiūros paslaugų pirkimuose, taip pat bendruosius numatomos pirkimo vertės skaičiavimo principus, kurie yra gyvybiškai svarbūs nustatant tinkamą pirkimo procedūrą.

BVPŽ: Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas
BVPŽ (Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas) - tai standartinė Europos Sąjungos klasifikacija, naudojama pirkimo objektui apibrėžti visuose Lietuvos viešuosiuose pirkimuose. Ši sistema padeda standartizuoti pirkimų kategorijas, palengvindama tiek perkančiųjų subjektų, tiek tiekėjų darbą.
To paties tipo prekės, paslaugos ir darbai nustatomi pagal BVPŽ kodo pirmus tris skaitmenis. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į kontekstą, kadangi identiškas pirmųjų trijų skaitmenų sutapimas ne visada reiškia, kad paslaugos yra to paties tipo.
- Pavyzdžiui, BVPŽ kodas 77100000-1 - Žemės ūkio paslaugos ir BVPŽ kodas 77200000-2 - Miškininkystės paslaugos nelaikytinos to paties tipo paslaugomis, kadangi paskutinis skaitmuo yra skirtingas.
- Kitas pavyzdys: nors BVPŽ kodas 92350000-9 - Azartinių lošimų ir lažybų organizavimo paslaugos ir BVPŽ kodas 92360000-2 - Pirotechninės paslaugos pirmieji trys BVPŽ skaitmenys sutampa, atsižvelgiant į tai, kad šių paslaugų teikimo sritis yra skirtinga ir joms teikti reikalingos skirtingos licencijos, šios paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis.
Automobilių priežiūros paslaugų klasifikavimas pagal BVPŽ
Automobilių priežiūros ir remonto paslaugoms yra skirtas konkretus BVPŽ kodas, leidžiantis perkančiosioms organizacijoms tiksliai apibrėžti pirkimo objektą.
- Pagrindinis BVPŽ kodas šioje srityje yra 50112000-3 - Motorinių priemonių ir su jomis susijusių įrenginių remonto, priežiūros ir panašios paslaugos.
Šis kodas apima tris detalesnius pogrupius, kurie leidžia dar tiksliau specifikai pritaikyti pirkimo objektą:
- 50112100-4 - Automobilių remonto paslaugos
- 50112200-5 - Automobilių priežiūros paslaugos
- 50112300-6 - Automobilių plovimo ir panašios paslaugos
Egzistuoja paruoštas techninės specifikacijos šablonas automobilių remonto ir priežiūros paslaugoms pagal BVPŽ kodą 50112000, kuris palengvina pirkimo dokumentų rengimą ir užtikrina standartizaciją.

Numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo principai
Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės yra nustatytos Viešųjų pirkimų įstatyme (PĮ) ir Pirkimo vertės metodikoje. Numatoma pirkimo vertė yra tai, ką perkantysis subjektas teoriškai (prognozuojant) gali sumokėti pagal sudarytą pirkimo sutartį. Faktinė suma gali skirtis dėl tiekėjo siūlomos konkurencingesnės kainos, ne viso kiekio įsigijimo ar dėl pirkimo sutarties pakeitimo.
Už pirkimų rūšies parinkimo teisėtumą ir teisingumą atsakingas pirkimą vykdantis perkantysis subjektas. Tai reiškia, kad, pasirinkdamas pirkimo rūšį, perkantysis subjektas privalo įsitikinti, jog numatoma pirkimo vertė neviršys PĮ leidžiamos maksimalios ribos, pavyzdžiui, supaprastintiems darbų pirkimams numatoma pirkimo vertė neviršys tarptautinio pirkimo numatomos pirkimo vertės ribos ir pan.
Numatoma pirkimo vertė visais atvejais turi būti nustatyta, tačiau maksimali pirkimui skiriama lėšų suma neprivaloma. Gali būti atvejų, kai numatoma pirkimo vertė sutampa su maksimalia pirkimui skiriama lėšų suma, tačiau taip pat perkantysis subjektas gali maksimalią pirkimui skiriamą lėšų sumą nustatyti ir didesnę. Svarbu nesutapatinti numatomos pirkimo vertės, kuri skirta nustatyti pirkimo rūšį, ir maksimalios pirkimui skiriamos lėšų sumos. Numatoma pirkimo vertė yra skaičiuojama iki pirkimų procedūrų pradžios, t. y. iki pirkimo skelbimo publikavimo arba kvietimo pateikti pasiūlymus, kai skelbimas nėra publikuojamas.
