Automobilių dalys ir transporto priemonės yra neatsiejama Lietuvos ir Ukrainos ryšių dalis, apimanti humanitarinę pagalbą, prekybą ir, deja, šešėlines schemas. Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios iniciatyvos, teisiniai aspektai ir iššūkiai, susiję su automobilių ir jų detalių judėjimu tarp šalių, ypač atsižvelgiant į dabartinę situaciją Ukrainoje.
Humanitarinė pagalba: Transporto priemonės Ukrainos gynėjams
Nuo Rusijos pradėto karo pradžios Lietuvos įmonės aktyviai prisideda prie Ukrainos gynybos. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonė „Auto KGV“ paruošė ir išsiuntė Ukrainos gynėjams daugiau nei 60 transporto priemonių. Pernai įmonė pasirašė sutartį su Ukrainoje veikiančia labdaros organizacija „Energy UA Charitable Foundation“ ir įsipareigojo teikti logistinę paramą 72-ajai „Juodųjų zaporožiečių“ mechanizuotajai brigadai, veikiančiai Charkivo srityje.
Transporto priemonių poreikis ir paruošimas
Gabrielius Vatiekus teigia, kad didžiausias poreikis Ukrainoje per visus karo metus išlieka visureigiams, pikapams ir mikroautobusams. Populiariausiais modeliais galima pavadinti Nissan X-Trail, Nissan Navara, Mitsubishi L 200, Volkswagen Transporter. Visi Ukrainos gynėjams siunčiami automobiliai yra dyzeliniais varikliais. Pirmiausia, tai daroma dėl saugumo, nes dyzelinas yra mažiau lakus ir mažiau degus nei benzinas. Esant kovinėms sąlygoms, tai reiškia mažesnę riziką užsiliepsnoti ar sprogti, jei transporto priemonė būtų apšaudyta ar pažeista, - pažymi G. Vaitiekus.
Pasak įmonės vadovo, visi atrinkti automobiliai yra patikrinami autoservise, ir, jei reikia, atliekamas remontas, techninis aptarnavimas, pakeičiami tepalai. „Automobilius testuojame ir bekelės sąlygomis - sunkiau pravažiuojamose vietose, kad įsitikintume, jog tinkamai veikia svarbiausia funkcija - visų varančiųjų ratų sistema. Tai būtina fronte, kur keliai dažnai yra sunaikinti, neasfaltuoti arba visai neegzistuoja“, - atskleidžia G. Vaitiekus.
„Auto KGV“ vadovas sako, kad papildoma įranga į frontui siunčiamus automobilius nėra montuojama, o svarbiausias dėmesys skiriamas automobilio techninei būklei. Ypač svarbu, kad transporto priemonė pasižymėtų gera trauka ir išlaikytų ją esant didesniam greičiui - tai būtina kariams, kurie turi judėti greitai, kad netaptų priešo taikiniu. „Automobilių taip pat nedažome - išlaikomas originalus kėbulo vaizdas, kad būtų išvengta papildomo dėmesio ar identifikavimo pakeliui į Ukrainą ir pačioje šalyje“, - pasakoja G. Vaitiekus.
Išmoktos pamokos ir papildoma pagalba
Viena svarbiausių išmoktų pamokų per karo metus G. Vaitiekus vadina tai, jog automobiliai į Ukrainą turi būti paruošti atsakingai dar prieš išvykimą, o techninį aptarnavimą būtina atlikti Lietuvoje, net jei Ukrainoje jis ir gerokai pigesnis. Pasak jo, buvo atvejų, kai dėl nepakeistos detalės automobilis tiesiog nepasiekė tikslo - nors norėta sutaupyti, tai kainavo žymiai daugiau. „Taip pat išmokome, kad važiuoti į Ukrainą reikia su įprastomis kelių padangomis, o bekelės padangos turi būti vežamos bagažinėje - jos reikalingos fronte, bet kelionės metu su jomis važiuoti nepatogu ir neefektyvu“, - sako G. Vaitiekus.
G. Vaitiekus pasakoja, nemažai bendraujantis su kariais tiesiogiai - kartais jie skambina vos grįžę iš karinių užduočių. Su kariais tiesiogiai tariamasi dėl automobilių - derinamos siuntimo detalės, techniniai poreikiai. Kartais kariai paprašo vaistinėlių, turniketų, o neseniai kreipėsi dėl šiltų termo rūbų žiemai. „Jų prašymai labai konkretūs, dažnai susiję su išgyvenimu ir saugumu fronte. Be to, ir patys įdedame lauktuvių - maisto produktų, automobilio eksploatacinių priemonių, generatorių. Manau, tai mažiausia, kuo galime jiems padėti“, - teigia G. Vaitiekus.
