Dingstanti variklio alyva - problema, su kuria susiduria ne vienas vairuotojas. Nors nedidelis alyvos suvartojimas yra normalus, ypač senesniuose ar turbininiuose automobiliuose, kai jos kiekis mažėja pernelyg greitai, būtina ieškoti priežasties. Alyvos netektys - tai ne tik papildomos išlaidos, bet ir rizika variklio perdegimui ar net visišku užstrigimui. Pastebimas alyvos vartojimo padidėjimas niekada nėra „normalus“.
Pagrindinės alyvos praradimo priežastys
Variklio alyva gali dingti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: išorinio nutekėjimo arba vidinio deginimo.
I. Išoriniai alyvos nutekėjimai
Viena iš akivaizdžiausių problemų - alyvos nutekėjimas į išorę. Jei po automobiliu pastebite alyvos dėmes, tai aiškus signalas, kad alyva teka iš sistemos. Dažniausiai tai įvyksta dėl:
- Pažeistų sandariklių ar tarpiklių: Senstantys arba pažeisti variklio sandarikliai (pvz., alkūninio veleno sandariklis) ar tarpikliai (pvz., vožtuvų dangtelio tarpinė) praranda savo elastingumą ir hermetiškumą, leisdami alyvai tekėti.
- Nesandarių žarnelių ar vamzdelių: Alyvos tiekimo ar grąžinimo žarnelės gali sutrūkti, įskilti arba atsilaisvinti.
- Korozijos ar mechaninių pažeidimų: Alyvos karterio ar kitų variklio dalių korozija, įtrūkimai ar mechaniniai pažeidimai taip pat gali sukelti nutekėjimus.
Jei automobilio salone jaučiate degančios variklio alyvos kvapą, tai rimtas perspėjimas. Šis kvapas dažnai primena degantį plastiką ar chemikalus ir rodo, kad alyva patenka ant įkaitusių variklio dalių ir dega.
II. Vidinis alyvos deginimas (suvartojimas)
Dažna alyvos „dingimo“ priežastis - vidinis variklio nusidėvėjimas ir alyvos deginimas degimo kamerose. Jei iš duslintuvo matote mėlynus dūmus, tai stiprus signalas, kad variklis degina alyvą. Šis požymis ypač pastebimas užvedant šaltą variklį ryte arba po staigaus greitėjimo. Priežastys gali būti:
- Susidėvėję stūmoklio žiedai: Žiedai, kurie netinkamai sandarina degimo kamerą, leidžia alyvai patekti į ją ir sudegti kartu su degalais.
- Susidėvėję vožtuvų riebokšliai: Pažeisti vožtuvų riebokšliai leidžia alyvai nutekėti nuo vožtuvų ir patekti į degimo kamerą.
- Turbinos gedimai: Turbokompresoriaus ašies sandarikliai gali sugesti, leisdami alyvai patekti į įsiurbimo ar išmetimo sistemas.
Kiekvienas automobilis turi specifines alyvos reikalavimų normas. Neteisingos klampumo ar specifikacijos alyvos naudojimas taip pat gali padidinti jos suvartojimą.
Alyvos kokybės pablogėjimas ir jo pasekmės
Yra trys pagrindinės priežastys, dėl kurių variklio alyva praranda savo savybes ir reikalauja keitimo, net jei ji nenuteka ar nėra suvartojama: užteršimas, irimas ir priedų išnaudojimas.
I. Užteršimas
Užteršimas - tai bet kokios medžiagos, kurios neturėtų būti alyvoje, atsiradimas joje. Išoriniai teršalai gali būti purvas, dulkės, vanduo ir su juo susiję skysčiai ar medžiagos (pvz., aušinimo skystis). Vidinis užteršimas apima degimo produktus, metalo daleles nuo besitrinančių dalių. Jei šie teršalai nepašalinami sistemos elementų (pvz., filtravimo) pagalba, jie gali sukelti didelę žalą.