Numatomos pirkimo vertės elementai
Apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę, atsižvelgiama į šiuos elementus:
- Visos mokėtinos sumos skaičiuojamos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
- Įtraukiamos visos pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybės, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose. Pavyzdžiui, PĮ 97 straipsnyje įtvirtinta galimybė iš anksto numatyti pirkimo sutarties pratęsimą bei pratęsimo sąlygas. Perkantysis subjektas, nustatydamas numatomą pirkimo vertę, turi atsižvelgti į tai, ar bus įtvirtinta tokia galimybė, ir įtraukti sumas, mokėtinas per pratęstą terminą, į numatomą pirkimo vertę.
- Kai perkantysis subjektas numato prizus ir (arba) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, apskaičiuodamas numatomą pirkimo vertę, jis turi į tai atsižvelgti.
- Numatoma pirkimo vertė apskaičiuotina pagal tai, ką gaus tiekėjas, įvykdęs pirkimo sutartį, tiek tiesiogiai iš perkančiojo subjekto, tiek netiesiogiai, pavyzdžiui, iš paslaugų naudotojų.
- Perkantysis subjektas, nustatydamas pirkimo objekto apimtį, turi teisę nurodyti ne tik tikslų, tačiau ir orientacinį kiekį bei teisę įsigyti didesnį ar mažesnį kiekį, priklausomai nuo poreikio. Pavyzdžiui, jei numatomas preliminarus kiekis ir galimybė įsigyti 15 procentų daugiau ar mažiau prekių, į numatomą vertę įskaičiuojamos visos maksimalios sumos.
- Be to, PĮ 79 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta galimybė papildomai pirkti iš to paties tiekėjo.
Padalinių pirkimų vertės sumavimas
Kai perkantysis subjektas yra sudarytas iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jeigu atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui.
Atskiras padalinys turi turėti įgaliojimus savarankiškai atlikti pirkimus ir priimti sprendimus dėl pirkimų. Nustatant, ar atskiras padalinys atitinka šias sąlygas, kartu turi būti vadovaujamasi jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (įstatymais, nuostatais, veiklos (darbo) reglamentais, pareigybių aprašymais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir t. t.) ir kitais dokumentais (įgaliojimais ir t. t.). Aplinkybės, kad perkantysis subjektas ir jo padalinys kitais atvejais vykdo bendrus pirkimus ar perkantysis subjektas įsigyja prekių, paslaugų ar darbų padaliniui, gali turėti įtakos sprendžiant dėl šios sąlygos atitikimo.
Pasikartojančių pirkimų vertės apskaičiavimas
Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis ar preliminariąsias sutartis atskiroms pirkimo dalims, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis.
- Pavyzdžiui, jei perkantysis subjektas prieš 11 mėnesių sudarė kanceliarinių prekių pirkimo sutartį už 12 000 Eur be PVM, ir dabar ketina įsigyti 12 procentų daugiau kanceliarinių prekių, tai numatoma pirkimo vertė bus 12 000 Eur be PVM + 12 000 x 12 proc., t. y. 13 440 Eur be PVM.
- Jeigu perkantysis subjektas suplanavo, kad pirmasis per finansinius metus biuro baldų pirkimas bus pradėtas kovo 1 d., o pagal šio pirkimo pagrindu sudarytą pirkimo sutartį pirmasis prekių pristatymas numatomas gegužės 1 d., skaičiuodamas biuro baldų prekių pirkimo vertę, jis turi sudėti visų nuo gegužės 1 d. iki kitų metų gegužės 1 d. numatomų sudaryti baldų pirkimo sutarčių vertes, įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pirmą kartą pristatomi baldai, vertę. Analogiškai, jei antrojo pirkimo procedūros pradedamos rugpjūčio 1 d. ir prekių pristatymas numatomas spalio 1 d., skaičiuojant vertę sumuojamos visos nuo spalio 1 d. iki kitų metų spalio 1 d. numatomos sutartys.
