Kai automobilis važiuodamas tiesiu keliu pradeda krypti į vieną pusę, tai ne tik nedidelis nepatogumas, bet ir aiškus signalas, kad reikia atkreipti dėmesį į pakabą, padangas ar vairo mechanizmą. Gamintojų ir saugaus eismo šaltiniai pabrėžia, kad netinkamas padangų slėgis bei netiksli ratų geometrija tiesiogiai blogina automobilio valdymą ir gali lemti traukimą į vieną pusę.
Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias priežastis, kodėl automobilis gali traukti į vieną pusę, ir kaip atpažinti bei išspręsti šias problemas.
Dažniausios automobilio pakrypimo priežastys
1. Padangų problemos
1.1. Netolygus padangų slėgis
Viena dažniausių ir lengviausiai pašalinamų priežasčių yra netinkamas padangų slėgis. Net ir nedidelis skirtumas tarp kairės ir dešinės pusės gali pakeisti automobilio elgesį kelyje. NHTSA aiškiai nurodo, kad teisingas slėgis turi būti tikrinamas pagal gamintojo rekomendacijas, o ne pagal skaičių, parašytą ant pačios padangos.
1.2. Netolygus padangų nusidėvėjimas
Antra svarbi priežastis - netolygus padangų nusidėvėjimas. Vienpusis dėvėjimasis dažnai rodo, kad geometrija jau seniai netiksli. Continental nurodo, kad viena didžiausių tokio dėvėjimosi priežasčių yra neteisinga ašies geometrija, kuri gali pasikeisti ir po smūgio į bordiūrą ar didesnę duobę. Michelin taip pat pažymi, kad netolygus dėvėjimasis ir pokyčiai valdyme gali būti susiję su geometrijos bei padangų būkle. Padangų balansavimas dažniausiai sprendžia vibracijos problemą, o ne tiesioginį traukimą į šoną.
2. Ratų geometrijos ir važiuoklės defektai
2.1. Neteisinga ratų geometrija (suvedimas)
Viena dažniausių priežasčių yra neteisinga ratų geometrija. Kai ratų kampai nukrypsta nuo gamintojo numatytų parametrų, automobilis pradeda važiuoti ne taip stabiliai, padangos dėvisi netolygiai, o vairas gali būti pasislinkęs nuo centro. Continental nurodo, kad traukimas į vieną pusę ir kreivas vairo centras yra tipiški neteisingos geometrijos požymiai.
2.2. Nusidėvėjusios pakabos dalys
Pakabos detalės, tokios kaip guminės pakabos įvorės (sailentblokai), šarnyrai, vairo traukių antgaliai, dirba nuolat, todėl natūraliai dėvisi. Kai atsiranda laisvumas, automobilio pakaba nebeveikia taip tiksliai, kaip turėtų. Duslūs garsai važiuojant per duobes ar kelio iškilimus taip pat gali nurodyti ir problemas, susijusias su šiomis guminėmis įvorėmis. Jeigu vienos pusės amortizatorius dirba prasčiau nei kitos, svorio pasiskirstymas važiuojant tampa mažiau tolygus. Užtenka stipriau kliudyti duobę ar bortelį, ir rato darbas jau pasikeičia. Kartais vizualiai pažeidimas beveik nematomas, bet automobilio elgesyje jis jau aiškiai jaučiasi.
2.3. Amortizatorių gedimai
Jei automobilyje kartkartėmis pasijuntate tarsi pripučiamame name, gali būti, kad atėjo metas pakeisti amortizatorius arba statramsčius. Statramsčiai priklauso automobilio pakabos struktūrai, o amortizatoriai - ne, tačiau ir vieni, ir kiti atlieka tą pačią funkciją, būtent - mažina važiuojant per duobes sukeliamą šokčiojimo efektą ir užtikrina tolygų automobilio riedėjimą. Po vieną šių komponentų yra ratams skirtose nišose automobilio kampuose. Pažeista hermetika būtų aiškus ženklas, kad komponentą būtina tuojau pat pakeisti. Jei apžiūrint jokių pažeidimų pastebėti netenka, pamėginkite paspausti kiekvieną automobilio kampą. Jei tai padaryti ganėtinai lengva arba po to automobilis pastebimai šokčioja, pamėginkite pakeisti statramsčius arba amortizatorius - važiavimas turėtų tapti tolygesnis.
