Automatinė pavarų dėžė (APD) yra sudėtingas mechaninis-hidraulinis-elektroninis mazgas, kurio konstrukcija gerokai skiriasi nuo mechaninės. „Automatas“ sukonstruotas perjunginėti pavaras taip, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis ir optimalus variklio galios perdavimas varantiesiems ratams. Važiuodami automobiliu, kuriame įmontuota mechaninė pavarų dėžė, patys perjungiame laipsnius, o automatinė transmisija tai padaro už mus.
APD populiarumas ir lankstumas
Pirmoji automatinė pavarų dėžė (APD) buvo sukurta ir pagaminta JAV. Tad nenuostabu, kad ten apie 90% automobilių yra su APD. Jas mėgsta ir japonai, Tekančios saulės šalyje apie 75% mašinų komplektuojama su APD. Automatinių transmisijų naudojimas sparčiai populiarėja ir Europoje. Automatinė pavarų dėžė palengvina ir supaprastina automobilio valdymą.
Vairavimo principas ir apsaugos
Tvarkingos AP dėžės turi persijungti greitai, ne ilgiau kaip sekundę. Visi perjungimai pirmyn-atgal atliekami tik per neutralią poziciją ir šiuo atveju automobilis turi stovėti. Yra „geležinė“ taisyklė: iš pradžių visai sustoti, tik po to keisti svirties padėtį. Įjungti „P“ poziciją galima irgi tik visiškai sustojus. AP dėžė turi transmisijos stabdžių mechanizmas ir apsaugą „nuo kvailių“, bet dėžė gali ir sulūžti. Dažnai įspėjama, kad nepiršt reikia voluoti nuolat jungiant R ir D, ypač kai bandoma išsivaduoti įklimpus.
Laikymo ir darbo režimai
Standartiškai naudojami režimai: „P“ (Stovėjimo blokatorius), „R“ (Atbulinė eiga), „N“ (Laisva eiga), „D“ (Normalus važiavimas). Papildomai yra „S“ (pakilimas) ir „L“ (apkrova). „S“ jungia pavaras į aukštesnes tik iki 3-ios pavaros, o „L“ - iki 2-osios. Taip pat yra „O/D“ (overdrive) aukščiausios pavaros režimas. Kick-down - staigus spūsis žemyn iki dugno, leidžiantis trumpam pasiekti maksimalią greitį, bet reikalingas atsargus naudojimas, kad nepažeistumėte pavarų dėžės.
Šaltuoju metų laiku ir įkalnėse
Žiemą šildyti variklio stovint vietoje nebūtina; APD įšyla greičiau važiuojant. Kildami į kalną neleiskite sumažėti variklio sūkiams. Įkalnėje nelaikykite automobilio vien greičio paminos pagalba, naudokitės stabdžiu. Manevruojant ankštoje erdvėje, pvz., parkuojantis, automobilio greitį keiskite darbinio stabdžio pagalba. Alyvos lygį automatinėje pavarų dėžėje reikia tikrinti reguliariai, kartu tikrindami alyvą variklyje. Alyvos lygis turi būti matuojamas visiškai sukišant matuoklę su atlenktu užraktu.
Alyvos lygis, priežiūra ir keitimas
Alyvos lygį tikrinkite veikiant varikliui, nuspaudę stovėjimo stabdžio paminą, o valdymo svirtį nustatę į padėtį „P“. Matuoklėje yra ribos - didžiausia bei mažiausia. Inchcape Motors teigia, kad alyvas tikrinti reikia bent kartą per mėnesį, o planuojant ilgesnę kelionę - tikrinti privaloma. Daugelis AP dėžių alyvą keičia kas 30-60 tūkst. km, priklausomai nuo konstrukcijos ir naudojamos alyvos. Dažnai keičiant alyvą, kai kurie skysčiai lieka, tačiau tai nėra katastrofiška. Kai kuriems modeliams alyvą keisti galima iki 60 tūkst. km arba net 120 tūkst. km, tačiau rekomenduojama laikytis gamintojo nurodymų.
Be hidraulikos reikia skirti dėmesio ir valdymo mechanizmams - akceleratoriaus lyną reikia reguliariai sutepti. Jei lynas nutrūkus, gali sugesti dėžė. Jei transmisijoje yra vakuuminis reguliatorius, jį reikia tikrinti ir taisyti tik esant būtinybei. Dėžės alyvos siurblys veikia nuo alkūninio veleno, todėl perkaitimas gali būti pavojingas - dėl to reikia riboti tempiamą ar vilkimą.