Reguliaraus pobūdžio sutartis - tai nuolatiniams perkančiojo subjekto ir (ar) trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti ar įprastinei veiklai vykdyti sudaroma pirkimo sutartis.
Sutartis, kurią numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti - trumpalaikė sutartis dėl to paties tipo prekių ar paslaugų, kuri gali būti pakartotinai (iš naujo) sudaroma esant kelių mėnesių tarpui (ne daugiau kaip vieneriems metams) tarp atskirų sutarčių ar netgi nesant laiko tarpui.
Pirkimų skaidymo draudimas ir jo išimtys
PĮ 13 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas draudimas skaidyti pirkimą, siekiant išvengti PĮ numatytos tvarkos taikymo, pavyzdžiui, skaidyti supaprastintus pirkimus į mažos vertės pirkimus, siekiant išvengti supaprastintiems pirkimams taikomos tvarkos.
Šis draudimas yra viena iš fundamentaliųjų viešųjų pirkimų teisės ir šios srities praktikos taisyklių. Jo nesilaikymas arba pažeidimas yra laikomas šiurkščiu nacionalinės ir ES teisės pažeidimu, kuris lemia absoliutų perkančiojo subjekto sprendimų, taip pat įgyvendintų pirkimo procedūrų bei sudarytų pirkimo sutarčių neteisėtumą ir negaliojimą.
Vis dėlto, PĮ 13 straipsnio 3 dalis nereiškia principinio draudimo pirkimo objekto skaidyti į dalis, kai numatoma pirkimo vertė nustatoma sumuojant pirkimo objekto dalių vertes. Šis reguliavimas neturi būti suprantamas kaip ribojimas skaidyti pirkimą į dalis ar sudaryti atskiras pirkimo sutartis, o tik reguliuoja numatomos vertės ribas, kiek tai susiję su pirkimo rūšies pasirinkimu. Perkantysis subjektas negali pasirinkti sutrumpinti pirkimo sutarties dėl nuolatinio pirkimo objekto poreikio termino tam, jog būtų sumažinta sutarties vertė ir pirkimas patektų į supaprastintų pirkimų reguliavimo sritį.
Draudimo pažeidimo pavyzdžiai
- Automobilių stovėjimo aikštelės paslaugos: Perkantysis subjektas vykdė pirkimą apklausos būdu dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo paslaugų teikimo ir sudarė sutartį su laimėtoju. Už paslaugas turėjo atsiskaityti patys stovėjimo aikštelės naudotojai bei perkantysis subjektas, kiekvieną mėnesį po 1 000 Eur. Po 3 metų buvo nustatyta, kad naudotojai ir perkantysis subjektas kartu už stovėjimą sumokėjo 500 000 Eur. Kitas tiekėjas, įvertinęs situaciją, kreipėsi į teismą dėl sutarties pripažinimo neteisėta, kadangi pirkimo vertė viršijo ne tik mažos, bet ir supaprastinto pirkimo numatomos vertės ribas ir turėjo būti skelbtas tarptautinis pirkimas. Pagrindinis argumentas buvo, kad numatoma pirkimo vertė turi būti skaičiuojama įtraukiant ir naudotojų mokamas sumas.
- Aikštyno žolės priežiūra: Perkantysis subjektas vykdė supaprastintą pirkimą dėl aikštyno žolės priežiūros ir tvarkymo paslaugų bei numatė, kad numatoma pirkimo vertė yra 400 000 Eur (ši suma nebuvo išviešinta). 3 tiekėjai pateikė pasiūlymus, atitinkamai 444 000 Eur, 450 000 Eur, 475 000 Eur. Visos šios sumos viršijo perkančiojo subjekto nustatytą numatomą pirkimo vertę ir tarptautinės vertės pirkimų ribą. Nustačius, kad visų tiekėjų pasiūlymų kainos viršija nustatytą numatomą pirkimo vertę taip, jog perkantysis subjektas turi pakeisti pirkimo rūšį (pvz., vietoj supaprastinto pirkimo turi vykdyti tarptautinės vertės pirkimą), tuomet perkantysis subjektas neturi teisės vykdyti derybų su tiekėjais tam, kad būtų sumažintos pasiūlymų kainos.