3. Stabdžių sistemos sutrikimai
Jeigu automobilis stabdant traukia į šoną, labai tikėtina, kad reikia tikrinti suportus, diskus, kaladėles arba stabdymo jėgų pasiskirstymą. Kartais vairuotojai pastebi, kad stabdant jų transporto priemonė krypsta į vieną ar kitą pusę. Paprastai tai klaidingai diagnozuojama kaip ratų suvedimo problema. Tačiau tai gali reikšti rimtą transporto priemonės stabdžių sistemos problemą.
Paprastai transporto priemonė sustoja tiesia linija tik tuo atveju, jei stabdymo jėga prie kiekvieno priekinio rato yra lygi. Jei taip nėra, greičiausiai dėl to, kad vienos pusės stabdžiai neveikia taip gerai, kaip kitos pusės. Dėl šios priežasties transporto priemonė linkusi krypti į vieną pusę.
3.1. Stabdžių apkabos gedimai
Jeigu vienoje pusėje suportas stringa arba kaladėlės dirba nevienodai, traukimas į šoną gali labiausiai pasijausti stabdant. Duslų garsą nuspaudus automobilio stabdžius gali sukelti susidėvėję arba pažeisti stabdžių diskai, slankmatis ar kaladėlės. Išgirdus šį garsą, atkreipkite dėmesį ir į stabdžių pedalų veiklą. Jei pasikeitė stabdžių pedalo veikimas - jis spaudžiasi labai sunkiai arba itin lengvai, vadinasi, stabdžių sistemoje yra gedimų.
3.2. Stabdžių sistemos hidraulinės dalies problemos
Automobilis stabdant gali krypti į vieną pusę dėl stabdžių sistemos hidraulinės dalies problemų. Šioje sistemoje naudojamas metalinių stabdžių linijų tinklas, kuris perduoda slėgį tarp stabdžių pedalo ir kiekvieno rato stabdžių apkabos. Jei viena iš stabdžių linijų yra pažeista, transporto priemonė gali krypti į vieną pusę, kai stabdoma. Jei balutė telkšo vidinėje padangos pusėje, veikiausiai teka stabdžių skystis, o kai prarandamas stabdžių skystis, į stabdžių kontūrą gali patekti oro, ir tai gali neigiamai atsiliepti stabdžio pedalo patikimumui. Galiausiai, stabdžio pedalas gali nustoti atlikti savo funkcijos, todėl stabdžių sistemą būtina nedelsiant patikrinti.
4. Vairo mechanizmo ir kėbulo problemos
4.1. Vairo mechanizmo gedimai
Kartais vairas atrodo „sunkesnis“ į vieną pusę arba nevienodai reaguoja. Tai gali rodyti vairo mechanizmo problemas. Jei keliu važiuojantis automobilis vinguriuoja it apsvaigęs, gali būti, kad sutriko lanksto arba vairo mechanizmo funkcijos. Automobilio ūžimas dažniausiai siejamas su rato guolio gedimu. Patikrinti, ar problema tikrai guolyje, galima visai nesunkiai. Jei pasukus vairą, ūžimas suintensyvėja - problema yra šioje vietoje. Jei ūžimas padidėja pasukus vairą į dešinę pusę - gedimas kairėje pusėje, jei intensyvesnis garsas pasukus į kairę, problema dešinėje pusėje. Ignoruojant šį gedimą, automobilio ratas gali atsilaisvinti ir automobilis praras stabilumą.
4.2. Kėbulo deformacijos
Jeigu automobilis buvo patekęs net ir į nedidelį įvykį, gali būti, kad pakito ne tik geometrija, bet ir tam tikri kėbulo taškai. Tokiais atvejais vien ratų suvedimo neužtenka. Reikia įvertinti, ar nėra deformacijų, kurios veikia visą automobilio stovėseną.
Kaip patikrinti ir diagnozuoti automobilio pakrypimą?
Labai daug vairuotojų skuba taisyti pakabą, nors pradėti reikia nuo bazinių dalykų. Štai keletas patikros metodų:
- Padangų slėgio testas: Pirma - patikrinti padangų slėgį. Tai paprasta ir greita, bet dažnai efektyvu.
- Vairo atleidimo bandymas: Tiesiame kelyje švelniai atleiskite vairą. Jei automobilis nuolat traukia į vieną pusę, tai yra rimtas signalas.
- Padangų keitimo testas: Sukeiskite priekines padangas iš kairės į dešinę. Jei automobilio traukimas pasikeičia (pradeda traukti į kitą pusę arba nustoja traukti), tai rodo padangų problemas.
- Stabdžių testas: Švelniai nuspauskite stabdžius ir stebėkite elgseną. Jei automobilis stabdant traukia į vieną pusę, problema greičiausiai yra stabdžių sistemoje.
