Automobilių susidūrimai su laukiniais gyvūnais tampa vis dažnesni. Tai lėmė ne tik žmonių gyvenviečių plėtimasis į jų teritorijas, tačiau ir pastarųjų metų karantinas, dėl kurio sumažėjus eismui keliuose tapo mažiau triukšminga, tad gyvūnai vis drąsiau prie jų artinasi. Tokie susidūrimai itin pavojingi ir gali padaryti daug žalos tiek žmonių sveikatai, tiek ir turtui. Susidūrimai su laukiniais gyvūnais Lietuvos keliuose - deja, ne toks retas reiškinys. Šie įvykiai gali būti ne tik pavojingi, bet ir brangiai kainuoti vairuotojui. Kelių policija primena: netinkamai pasielgus po tokio įvykio, gresia rimti padariniai.
Dažniausios susidūrimų priežastys ir aplinkybės
Susidūrimų dažnumas ir pavojai
Susidūrimų su gyvūnais keliuose daugėja, o ypač dažnai jų pasitaiko gyvūnų migracijos metu - pavasarį ir rudenį. Rizika susidurti su į kelią išbėgusiu gyvūnu išlieka kiekvienu metų laiku, tačiau pavasaris ir ruduo pasižymi išaugusia tokių eismo įvykių tikimybe. Statistika rodo, kad tokių susidūrimų skaičius pradeda augti balandžio mėnesį ir išlieka aukštas visą antrąjį metų ketvirtį. Pasak ekspertų, praėjusiais metais draudimo bendrovėje buvo registruotas 351 eismo įvykis, kai automobilis susidūrė su laukiniu gyvūnu.
Dažniausiai automobiliai susiduria su stambiais kanopiniais gyvūnais - briedžiais, stirnomis, elniais. Tokių avarijų pasekmės būna skaudžios: sužeidžiami žmonės, automobiliai apgadinami labai smarkiai, pasitaiko, kad po susidūrimo su gyvūnu jie yra nepataisomi.
Kada ir kur gyvūnai pasirodo kelyje?
Gyvūnai keliuose paprastai pasirodo prietemoje ir naktį, 17-23 valandomis, taip pat anksti ryte, 4-5 val. Didžiausia tikimybė išvysti laukinį gyvūną kelyje yra saulei leidžiantis, švintant bei nakties metu. Tai yra dėl to, kad, pavyzdžiui, kanopiniai žvėrys ganytis pradeda tamsiu paros metu, kuomet plėšrūnams juos yra sunkiau sugauti. Tuo pačiu metu galima sutikti ir lapes, usūrinius šunis ir kitus plėšrūnus.
Didesnis pavojus susidurti su gyvūnu yra rudenį ir žiemą, kadangi dauguma kanopinių gyvūnų į kelius išeina tada, kai tamsu. Žiemą yra žymiai ilgesnis tamsusis paros metas, be to, matomumą apsunkina prastesnis apšvietimas. Rudeniop, kai hormonai veikia gyvūną, jis jaučiasi drąsesnis - ateina ir iki sodybų, drąsiau kertą ir kelią. Vėlyvas pavasaris ir vasaros pradžia yra laikas, kuomet paaugę jaunikliai pradeda savarankiškiau judėti, elgtis drąsiau dėl nepatirties.
Vietos, kuriose yra didžiausia tikimybė sutikti laukinį gyvūną - ten, kur mažiausiai žmonių. Vieni labiau aptinkami miškuose, kiti - pievose. Tačiau daugiausia gyvūnų pasitaiko ten, kur jų netrikdo žmonės, ten jie būriuojasi, dažniau kerta ir kelią. Neretai gyvūnai pasidaro takus pamiškėse, šalia pievų, kur jiems yra lengviau judėti. Be to, ten, kur miškas, ten tikėtina ir sutikti daugiau rūšių laukinių gyvūnų. Taip pat neretai pievose kiškius medžioja lapės, todėl gyvūnas gali į kelią išbėgti ir viduryje pievų. Nors vairuotojai dažniausiai perspėjami apie tai, kad didžiausia rizika su laukiniais gyvūnais susidurti yra užmiesčio keliuose, tačiau vis dažniau gyvūnų pastebima ir miestų gatvėse.
Kokie gyvūnai dažniausiai išbėga į kelią?
Pasakyti sudėtinga, kurie gyvūnai dažniausiai išbėga į kelią. Dažniausiai tai - smulkūs žvėreliai, pavyzdžiui, kiškiai, lapės, usūriniai šunys, kiauniniai, ežiai, sparnuočiai. Automobiliai neretai nutrenkia ir paukščius, ypač sunkiasvorė technika. Stirnos, elniai ar briedžiai į autoįvykius patenka rečiau, tačiau sukelia skaudesnes pasekmes. Daugiausiai fiksuojama susidūrimų su stirnomis, kurios paprastai būriuojasi bandomis ir po vieną nesigano. Rodos, labai didelis gyvūnas - briedis - turėtų būti lengvai pastebimas, tačiau dėl tamsaus kailio šių gyvūnų matomumas yra prastas. Be to, dėl aukšto ūgio automobilių žibintai apšviečia tik gyvūnų kojas.