- Metalo dalelės alyvoje: Jos rodo vidinius variklio pažeidimus, galbūt atsiradusius dėl nepakankamo tepimo.
- Aušinimo skysčio patekimas į alyvą: Vienas pavojingiausių ženklų. Jei jūsų alyva yra balkšvos spalvos kaip kava su pienu, tai aiškus požymis, kad į variklį patenka aušinimo skysčio, pavyzdžiui, trūkus variklio galvos tarpikliui. Tai rodo galvutės tarpinės gedimą - vieną rimčiausių variklio problemų.
II. Alyvos irimas (oksidacija ir skilimas)
Alyvos irimas, ypač oksidacija, yra cheminis procesas, kuris sukelia alyvos pokyčius. Oksidacija vyksta, kai atmosferinis deguonis jungiasi su angliavandenilio molekulėmis ir sukelia cheminius pakyčius. Šie cheminiai pokyčiai yra nuolatinio kitimo į kitokią cheminę naftos molekulės sudėtį priežastis.
Kaip ir daugelis kitų cheminių reakcijų, oksidacijos greitis didėja proporcingai kylant temperatūrai: laikoma, kad aukštesnėje nei 75°C temperatūroje, alyvos oksidacijos greitis padidėja dvigubai po kiekvieno temperatūros pakilimo 10°C. Iš kitos pusės, kiekvienas temperatūros pakilimas 10°C sutrumpina alyvos veikimo laiką du kartus. Neišvengiamai vyksta molekulių skilimas. Tai galima pristabdyti palaikant alyvos švarą, aušinimą ir drėgmės pašalinimą, bet tai galų gale vis tiek įvyks. Ekstremali šiluma ar šaltis taip pat gali pagreitinti alyvos senėjimą.
Iš pradžių formuojasi karboksilinės rūgštys. Nors palyginti silpnos, ilgai būdamos sistemoje jos gali sukelti metalų paviršiaus koroziją. Palikta be priežiūros, stipriai oksiduota alyva pradeda formuoti teršalus ir laką, kurie gali užkimšti variklio kanalus.
VARIKLINĖ ALYVA TRUMPAI.
III. Priedų išnaudojimas
Daugelis alyvos priedų, atlikdami savo funkciją, yra sunaudojami arba chemiškai sujungiami, o tai reiškia, kad juos išnaudojus jie baigiasi. Priedai neatsistato ir po galutinio išnaudojimo prarandamos tos specialios savybės, kurias turėjo bazinė alyva. Valymo, skaidymo, klampumą gerinantys ir nuo dėvėjimosi bei korozijos saugantys priedai - tai tik keletas iš daugelio, naudojamų bazinės alyvos veiksmingumui didinti. Kiekvienas iš šių priedų turi baigtinį veikimo laiką, ir jam išnaudojus savo resursą, prarandamas bet koks jų teikiamas privalumas.
Įspėjamieji ženklai ir alyvos lygio tikrinimas
Jūsų automobilis „turi savo kalbą“, o vienas aiškiausių ženklų yra perspėjimo lemputė prietaisų skydelyje, paprastai atrodanti kaip alyvos buteliukas arba variklio tepalų lašas. Jei ši lemputė užsidega, privalote nedelsiant patikrinti alyvos lygį ir, jei reikia, ją papildyti.
Kiti svarbūs požymiai:
- Neįprasti variklio garsai: Jei variklis pradeda skambėti kaip „metalo koncertas“, tai blogas ženklas, reiškiantis nepakankamą tepimą.
- Padidėjęs kuro suvartojimas: Seni variklio tepalai gali padidinti kuro suvartojimą iki 2%.
- Variklio perkaitimas: Viena iš tepalų funkcijų - aušinti variklį. Kai jie seni, variklis gali perkaisti net ir normaliai važiuojant, o tai gali rimtai jį sugadinti.
