Kiekvienas gatve važiuojantis automobilis privalo turėti valstybinį numerį. Tačiau taip buvo ne visada. Kadaise automobilių buvo vos vienas kitas ir tokios taisyklės nebuvo būtinos.
Automobilių numerių atsiradimas ir raida pasaulyje
1893 metais Prancūzija tapo pirmąja šalimi, kuri įvedė automobilių ženklinimą numeriais. Prancūzijos pavyzdžiu 1896 metais pasekė Vokietija, Nyderlandai - 1898 metais. Pradžioje, išduodant numerius, nebuvo jokios valstybinės tvarkos - kiekvienas miestas automobilius žymėjo atskirai. Numeris būdavo tiesiog teptuku ir dažais užrašomas ant kėbulo pagal eilės tvarką: pirmasis atvažiavęs gaudavo „1“, antrasis - „2“ ir t.t. Taigi, šiose šalyse būdavo nemažai automobilių su besidubliuojančiais numeriais. O 1901 metais Vokietijoje išduotas ir pirmasis „vardinis numeris“ - „JA 1“. Automobilių numeriai greitai prigijo ir buvo pradėti naudoti ir kitose pasaulio šalyse.
Medžiagos ir gamyba
Automobilių numerių ženklai buvo gaminami iš pačių įvairiausių medžiagų. JAV iš pradžių naudojo keramiką, kuri, nors atrodė neblogai, bet buvo labai trapi. Keramikinių numerių iki šių dienų išliko nedaug, nes anksčiau ar vėliau jie būdavo sudaužomi. Europoje kartais naudotos medinės plokštelės, o vėliau - paprasta skarda su ranka užrašytais numeriais. Karo metu metalą reikėjo taupyti, todėl išbandytas plastikas, kartonas ir netgi sojų plaušas. Pastaroji medžiaga, kuri buvo naudota JAV, galbūt skamba kaip prasta idėja, tačiau šie numeriai buvo stebėtinai tvirti.
Automobilių numerių istorija Lietuvoje
Pirmą kartą visos mašinos Lietuvoje buvo suregistruotos ir gavo valstybinius numerius 1921-aisiais.
Istoriniai automobilių numeriai Lietuvoje
Asociacijos atstovai teigia, kad dar 2011-2014 metais buvo derinama šiuo metu naikinama istorinių numerių įvedimo tvarka, jų išdėstymo, spalvinė gama ir kt. Tepraėjus 3 metams nuo numatytosios, tvarkingai bei sistemingai gyvuojančios tvarkos įvedimo, istorinės technikos gerbėjai nuolat visuomenę informuodavo, jog istorinės transporto priemonės registracijos numerio ženklas - daugiau nei numeris.
Kriterijai istoriniam automobiliui
Istoriniu automobiliu gali vadintis prieš 30 metų ir anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, istorinė motorinė transporto priemonė - tai prieš 30 metų ir anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.
„Kad [automobilis] gautų statusą, pirmiausia jo savininkas turi susitarti su senovinės technikos ekspertu [dėl automobilio apžiūros]. Ekspertas nustato automobilio autentiškumą. Gali būti, kad iš kelių [automobilių yra] surinktas vienas, ir gal originalus tik kėbulas ar motoras“, - sako A. „Numeriai suteikia statusą, kad automobilis yra senovinis ir kad jis naudojamas tik savo malonumui, parodose ar šventėse, bet jokiu būdu ne komerciniuose renginiuose“, - kalba A.
Kaip pavyzdį paimkime 1990 metų gamybos „Audi 80 B3“, arba liaudyje vadinama „Bulką“. Automobiliui jau 33 metai, o modelis nebegaminamas 27 metus, nuo tada, kai pasirodė paskutinieji „Audi 80 B4“ 1996-aisiais. Atrodytų, kad jei šio automobilio savininkas pažadės jo nenaudoti kasdienėms reikmėms, tai istoriniai numeriai jau kaip ir ranka pasiekiami. Tačiau čia reikėtų atkreipti dėmesį į žodį „originalus“.
Reikalavimai „originaliam“ automobiliui:
- Turi būti išlaikyta pirminė autentiška būklė, neturi būti padaryta jokių esminių motorinės transporto priemonės išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų.
- Laikančiosios konstrukcijos, kabinos, kėbulo, vidaus įrangos, variklio, transmisijos, apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai turi atitikti motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį.
- Variklio ir jo įrangos keitimas į tos pačios ar kitos markės komponentus, atitinkančius motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį, degalų rūšį, ir parametrus, leistini. Tačiau laikančiosios konstrukcijos ir kėbulo pakeitimai, siekiant pritaikyti keičiamas dalis konkrečiai motorinei transporto priemonei, neleistini.
- Ašių, greičių dėžės, atskirų vairo pavaros ir pakabos komponentų, stabdžių sistemos komponentų keitimas į tos pačios ar kitos markės komponentus, atitinkančius motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį, leistini.