Kaip laukiniai gyvūnai elgiasi kelyje?
Nuspėti, kaip pasielgs gyvūnas kelyje, yra labai sunku. Kiekvienas elgiasi individualiai. Pavyzdžiui, tikėtina, kad kiškis tamsiu paros metu bėgs ten, kur šviečia automobilio lempos. Jis nebėgs skersai kelio, o skuos juo tiesiai. Tuo tarpu stirna, pamačiusi atvažiuojantį automobilį, gali apsisukti atgal, bet tuoj pat vėl bandyti bėgti per kelią ir pulti ne ant pirmo, o ant važiuojančio antro automobilio. Tačiau tokiais atvejais galioja bendra taisyklė - pamačius gyvūną, sulėtinti automobilio greitį, nes gyvūnai dažniausiai būna ne po vieną ir jų yra visas būrelis šalikelėje. Itin svarbus dalykas - kai kurių laukinių žvėrių judėjimas grupelėmis. Pamačius kelią kertant šerną, beveik visais atvejais galima tikėtis, kad iš paskos skuos dar 10-15 bandos narių.
Vairuotojai privalo žinoti, kaip išvengti tokių situacijų, bei kokių veiksmų imtis susidūrus su gyvūnu. Susitikimas su laukiniu gyvūnu kelyje yra egzaminas vairuotojams, tačiau daugeliu atvejų vairuotojai šio egzamino neišlaiko.
Kaip išvengti susidūrimo su gyvūnu?
Norint išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais, patariama atsisakyti nereikalingų kelionių už miesto ribų žvėrių migracijų metu bei sutemus ar anksti ryte. Jei tai neišvengiama, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir būti ypatingai atidiems, ypač ten, kur matomi ženklai apie laukinių žvėrių ant kelio pavojų.
Prevencinės priemonės ir patarimai
- Sumažinkite greitį: Visada sutemus, naktį ir paryčiais važiuokite lėčiau. Verta gerokai sumažinti važiavimo greitį, nes pamatę gyvūną, galėsite žymiai greičiau sustabdyti automobilį. Vairuotojams rekomenduojama laikytis atstumo, protingai rinktis važiavimo greitį ir atsižvelgti į tai, kad gyvūnai nesugeba tinkamai įvertinti didesnio nei 60 km/val. greičio.
- Atidumas ir budrumas: Vairuotojams miškingose vietovėse, ypač pažymėtose kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“, rekomenduojama sumažinti greitį ir būti atidesniems. Reikia atidžiai stebėti kelio ženklus, išlaikyti dėmesį ir neatsipalaiduoti.
- Kelio ženklai: Kelių eismo taisyklėse esantis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“ įspėja vairuotojus apie pavojingą kelio ruožą, kur laukiniai gyvūnai gali netikėtai išbėgti į kelią. Šis ženklas paprastai pastatomas tose vietose, kur yra didelė tikimybė susidurti su gyvūnais, ypač šalia miškų, laukų ir kitų natūralių buveinių.
- Reakcija į pastebėtą gyvūną: Pastebėjus laukinį gyvūną prie kelio, rekomenduojama sumažinti greitį arba, dar geriau, sustoti. Reikia atkreipti dėmesį, kad gyvūnai dažnai migruoja ne po vieną, todėl kelią kirtus vienam gyvūnui rekomenduojama sustoti ir truputį palaukti. Jei kelią perbėgo stirna, šernas ar kitas gyvūnas, labai didelė tikimybė, jog paskui ją tuoj išlėks antras, visas jų būrys arba jaunikliai, todėl patariama stabdyti transporto priemonę ir šiek tiek palaukti pakelėje.
- Kaip elgtis su gyvūnu: Gyvūno negalima gąsdinti garso signalu ar mirksėti žibintais, nes išsigandęs jis gali bėgti tiesiai į kelią arba net šokti ant transporto priemonės. Taip pat jį apakinus sunkiau susiorientuoti. Garsinį signalą rekomenduojama spausti pliūpsniais. Jei sustojote, o gyvūnas nepasitraukia nuo kelio, nepulkite signalizuoti garsiniu signalu ar mirksėti žibintais. Gyvūnui reikia leisti išeiti į žaliąją zoną.
- Ultragarsiniai švilpukai: Galima naudoti ultragarsinius švilpukus nuo gyvūnų, kurie skirti sumažinti susidūrimo tikimybę su gyvūnais kelyje, nors jų efektyvumas gali būti skirtingas.