- Automobilių pirkimas: Perkantysis subjektas siekia įsigyti 5 automobilius, kurių kiekvienam planavo skirti iki 40 000 Eur. Bendra numatoma visų automobilių vertė viršija mažos vertės pirkimo vertės ribas, todėl turi būti vykdomas supaprastintas pirkimas.
- Įrenginių pirkimas dukterinėms įmonėms: Perkantysis subjektas (patronuojanti bendrovė) organizuoja trims skirtingoms dukterinėms bendrovėms po mobilų įrenginį darbams vietoje atlikti, kurio kiekvieno vertė po 200 000 Eur. Bendra numatoma visų aparatų vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas, todėl turi būti vykdomas tarptautinis pirkimas.
Leidžiamo pirkimo skaidymo pavyzdžiai
Kai numatoma pirkimo vertė nustatoma sumuojant pirkimo objekto dalių vertes, pirkimo skaidymas į dalis yra leidžiamas:
- Pastato modernizavimas: Perkantysis subjektas organizuoja pastato modernizavimo viešąjį pirkimą, kuris yra išskaidytas į 4 atskiras pirkimo dalis: darbo projekto parengimas; rekonstravimo darbai; įrenginio įsigijimas ir sumontavimas; baldų įsigijimas ir sumontavimas. Šios dalys yra skirtingos savo pobūdžiu, todėl jų pirkimas atskirai yra logiškas.
- Atliekų tvarkymo paslaugos: PĮ 13 straipsnio 8 dalyje nustatyta numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklių išimtis, kai perkantysis subjektas gali vykdyti supaprastintus pirkimus. Pavyzdžiui, jei bendra atliekų tvarkymo paslaugų numatoma vertė yra 1 500 000 Eur be PVM, perkantysis subjektas turi teisę atskirai pagal supaprastintų pirkimų taisykles vykdyti 3 pirkimus, kurių kiekvieno vertė 75 000 Eur be PVM. Tai leidžiama, nes kiekvieno iš jų vertė neviršija 80 000 Eur be PVM, ir kartu (3 × 75 000 Eur be PVM = 225 000 Eur be PVM) suma neviršija 20 procentų nuo bendros numatomos vertės (1 500 000 Eur be PVM). Dalies pirkimo objekto išskyrimas ir supaprastinto pirkimo vykdymas nėra ribojamas laiko.
- Mažos vertės pirkimai: PĮ 13 straipsnio 9 dalyje reglamentuojamos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės išimtis, kai perkantysis subjektas gali vykdyti supaprastintus mažos vertės pirkimus. Tai taikoma, kai numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo vertės ribai arba ją viršija, bendra tokių mažos vertės pirkimų numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur be PVM to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus - mažesnė kaip 145 000 Eur be PVM. Šiuo atveju taikoma 20 procentų bendros visų pirkimų dalių ir numatomos pirkimo vertės riba.
- Kelių pirkimų derinimas: PĮ 13 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas reguliavimas, kai perkantysis subjektas nori vykdyti ir supaprastintą pirkimą, ir mažos vertės pirkimą, o šių abiejų rūšių numatoma pirkimo vertė negali viršyti 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės. Pavyzdžiui, jei planuojama įsigyti to paties tipo prekių per keturias sutartis, kurių bendra vertė yra 820 000 Eur be PVM, perkantysis subjektas supaprastintų ir mažos vertės pirkimų galėtų atlikti ne daugiau kaip už 164 000 Eur be PVM (20 procentų nuo 820 000 Eur be PVM), atsižvelgiant į tai, kad mažos vertės pirkimų bendra vertė negali viršyti 58 000 Eur be PVM, o kiekvieno supaprastinto pirkimo dalies vertė negali viršyti 80 000 Eur be PVM.

tags: #automobiliu #prieziuros #paslaugos #bvpz