Ir tai tik keletas pagrindinių reikalavimų, taikomų norint savo seną automobilį paversti „oldtimeriu“.
Istorinių numerių vizualiniai pokyčiai
Nuo 2014 metų liepos išduodami istoriniai automobilių numeriai buvo rudi. Dabar to neliko. Jų fonas tapo įprastai baltas, kaip ir daugumos transporto priemonių. Vienintelis būdas atpažinti ar transporto priemonė paženklinta istoriniu numeriu - H raidė numerio priekyje, jei tai automobilis, arba gale, jei tai motociklas. Interneto tinklalaidės apie automobilius „Overdraivas“ bendraautorė įvardijo „didžiausią minusą - besikeičiančią tvarką, kaip atrodo istoriniai numeriai. Anksčiau buvo rudas fonas, kuris iškart išskirdavo transporto priemonę iš minios, skaičiai reikšdavo pagaminimo metus ir tokių modelių skaičių registre. Dabar gi fonas baltas, skaičiai - be reikšmės“.
Istorinių registracijos numerių privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Privalomoji techninė apžiūra atliekama tik kas penkerius metus.
- Techninė apžiūra atliekama tik vizualiai. Nenaudojamas nei stabdžių stendas, nei važiuoklės „purtytuvas“. Automobilio išmetamųjų dalelių kiekis taip pat nėra tikrinamas.
- Kultūrinės reikšmės pabrėžimas. Istoriniai numeriai pabrėžia automobilio vertę ir atspindi tam tikrą istorinį laikotarpį.
- Išskirtinumas. Istoriniai numeriai suteikia išskirtinumo tiek automobiliui, tiek ir jo savininkui.
Šiuo metu Lietuvoje istorinės transporto priemonės statusą turi tik 3464 automobiliai. Tai turi didelę vertę kolekcininkams ir transporto priemonių entuziastams.
Trūkumai:
- Brangesnė registracijos kaina. Transporto priemonės pripažinimas istorine kainuoja apie 100-150 eurų.
- Numerių išdavimo procesas užtrunka ilgiau nei įprasta. Visų pirma transporto priemonės savininkas turi užpildyti daugybę dokumentų ir kreiptis į istorinių transporto priemonių vertintojus, kad gautų vertinimo dokumentą. Tik tada kreiptis dėl registracijos. Procesas gali užtrukti iki mėnesio ar net ilgiau.
- Apribojamas transporto priemonės naudojimas. Savininkas įsipareigoja istorine pripažintos transporto priemonės nenaudoti kasdienėms reikmėms. Tačiau, kaip teigia Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas: „realiai to niekas nekontroliuoja“.
- Istorinėms transporto priemonėms privalomoji techninė apžiūra atliekama tik tam tikrose techninės apžiūros stotyse ir tik pagal išankstinę rezervaciją. Tad norint ją atlikti gali tekti nukeliauti ne vieną dešimtį kilometrų.
- Didesnė nei įprastai KASKO draudimo kaina. Istorinių automobilių dalis reikia pakeisti originaliomis. Pastarosios dažnai yra ne tik brangios, bet ir sunkiai randamos.
Sistemos trūkumai ir siūlymai
Asociacija „Retromobile“ teikė siūlymus koreguoti teisės aktą, paliekant esamą istorinių numerių išdavimo sistemą, numeraciją, spalvą. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, ir diskusijos šiuo klausimu apskritai nebuvo. Istorinės technikos gerbėjai ne sykį yra minėję, jog yra pasiryžę priimti padidėjusius kaštus istorinių numerių išdavimui.
Kiekviena sistema turi savo spragų. Todėl pašnekovai įvardijo numerių išdavimo tvarkoje esančias problemas:
- „Dabar istorinio automobilio statusą be didesnių problemų gali gauti bet koks formalius kriterijus atitinkantis senas „kibiras“, realiai neturintis jokios išliekamosios vertės“, - sako R. Gabartas.
- „Verslo žinių“ automobilių korespondentė D. Sergijenko-Ramaškevičienė iškelia ir dar vieną, šįkart su draudimu susijusią problemą: „Nepaisant statuso, istorinį automobilį sudaužius atgauti pinigus, kurie siektų realią jo vertę, būtų, matyt, misija neįmanoma. Norėtųsi tiesiog daugiau aiškumo ir pagarbos technikai, kuri turi istorinę vertę. Galbūt verta būtų kritiškiau pasižiūrėti ir į tai, kokiai technikai norima gauti tą istorinį statusą. Gal tų žiguliukų, moskvičių ir kitų sovietinių automobilių, kurių buvo prikepta dešimtys tūkstančių, jau užtenka tame istorinių automobilių registre“.
Istoriniai numeriai yra puikus būdas pabrėžti automobilio istorinę vertę, jam suteikti unikalumą ir taip dar labiau puoselėti. Tačiau šis statuso gavimo procesas reikalauja daug darbo, restauracijos ir finansų tam, kad automobilis atitiktų reikalavimus.
tags: #automobiliu #numa #pietu #afrikoje