Laukiniai gyvūnai keliuose: specialistų patarimai vairuotojams
Ką daryti, jei susidūrimas neišvengiamas?
Kai žvėris į kelią iššoka staiga, vairuotojas turi vos akimirką reagavimui, todėl dažniausiai automobilis yra staigiai stabdomas arba vairas yra sukamas į šoną. Jei gyvūnas išbėgo į kelią, rekomenduojama nebijoti greitai stabdyti stipriai spaudžiant stabdžio pedalą, tačiau reikėtų vengti slydimo. Automobilio automatinė stabdymo sistema (ABS) padės maksimaliai greitai sumažinti greitį. Stabdymo metu dar galima bandyti išvengti susidūrimo su gyvūnu manevruojant, visada geriau nusukti į šalikelę, nei trenktis į gyvūną. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad bent vienu ratu išvažiavus į šalikelę visiškai keičiasi automobilio valdymo savybės. Jei stabdyti per vėlu, reikia bandyti apvažiuoti ant kelio stovintį gyvūną, tačiau ne iš tos pusės, į kurią nukreipta jo galva. Apvažiuojant gyvūną, reikia stebėti priešpriešinį eismą, kad būtų išvengta susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu - toks susidūrimas gali būti taip pat labai pavojingas.
Veiksmai po susidūrimo su gyvūnu
Jei išvengti susidūrimo su laukiniu gyvūnu nepavyko, svarbu tinkamai reaguoti ir imtis visų įmanomų priemonių, kad kliūtis nuo kelio būtų pašalinta, o kitų saugumas - užtikrintas.
Būtini pirmieji veiksmai
- Saugumo užtikrinimas: Vairuotojas pirmiausia turėtų įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją, apsirengti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir tik įsitikinęs, kad yra saugu, išlipti iš transporto priemonės. Taip pat reikia tinkamai apie kliūtį kelyje įspėti kitus eismo dalyvius ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą - gyvenvietėse ženklas turėtų būti statomas ne arčiau kaip 25 metrai nuo sustojusio automobilio, o ne gyvenvietėse - ne arčiau kaip 50 metrų.
- Kvietimas pagalbos: Jei susidūrimo nepavyko išvengti ir įvykio metu nukentėjo žmonės, kuo skubiau apie tai praneškite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvieskite greitąją pagalbą. Apie eismo įvykį, į kurį pateko gyvūnas ar gyvūnai, būtina informuoti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir vykdyti operatoriaus nurodymus. Taip pat galima pateikti informaciją Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Pranešimų priėmimo skyriui telefonu 8 5 273 2995. Tai galima padaryti bet kuriuo paros metu. Teikiant informaciją reikia nurodyti kiek įmanoma tikslesnę vietą ir apibūdinti gyvūną (negyvas, sužeistas ar pan.).
- Laukti pagalbos: Pranešus apie įvykį, vairuotojui patariama grįžti į automobilį ir pagalbos laukti jame. Saugiausia - pasitraukus į šalikelę ir pastačius avarinio sustojimo ženklą - atvykstančios pagalbos laukti automobilyje.
Elgesys su sužeistu ar žuvusiu gyvūnu
Sužeisto gyvūno judinti nereikėtų. Jeigu gyvūnas dar gyvas, vairuotojui derėtų vengti prie jo artintis - sužeistas žvėris gali išsigąsti ir pradėti bandyti bėgti, o tai gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui. Ekspertai sako, kad artintis prie sužeisto gyvūno nereikėtų ir dėl saugumo priežasčių. Gyvūnais turi pasirūpinti specialistai.
Draudimas pasiimti gyvūną: Vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė - įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 290 str. 1 dalį.
Kas pasirūpina gyvūnu?
Nugaišusiu ar sužeistu laukiniu gyvūnu paprastai pasirūpina į įvykio vietą pagal prižiūrimą teritoriją atvykę medžiotojų būrelio atstovai, savivaldybės ar seniūnijos pareigūnai. Jeigu į tokio įvykio vietą bus siunčiami policijos pareigūnai, jiems atvykus, asmuo turi vykdyti jų nurodymus.
Gavus informaciją, AAD Pranešimų priėmimo skyriaus budintis pareigūnas priims sprendimą, ką toliau daryti: kviesti medžiotojus ar gyvūnų globėjų asociaciją (pvz., gyvūnų globos centrą telefonu +370 605 72837, kuris teikia 24 valandų pagalbą). Tolimesni veiksmai su sužeistu gyvūnu dažniausiai priklauso nuo to, kuri gyvūno kūno dalis buvo kliudyta. Priklausomai nuo sužalojimo, priimamas sprendimas mėginti gydyti arba nutraukti gyvūno kančias. Automobiliui partrenkus laukinį gyvūną dažniausiai sužalojimai būna nepagydomi, kadangi dažnai gyvūnai patiria stuburo ar galinės kūno dalies sužalojimus, o tokius sužalojimus ypatingai sunku išgydyti ir tikimybė, kad gyvūnas išgyvens ir galės toliau gyventi gamtoje - labai maža. Lengvai sužeisti laukiniai gyvūnai greičiausiai išgyvens, todėl geriau nereikėtų jų trikdyti ir palikti gyti patiems.