- Galios praradimas: Kai variklio dalys nepakankamai tepamos, automobilis praranda galią.
- Nuolatinis alyvos papildymas: Jei nuolat tenka papildyti variklio alyvą tarp keitimų, tai ženklas, kad kažkas negerai.
Tikrinkite alyvos lygį reguliariai - rekomenduojama kas 1 000-1 500 km, ypač po ilgesnių kelionių ar važiavimo greitkeliais. Nieko nėra lengviau nei ištraukti alyvos lygio matuoklį ir patikrinti, kiek variklyje yra alyvos bei kokia jos būklė. Nauja variklinė alyva yra skaidri, gelsva ar šviesiai ruda. Jei alyva pernelyg blizga arba atsiduoda kitu gaminiu, tokiu kaip aušinimo skystis, pats laikas atlikti alyvos analizę. Alyvos analizė gali parodyti TBN (bendrasis šarmų skaičius, rodantis priedų likutį), metalo daleles, silicio, degalų ar drėgmės buvimą, kas padeda nustatyti variklio būklę ir alyvos tinkamumą.
Alyvos keitimo intervalai ir priežiūros patarimai
„Skūpus moka du kartus!“ - posakis, puikiai tinkantis kalbant apie variklio alyvos keitimą. Jei nenorite papildomai mokėti už automobilio variklio remontą, stenkitės tinkamai prižiūrėti savo automobilį ir reguliariai, pagal gamintojo rekomendacijas, keisti variklio alyvą.
Gamintojo rekomendacijos ir technologinės naujovės
Pirmiausia paskaitykite, kas parašyta jūsų automobilio naudotojo vadove. Skirtingų automobilių alyvos keitimo intervalai yra nevienodi. Dėl technologijų naujovių tam tikrų automobilių modelių variklio alyvą reikia keisti kas 10-15 tūkst. kilometrų arba kas 6-12 mėnesių.
Kodėl nurodomi kilometrai ir laikotarpis? Laikui bėgant, alyvos tepamosios savybės prastėja. Kuo ilgiau jos nekeisite, tuo labiau mažės jos klampumas, taigi, tuo prasčiau ji teps įvairias variklio dalis. Sintetinė alyva nepraranda savo naudingųjų savybių ilgesnį laiką, todėl ją galima keisti rečiau, tačiau keisti vis tiek būtina, nes pernelyg pasenusi alyva gali visiškai užkimšti variklį.
Vairavimo įpročių įtaka
Vairavimo įpročiai stipriai veikia alyvos tarnavimo laiką. Naudotojo vadove neretai pateikiami alyvos keitimo intervalai eksploatuojant automobilį tiek įprastai, tiek intensyviai. Intensyviai eksploatacijai priskiriamas:
- Važiavimas didesniu greičiu ar esant ekstremalioms oro sąlygoms.
- Variklio perkrovimas (pvz., vežant sunkius krovinius, tempiant kitas transporto priemones ar lakstant lenktynių trasa).
- Retas važiavimas ir trumpi atstumai: Tai taip pat patenka į intensyvios eksploatacijos apibrėžtį, nes tokiais atvejais variklis nepakankamai įšyla, kad išgarintų susikaupusią drėgmę (kondensatą). Todėl, net jei vairuojate retai ir per metus nuvažiuojate mažiau kilometrų, nei nurodytas rekomenduojamas keitimo intervalas, alyvą vis tiek derėtų pakeisti bent du kartus per metus, kad variklis nebūtų veikiamas drėgmės.
Nepamirškite pasižymėti variklio alyvos keitimo datą ir kilometražą, kad būtų paprasta nustatyti kito variklio alyvos keitimo laiką. Tik stebėdami aukščiau minėtus ženklus ir laikydamiesi gamintojo rekomendacijų, išvengsite brangaus variklio remonto ir užtikrinsite ilgą automobilio eksploataciją.
tags: #automobilis #leido #alyva