Teisinė ir prekybinė aplinka: ES ir Ukrainos laisvosios prekybos erdvė
ES ir Ukraina nuo 2016 m. sausio 1 d. laikinai taiko savo išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę (IVLPE) pagal platesnį Asociacijos susitarimą, kurio politinės ir bendradarbiavimo nuostatos laikinai taikomos nuo 2014 m. lapkričio mėn. IVLPE atveria rinkas abiejų šalių prekėms ir paslaugoms, remiantis nuspėjamomis ir įgyvendinamomis prekybos taisyklėmis.
Nauda verslui ir muitų tarifų panaikinimas
ES yra viena didžiausių Ukrainos prekybos partnerių, o tai reiškia, kad yra keletas galimybių importuoti ir eksportuoti iš ES į Ukrainą ir atvirkščiai. Pagrindinės eksportuojamos prekės yra tokios žaliavos kaip geležis, plienas, kasybos produktai, žemės ūkio produktai, mašinos ir cheminiai produktai. Šiuo metu Ukraina siekia racionalizuoti politiką, kuri būtų naudinga su ES prekiaujančioms mažosioms įmonėms.
Apskritai, kalbant apie prekybą prekėmis, susitarimu panaikinta dauguma muitų tarifų - ES: 98,1 proc. ir Ukraina: 99,1 proc. Nors įsigaliojus susitarimui didelė pramoninėms prekėms taikomų muitų tarifų dalis buvo panaikinta, buvo susitarta dėl pereinamųjų laikotarpių kai kurioms produktų linijoms. Susitarimu panaikinta 94,7 proc. tarifų eilučių. Automobiliai ir dauguma motorinių transporto priemonių yra tarp tų produktų, kuriems taikomas pereinamasis laikotarpis iki 2023 m. Planuojama, kad Ukrainos motorinių transporto priemonių sektoriui taip pat bus taikomas pereinamasis laikotarpis iki 2026 m.
Kilmės taisyklės ir muitinės procedūros
Kad jūsų produktui būtų taikomas lengvatinis režimas (mažesnis arba visai netaikomas muitas), jis turi atitikti tam tikras taisykles, kuriomis apibrėžiama jo kilmė, t. y. kilmės taisykles, nustatytas Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių konvencijoje. Susitarimu užtikrinamos skaidresnės ir paprastesnės muitinės procedūros, kad būtų palengvinta prekyba ir sumažintos įmonių išlaidos. Priklausomai nuo jūsų produkto, muitinė gali reikalauti komercinės sąskaitos faktūros ir sertifikatų, įrodančių, kad gaminys atitinka privalomus reikalavimus, pvz., sveikatos ir saugos, ženklinimo ir pakavimo.
Standartų suderinimas ir intelektinė nuosavybė
ES ir Ukrainos susitarime numatytas Ukrainos ir ES teisės aktų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų suderinimas. Todėl Ukrainos gamintojai turi laikytis tik vieno reikalavimų rinkinio, kad jų gaminius būtų galima pateikti tiek ES, tiek Ukrainos rinkoms. Tai apima bet kokius prieštaringus GOST standartus, naudojamus posovietinėse valstybėse.
Susitarimu saugomos jūsų intelektinės nuosavybės teisės importuojant ir (arba) eksportuojant prekes į Ukrainą. ES ir Ukrainos susitarimas atitinka keletą tarptautinių susitarimų, kuriais reglamentuojamas prekių ženklų ir autorių teisių administravimas, užtikrinant sąžiningą ir skaidrią prekių ženklų registravimo sistemą.
Šešėlinės schemos ir iššūkiai automobilių ir detalių rinkoje
Nepaisant teisinių ir humanitarinių iniciatyvų, automobilių ir jų dalių sektoriuje tarp Lietuvos ir Ukrainos egzistuoja ir įvairios nelegalios bei apgaulingos schemos.
Sukčiavimas, pasitelkiant paramą Ukrainai
Lietuvoje vis dar fiksuojami atvejai, kai nesąžiningi perpardavėjai (vadinamieji perekūpai) perka naudotas transporto priemones, prisidengdami tariama parama Ukrainai. Pardavėjams jie teigia, kad automobiliai bus vežami kariaujantiems Ukrainos kariams, todėl prašo mažesnės kainos, apeliuodami į žmonių sąžinę ir norą padėti. Ekspertai pabrėžia, kad tokie automobiliai dažniausiai neišvažiuoja iš Lietuvos. Jie lieka vietinėje rinkoje ir yra perparduodami kaip „be defektų“ ar „puikios būklės“, nors tikrasis pardavėjas skelbime ir pirkimo-pardavimo sutartyje buvo aiškiai nurodęs visus gedimus ir trūkumus.