- Vizuali apžiūra: Atidžiai apžiūrėkite padangas, ar nėra netolygaus nusidėvėjimo, taip pat patikrinkite, ar nėra akivaizdžių pakabos dalių pažeidimų ar laisvumo.
- Bandomasis važiavimas: Atliekant bandomąjį važiavimą, važiuokite per nelygumus - ar nėra bildesių? Stebėkite, ar automobilis nesvyruoja, ar stabiliai laikosi kelyje.
Kiti dažni automobilių gedimai ir jų požymiai
Nors traukimas į šoną yra svarbus signalas, automobilis gali "prabilti" ir kitais garsais ar požymiais, rodančiais įvairius gedimus:
1. Keisti garsai
1.1. Ūžimas
Automobilio ūžimas dažniausiai siejamas su rato guolio gedimu. Jei girdite ūžimą, sklindantį iš automobilio apačios, patikrinkite alyvos lygį.
1.2. Šnypštimas
Šnypštimas, sklindantis iš po kapoto, perspėja apie perkaitusį variklį arba užsikimšusius filtrus. Išgirdus šį garsą rekomenduojama patikrinti skysčių kiekius ir atkreipti dėmesį į automobilio daviklius.
1.3. Beldimas
Jei įjungus variklį girdimas beldimo garsas, didelė tikimybė, jog susiduriate su hidraulinio vožtuvo stūmiklio gedimais.
1.4. Sprogimo garsas
Sprogimo garsas automobilyje gali susidaryti dėl išmetimo sistemos nesandarumo ir dujų nuotėkio. Barškėjimas, sklindantis iš automobilio apačios, dažniausiai yra nuoroda į atsilaisvinusią išmetimo sistemą. Išmetimo sistemą sudaro išmetimo kolektorius, katalizatorius, duslintuvas. Jei įsibėgėdamas automobilis skleidžia riaumojimą primenančius garsus - automobilyje yra problemų su išmetimo sistema. Gali būti, jog sistema aprūdijo arba buvo pažeista ir dėl šių priežasčių duslintuvas nebeatlieka savo darbo.
1.5. Švilpimas
Švilpimas gali būti vienas iš sugedusios turbinos požymių. Šis garsas gali sklisti dėl išmetamųjų dujų arba oro, kuris skverbiasi per sutrūkinėjusią tarpinę arba kompresorių.
1.6. Žviegimas ir džeržgesys
Aukštas inkštimą arba žviegimą primenantis iš variklio skyriaus sklindantis garsas dažnai signalizuoja apie ypač prastą įtaisų diržo būklę. Jei žviegimą primenantis garsas pasigirsta šiek tiek nuspaudus stabdžio pedalą, kai automobilis lekia pakankamai greitai, veikiausiai susidėvėjo stabdžių trinkelės. Žviegimas pasigirsta tada, kai stabdžių medžiaga tiek nusidėvi, kad metalinė trinkelių plokštelė ima liestis su rotoriais. Jei džeržgti arba skleisti tarškėjimą, dardėjimą primenantį garsą ima automobilis, kurio varantieji ratai - priekiniai, be to, jei triukšmas pasigirsta darant staigų posūkį, veikiausiai iš rikiuotės išėjo vienodo kampinio greičio kardaninis lankstas (vadinamoji granata).
2. Skysčių nuotėkis ir kvapai
2.1. Salsvas kvapas iš variklio skyriaus
Iš variklio skyriaus pasklindantis salsvas kvapas paprastai signalizuoja apie transporto priemonės aušinimo sistemos problemas. Tasai kvapas ir saldus skonis, būdingas daugelio rūšių automobiliniams antifrizams ir aušinimo skysčiams, yra vieno iš komponentų, etilenglikolio, savybė. Nuotėkis gali įvykti bet kurioje vietoje ir dėl įvairių priežasčių, pradedant senu, įskilusiu arba įtrūkusiu radiatoriumi ir baigiant paskutines dienas skaičiuojančiu vandens siurbliu. Jei po automobiliu pastebėsite žalios, oranžinės arba geltonos spalvos skysčio balutę, numoti ranka į problemą tiesiog nevalia. Jei temperatūros matuoklio rodmenys pasiekė maksimalią reikšmę, be to, matyti nuo variklio skyriaus kylantis garas, automobilį būtina nedelsiant sustabdyti, kitaip galima prisišaukti rimtų variklio gedimų.