Mitai ir realybė
Ankstesniais laikais susiformavo keletas mitų apie APD: reikia dažniau keisti stabdžių trinkeles, manoma, kad APD turi trumpesnį pravažiavimo intervalą, arba kad ji sunaudoja daugiau degalų. Antroji nuomonė neatitinka realybės: APD tarnavimas priklauso nuo vairuotojo elgesio ir eksploatacijos. Trečias mitas - degalų sąnaudos visada didesnės; iš tiesų daug priklauso nuo vairavimo stiliaus, o kai kurie APD sprendimai netgi ekonomiškesni, prisitaikydami prie vairuotojo. Tačiau apytiksliai APD dažnai yra brangesnės priežiūros, o remontas - brangesnis už mechaninę transmisią.
Techninės įvairovės ir pažanga
Populiariausios pusiau automatinės transmisijos: Selespeed, Sensodrive ir Easytronic. Hidraulinė-transformatorių sistema gali būti aukšto ar žemo sklandumų, su skirtingomis sankabomis (sausomis ar šlapiosiomis). Dviejų sankabų transmisijos (dual-clutch) efektyvumas ir trūkumai - sklandus važiavimas, bet gali būti mažiau patvarios, ypač esant intensyviam naudojimui. Belaipsnės transmisijos svarstomos kaip ateities sprendimas, dažnai turi valdymo blokų problemų ar grandinės susižeidimus. Taip pat vystoma pavarų perjungimo laidų technologija - galimai svarbi autonominių automobilių kontekste, kur vairuotojas tik nurodo tikslą, o transportas pats parenka greitį ir kryptį.
Priežiūros praktiniai patarimai
Pradėjus važiuoti į priekį, padėtį R reikia peršokti greitai, o sustojus - į P. Trumpam sustojus nereikia jungti N - tai rekomenduojama kuo rečiau. Jei automobilis ima smarkiai veržtis į priekį stovint prie šviesoforo, kaltė gali būti ne dėže, o akceleratoriaus pavaros. Rekomenduojama vengti „kick-down“ režimo, nes kuo rečiau spausite akceleratorių, tuo ilgiau tarnaus transmisija. Perkaitus transmission alyvoms ar pati pavarų dėže, gali sugesti tarpikliai ir frikcinės plokštelės. Jei būtina vilkti automobilį, naudokite vilkimą specialiu autotransporteriu arba priekaba, laikantis nurodytų greičių ir nuotolių.
Taip pat būtina informuoti apie technines sąlygas prieš pirkimą - automatinė transmisija gali būti žymiai patikimesnė nustatytose sąlygose, tačiau ji reikalauja nuoseklios priežiūros. Apie kilmę ir tipą geriausia sužinoti gamintojo vadove ar pas specialistą. Dėl to, pirkdami naudotą automobilį su APD, pravartu žinoti, kokio tipo transmisija sumontuota konkrečioje transporto priemonėje.
Duomenų apie trasą ir įtakas plačiau
Specialistai tvirtina, kad tvarkingas ir teisingai eksploatuojamas „automatas“ gali „pragyventi“ net ir patį automobilį, bet reikalauja reguliarios priežiūros, tepalų kokybės ir laiko intervalų laikymosi. Automatinė transmisija sumažina transmisijos dinaminę apkrovą, o dėl to - mažiau išmetamųjų teršalų ir mažesnės apkrovos varikliui. Tačiau ji reikalauja daugiau degalų sąnaudų, kad išlaikytų efektyvumą. Pasirinkus naudotą automobilį su APD, vertinga žinoti, kokio tipo transmisija sumontuota, nes ji lemia remonto sprendimus ir eksploataciją.
Autotransportavimo praktikos: vilkimo galia dažnai turi gamintojo nustatytas ribas. Dauguma įrengtų APD automobilių vilkimo greitis ribojamas iki 50 km/h ir atstumas iki 120 km, priklausomai nuo modelio. Svarbiausia - laikytis saugumo reikalavimų ir nevartoti N režimo važiuojant.
Apibendrinant, pasirinkti APD ar mechaninę pavarų dėžę - nėra vienareikšmio atsakymo. APD siūlo patogumą, saugumą ir galimą degalų taupymą, tačiau reikalauja nuolatinės priežiūros, kainuoja brangiau, o gedimų atveju - didesnių išlaidų. Mechaninė dėžė suteikia sportiškumo, lengvesnį remontą ir pigesnę priežiūrą, tačiau reikalauja daugiau dėmesio vairavimo technikai ir gali būti ne tokia patogi kasdieniam važiavimui.
Automatinių transmisijų klastojosi ir Lietuvoje - į tai atkreipta dėmesį RAC ir ZF vertinimuose: 72% gedimų priežasčių kyla dėl neteisingos eksploatacijos ir priežiūros, 23% - dėl detalių susidėvėjimo, o 5% - gamyklinis brokas. Todėl svarbu žinoti teisingą priežiūrą ir laikytis intervalų, kad prailgintume APD tarnavimo laiką.
tags: #automobilis #paprastas #automatas