Schema dažniausiai prasideda nuo pirkimo-pardavimo sutarties. Perpardavėjai ją sudaro nurodydami ne savo tikruosius duomenis, o išgalvotus arba iš kažkur pavogtus asmens duomenis. Vėliau, jau įsigiję automobilį, perpardavėjai pirminę sutartį sunaikina. Tuomet suklastojama kita pirkimo-pardavimo sutartis: joje įrašomi tikrojo savininko (pardavėjo) duomenys, nurodomi naujo „pirkėjo“ duomenys, o pardavėjo parašas - paprasčiausiai padirbamas.
Nesąžiningi perpardavėjai specialiai ieško automobilių su įvairiais defektais - techniniais, kėbulo ar elektronikos problemomis, apie kuriuos vėliau nutylima. Automobilių rinkos ir teisės ekspertų teigimu, policija tiria daug tokių atvejų. Tyrimų metu dažnai paaiškėja, kad naudoti suklastoti asmens duomenys, netikri parašai, o perpardavėjai sąmoningai slėpė savo tapatybę.
Specialistai įspėja - pasitikėti tokiais skelbimais rizikinga. Ukrainą realiai ir skaidriai remia tik kelios gerai žinomos organizacijos, tokios kaip „Blue/Yellow“ ir kitos panašios iniciatyvos. Jos renka lėšas tikslingai, viešai atsiskaito už surinktus pinigus ir pačios perka transporto priemones, kurios iš tiesų pasiekia Ukrainą. Ekspertai vieningai sutaria - perkant ar parduodant automobilį būtina būti itin budriems.
Nelegalus automobilių ardymas ir dalys
Įmonės „Regitra“ duomenimis, praėjusiais metais vienas Baltarusijos pilietis Lietuvoje įsigijo beveik 20 tūkst. M1 klasės automobilių. Šis pavyzdys ekspertams kelia įtarimų dėl dar neišnarpliotos schemos, kuomet deklaruojama, jog automobiliai parduoti užsienio piliečiui, tačiau, iš tiesų, su pardavėjais atsiskaičius grynaisiais pinigais, seni automobiliai lieka Lietuvoje ir nelegaliai išardomi.
2024 metais dėl įvairių priežasčių išregistruoti daugiau nei 200 tūkst. M1, N1 klasių automobilių, iš kurių apie 60 tūkst. perduoti valdyti pavieniams užsienio juridiniams ar fiziniams asmenims. Ekspertai įtaria, jog augantis automobilių pardavimas užsienio piliečiams susijęs su šešėliniu verslu, ir tą leidžia teisės aktų spragos.
„Regitros“ duomenimis, daugiausia automobilių pastaraisiais metais Lietuvoje įsigijo pavieniai Ukrainos, Baltarusijos, Tadžikistano šalių gyventojai. Nors oficialiai transporto priemonės Lietuvoje išregistruojamos ir perduodamos valdyti užsienio fiziniam asmeniui, greičiausiai jos visgi lieka Lietuvoje, kur nelegaliai išardomos. Keliama klausimas, kur realiai atsiduria dešimtys tūkstančių užsieniečiams parduotų automobilių, ir ar tokios galimos šešėlinio verslo schemos žinomos bei ar ieškoma būdų jas užkardyti.
Pasak pašnekovo, atsidarius populiarius skelbimų portalus matyti daugybė skelbimų apie superkamus senus automobilius. Supirkėjai siūlo dosniai sumokėti ir patys atvykti automobilį išsivežti. „Tokiu atveju reikia būti atidiems ir įsitikinti, kad seną automobilį pasiims teisėti atliekų tvarkytojai. Legaliai veikiančios įmonės eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) sutvarkys pagal visus aplinkosauginius reikalavimus. Veikiantys nelegaliai atsirinks tik vertingas dalis, o beverčių ir tų, už kurių pridavimą reikia sumokėti, likimas neaiškus. Jos gali atsidurti pamiškėje, gali būti neteisėtai sudegintos ir panašiai“, - teigė ENTPTA vadovas.
Panaudota ir netinkamai pašalinta automobilių alyva yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių - vos vienas jos litras gali užteršti milijoną litrų vandens. Baterijos gali sukelti gaisrus. Padangos pamiškėse nesuyra daugiau kaip šimtą metų. Dideliu taršos šaltiniu laikomi ir seni amortizatoriai, degalų bei tepalo filtrai. Viename automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio - šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD).