2.2. Balutės po automobiliu
Po transporto priemone telkšančios balutės, aišku, gali reikšti, kad pasitaikė drėgna diena, bet gali būti ir taip, kad stovėjimo aikštelėje pastatytas automobilis šaukte šaukia: „Alyvos išpylimo angos kamštis jau visai susidėvėjo ir aš baigiu nukraujuoti.“ Pastebėję po automobiliu telkiančią balute, atkreipkite dėmesį į jos vietą ir spalvą. Pamėginkite patrinti skystį tarp pirštų ir pauostyti. Tikrai gali būti, kad tai tiesiog vanduo iš oro kondicionavimo kondensatoriaus. Jei skystis skaidrus ir riebus, veikiausiai tai vairo mechanizmo skystis. Patikrinkite sričių aplink vairo mechanizmo siurblį arba krumpliastiebį sandarumą. Jei skystis tamsokas, slidus, be to, neseniai keitėte alyvą, gali būti, kad aptikote pro pažeistą išpylimo angos kamštį arba netinkamai įstatytą alyvos filtrą pratekėjusią švarią alyvą. Bet jei alyvą keitėte senokai, o aliejaus konsistencijos skystis ganėtinai tamsus, tikėtina, kad nuotėkis įvyko pro susidėvėjusius sandariklius arba kitą pažeistą alyvos sistemos vietą. Kiek klampus raudonai rudas skystis gali byloti apie automatinės pavarų dėžės problemas, pavyzdžiui, įtrūkimą į pavarų dėžės aušintuvą einančiame vamzdelyje arba pavarų dėžės sandariklio nepatikimumą. Jei automatinės pavarų dėžės skystis skleidžia degėsių kvapą, pavarų dėžę veikiausiai teks remontuoti. Jei po ašimi, maždaug ties jos viduriu telkšo labai tamsaus ir klampaus skysčio bala, tikriausiai padidėjo diferencialo sandariklių pralaidumas.
3. Kiti gedimai
3.1. Pavarų dėžės problemos
Girgždesį, pasigirstantį iš neautomatinės pavarų dėžės keičiant pavaras, skleidžia sinchronizatoriai. Jeigu variklio apsukos dažnėja, nors jo pavarų dėžė - neautomatinė, tai reiškia, kad sankaba - ganėtinai pavargusi, kad ant plokštelių beveik neliko trintį sukuriančios medžiagos. Pats metas naujai sankabai, ir kuo greičiau, tuo geriau. Jei panašiai vyksta tada, kai automobilio pavarų dėžė automatinė, problemos priežastys yra labai panašios, tačiau jas pašalinti daug sunkiau. Gali būti, kad teks pakeisti pavarų dėžę.
3.2. Pūtimo ventiliatoriaus gedimas
Jeigu atrodo, kad po prietaisų skydeliu namus įsirengė triukšmingas žiurkėnas, veikiausiai išėjo iš rikiuotės oro kondicionavimo sistemos pūtimo ventiliatorius. Tokie ventiliatoriai dažniausiai sumontuojami po skydeliu keleivio sėdynės pusėje.
Profilaktika ir priežiūra
Profilaktinė ir laiku atliekama automobilio patikra ir remontas servise gali padėti išvengti nemalonių situacijų. Draudikas A. Gučius atkreipia dėmesį, kad pavasarį vairuotojai pradeda važinėti didesniu leistinu greičiu, todėl ypač svarbu, kad būtų patikrinti transporto priemonės vairo mechanizmo traukių antgaliai ir kitos važiuoklės detalės. „Automobilio važiuoklės paskirtis - užtikrinti tinkamą ir nuolatinį transporto priemonės ratų kontaktą su kelio danga. Važiuoklės būklė ypač svarbi atliekant posūkio manevrą. Jei dėl netvarkingos važiuoklės vienas ratas kelyje patenka į duobę, ant kelkraščio ar kito nelygumo ir po to praranda kontaktą su keliu, gali įvykti eismo nelaimė.
Nemaža dalis mūsų šalies vairuotojų į automobilio važiuoklės būklę dar žiūri pro pirštus. „Dauguma transporto priemonių savininkų pas mus atvyksta dėl techninės apžiūros metu nustatytų pažeidimų. Joje vairo, važiuoklės ir stabdžių sistemos pakitimai yra vertinami griežtai. Todėl vairuotojas, kas pusmetį vykdamas į remonto dirbtuves keisti automobilio padangų, turėtų tuo pačiu pasitikrinti ir transporto priemonės važiuoklę“, - pataria A. Akstinas. Pasak techninės pagalbos įmonės vadovo, daug iškvietimų pavasarį yra susiję su ratlankių ir padangų pažeidimais.
tags: #automobilis #pakrypes #i #viena #puse