Vadovaudamiesi nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Medžioklės taisyklėmis), gavę pranešimą apie autoįvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Nors žvėris ir nėra sumedžiojamas, bet pagal LR medžioklės įstatymo 3 straipsnį priklauso tam medžioklės plotų naudotojui, t. y., medžiotojų klubui arba būreliui, kurio plotuose įvyko nelaimingas atsitikimas.
Medžiotojų veiksmai po pranešimo:
- Medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno kančias, turi teisę jį sumedžioti.
- Apie sumedžiojimą nedelsiant pažymima medžioklės lape, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuojami gyvūno sužeidimo požymiai ir telefonu 8 (5) 273 2995 informuojamas AAD Pranešimų priėmimo skyrius.
- Pareigūnas, gavęs informaciją, per 1 valandą telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją ir suteikia leidimą doroti sumedžiotą gyvūną arba praneša apie būtinybę atidėti dorojimą (iki 4 val.).
- Jeigu per nustatytą dorojimo atidėjimo laiką pareigūnas neatvyks apžiūrėti sumedžioto gyvūno, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną.
Atsakomybė ir žalos atlyginimas
Administracinė atsakomybė
Lietuvos kelių policijos tarnyba pažymi, kad vien susidūrimas su laukiniu gyvūnu savaime dar nereiškia vairuotojo kaltės. Kiekvienas įvykis vertinamas individualiai. Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta konkreti bauda už laukinio gyvūno partrenkimą, tačiau vairuotojams vis tiek yra rizika patuštinti savo pinigines. Transporto priemonės vairuotojui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes ir nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, pavyzdžiui, viršijo nustatytą važiavimo greitį, pažeidė lenkimo taisykles ir pan.
Jei gyvūnas partrenktas kelio atkarpoje, pažymėtoje įspėjamuoju ženklu „Laukiniai gyvūnai“, gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, skiriamas įspėjimas arba administracinė bauda, tačiau už netyčia partrenktą gyvūną valstybei žalos atlyginti nereikalaujama.
Baudos už pasišalinimą iš įvykio vietos
Jei vairuotojas pasišalina iš įvykio vietos, jam gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas yra su juo susijęs, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1100 eurų su galimu teisės vairuoti atėmimu nuo vienerių iki trijų metų. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo vienerių iki trijų metų. Neturintiems teisės vairuoti - gali būti konfiskuojama transporto priemonė. Taigi, net jei susidūrimo metu niekas nenukentėjo, vien pasitraukimas iš vietos pažeidžiant taisykles gali atnešti labai rimtas pasekmes.
Žalos atlyginimas ir draudimas
Draudimo įmonės sulaukia nemažai vairuotojų užklausų dėl žalos, kurią jie patiria susidūrimų su laukiniais gyvūnais metu. Eismo įvykio metu atsakomybė už žalą priklauso nuo įvairių aplinkybių - kas sukėlė incidentą, ar buvo laikomasi Kelių eismo taisyklių, kokie gyvūnai dalyvavo susidūrime ir kt.
- Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas: Jei buvote apsidraudęs tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuomet reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo turėsite savarankiškai.
- KASKO draudimas: Jei automobilis apdraustas KASKO draudimu, visa žala bus atlyginta, taip pat ir įvykių, kai susiduriama su laukiniais gyvūnais.
- Papildomas draudimas: Kitas būdas - prie privalomojo civilinės atsakomybės draudimo papildomai užsisakyti draudimą nuo susidūrimų su gyvūnais: briedžiais, stirnomis, elniais ar kitais gyvūnais, kurie kartais padaro ir nepataisomos žalos.
Vidutinė tokių susidūrimų kaina siekia apie 1,6 tūkst. eurų, bet kartais skaičiuojami ir dešimteriopai didesni nuostoliai. Jei turite naują ar brangesnį automobilį, po susidūrimo su laukiniais gyvūnais remonto išlaidos gali siekti ir keliolika tūkstančių eurų.
Vidutinės žalos išmokos po susidūrimų su gyvūnais (orientacinės)
| Gyvūnas | Vidutinė žala (Eur) |
|---|---|
| Stirna, šernas | 1700 - 2300 |
| Briedis | 3100 - 3600 |
| Bendras vidurkis (įvairūs gyvūnai) | 1600 |
Laukiniai gyvūnai keliuose: specialistų patarimai vairuotojams
tags: #automobilis #po #susidurimo #su #gyvunu