Transporto priemonių perdirbimo ateitis – automobiliai išardyti, supakuoti ir „eBay“ parduotuvėje per kelias valandas!
Automobiliai lietuviškais numeriais Ukrainoje
Lietuviškais numeriais Ukrainoje ištisus metus važinėjantys automobiliai jau nieko nebestebina, tačiau toks jų eksploatavimas pažeidžia įstatymus. „Tyrimai vyksta nuolatos. Tokių paklausimų būna vienas du per savaitę. Atsakymai išsiunčiami į Ukrainą, jų pagrindu priimami sprendimai dėl transporto priemonės dalyvavimo eisme Ukrainoje teisėtumo. Mes reiškinį stebime, problema yra Ukrainoje ir įvardyta pačių ukrainiečių: transporto priemonės su lietuviškais numeriais yra eksploatuojamos Ukrainoje jų neregistruojant“, - BNS teigė Š. Ramanauskas.
Automobiliai registruojami Lietuvos įmonių vardu, o vėliau gabenami į Ukrainą, taip išvengiant mokesčių šaliai. Nuo 2014 m. Ukrainos parlamentas leido tranzitu dešimčiai dienų įvežti į Ukrainą mašinas su europietiškais numeriais be muitinės dokumentų įforminimo. Tai buvo padaryta tam, kad iš Europos būtų varomi seni ir pigūs automobiliai antiteroristinės operacijos poreikiams tenkinti. Jie buvo varomi į frontą kariams, ten vos per kelis mėnesius suvažinėjami, ir vėl perkami nauji.
Vėliau vyriausybė pastebėjo, kad nuo 2015 m. Ukrainoje padaugėjo mašinų, kurios kirto sieną tranzitinio įvežimo sąlygomis. Tokių šalyje važinėjančių automobilių skaičius perkopė 600 tūkst. Pagal įstatymą, automobilio su lietuviškais registracijos numeriais buvimas Ukrainoje bet kokiu atveju yra neteisėtas. Įstatymai leidžia tokiam automobiliui būti šalies teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt dienų. Tada būtina pakartotinai kirsti sieną arba sumokėti muitinės rinkliavą.
Tačiau sumanūs verslininkai naudojasi keliomis įstatymo spragomis. Pagal šią schemą automobilis lietuviškais registracijos numeriais turi būti įformintas kaip priklausantis užsienio kompanijai. Mašinos savininkas sudaro sutartį su pirkėju ir tariamai įdarbina jį savo įmonėje. Tada pirkėjas gali metus važinėti su muitinės dokumentų neturinčia transporto priemone.
„Mes galime pasakyti, kad tos įmonės veikla turi fiktyvios veiklos požymių. Pavyzdžiui, įmonė, kurios vardu registruotas automobilis, Lietuvoje jokių mokesčių nemoka, jokių samdomų darbuotojų neturi, yra tik direktorius - Ukrainos pilietis. To Ukrainos pareigūnams turėtų pakakti, kad jie tokią transporto priemonę sustabdę ar kelyje, ar bandant įvežti į Ukrainą, pasakytų, kad tai yra neteisėta, ir prašytų sumokėti mokesčius“, - aiškino Š. Ramanauskas.
Įdomu, kad policijos pareigūnai negali nustatyti muitinės taisyklių pažeidimo fakto, nes neturi prieigos prie muitinės tarnybos duomenų bazės. Vis dėlto policininkai gali sulaikyti lietuviškus registracijos numerius turinčias mašinas. Ukrainos valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad šalyje važinėja 59 tūkst. automobilių su lietuviškais numeriais, iš jų 44,6 tūkst. įvežta laikinai. Siekiant mažinti šį srautą, Lietuva Ukrainai rekomenduoja naudotis „Regitros“ duomenų baze, kuri rodo, ar automobilis tebėra registruotas Lietuvoje.
„Jie turėtų patikrinti tris faktus: ar transporto priemonė registruota Lietuvoje (per „Regitros“ duomenų bazę); ar nebuvo šiai įmonei įformintos muitinės procedūros kaip eksporto; ir ar tos įmonės ukrainiečio savininko vardu jam yra išduotas leidimas dirbti Lietuvoje. Tai yra trys faktoriai, pagal kuriuos galima pasakyti, kad ta veikla yra negalima“, - kalbėjo Š. Ramanauskas.
Ukrainos valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2015-2017 m. į šalį iš užsienio įvežta apie 1,75 mln. automobilių. Didžioji dalis jų pateko kaip laikinos, likusios - kaip tranzitinės. Apie 64 tūkst. šių mašinų liko Ukrainoje. Ukrainiečių pareigūnai nuo 2015 m. pradžios iki šių metų rugsėjo surašė per 30 tūkst. muitinės taisyklių pažeidimo protokolų - už tranzito ar laikinojo įvežimo terminų nesilaikymą pažeidėjams skirta daugiau kaip 206 mln. grivinų (beveik 6,7 mln. eurų).
Ukrainos transporto valstybiniai numeriai
Ukrainos valstybiniai numerio ženklai sudaryti iš 8 simbolių: 2 raidės, 4 skaičiai, 2 raidės. Pirmosios dvi raidės atspindi regioną, kuriame transporto priemonė registruota, paskutiniosios raidės - seriją. Numerio ženklų fonas - baltas (paprastoms transporto priemonėms), geltonas (autobusams bei taksi), raudonas (laikinai registruojamoms transporto priemonėms).
Pavyzdys:
| Numerio ženklų serija | Metai | Aprašymas |
|---|---|---|
| 1995-2004 | 1995-2004 | Senesnė serija |
Inovatyvūs sprendimai automobilių detalių paieškai
Technologijos taip pat padeda efektyvinti automobilių detalių paiešką ir prekybą, atveriant kelius ir tarptautinei plėtrai.
Startuolio „Bumfix“ platforma
Keliolikos metų patirtį sunkvežimių detalių prekybos srityje turintis Mindaugas Gadeikis yra vienas iš startuolio „Bumfix“ įkūrėjų. Pasak jo, automobilių detalių paieškos sistemos idėja kilo, kai pastebėjo, kad šioje srityje trūksta paprastumo, o žmonės, ieškantys transporto detalių, susiduria su daugybe sunkumų. „Sistemos pagalba mes stengsimės pakeisti šį supratimą ir sieksime to, kad žmonės nebevargtų ieškodami, o tiesiog užpildę vieną užklausą ir užsiimdami savo įprastine, kasdienine veikla sulauktų pasiūlymų iš suinteresuotų parduoti pardavėjų“, - kalbėjo M. Gadeikis.
„Bumfix“ paieškos sistemoje vartotojai, užpildę užklausos formą, pasiekia ne vieną, o visus konkrečią transporto priemonės dalį turinčius pardavėjus. Pastarieji savo paskyroje taip pat gali rinktis, kokių detalių užklausas norėtų gauti. Pasak įkūrėjų, panašių nuotolinės prekybos sistemų analogų yra, tačiau automobilių detalių srityje nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse nerado. „Mes leidžiame pirkėjui surasti pardavėją, o patys kaip sistema nenorime jų užgožti. Mūsų pagrindinis tikslas - kad pirkėjas lengvai rastų pardavėją bei atvirkščiai ir net nepajustų, kad jiems padėjo sistema. Taip siekiame sujungti netikėčiausią pirkėją su netikėčiausiu pardavėju“, - atskleidžia M. Gadeikis.
Tarptautinė plėtra ir naujos paslaugos
Startuolis „Bumfix“ veikia ilgiau nei mėnesį, tačiau jau paskelbė, kad veiklą plečia į Latviją. Šiuo metu lietuviai gali ieškoti detalių Latvijoje ir atvirkščiai. „Planavome šiuo etapu ateiti į Latviją, nes lietuviai detalių segmente yra pajėgesni už kaimynus. Vėliau sieksime prisijungti Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos vartotojus. Pasaulis juk yra be sienų, todėl prekę galima pirkti užsienyje ir jau kitą dieną turėti detalę. Norime tapti tarptautiniu projektu“, - apie ambicingus planus kalba M. Gadeikis.
„Bumfix“ komanda papildė sistemą naujiniu, kad ši padėtų parduoti nepataisomai sugadintus ar neeksploatuojamus ir kieme vietą užimančius automobilius. „Žmogus turintis sugadintą ar nebenaudojamą automobilį, suvedęs transporto priemonės duomenis į sistemą ir išsiuntęs pasiūlymą, pasieks visus transporto priemonių detalių pardavėjus, kurie taip pat užsiima utilizacija. Tokiu būdu vartotojas išvengs daugybės skambučių ir sutaupys laiko. Taip pat pasinaudojus sistema žmogus gali sulaukti netikėčiausio pasiūlymo, kur galbūt net nebūtų skambinęs ar tiesiog neprisiskambinęs: toliausiai esantis pirkėjas gali pasiūlyti geriausią kainą ir dar atvažiuoti pasiimti pats“, - pasakoja M. Gadeikis.
tags: #automobiliu #detales #is #ukrainos