Jei kada nors grįžus prie pastatyto automobilio įjungus automatinės pavarų dėžės svirtį iš „P“ padėties ir išgirdus garsų dunkstelėjimą, o automobilis staigiai trūktelėjo - tai dažnas ženklas, kad stovėjimas ant įkalnės ar nuokalnės apkrovė pavarų dėžės fiksavimo mechanizmą. Automobiliuose su tradicine pavarų svirtimi kartais jaučiamas ir papildomas pasipriešinimas bandant perjungti iš „P“.
Automatinės pavarų dėžės „P“ padėties mechanizmas
Automatinėje pavarų dėžėje „P“ padėtis nėra atskiras stabdis. Už automobilio „užrakinimą“ dažniausiai atsakinga nedidelė metalinė detalė - fiksavimo kaištis. Perjungus į „P“, jis įsiremia į krumpliaratį ant pavarų dėžės išėjimo veleno ir mechaniškai neleidžia velenui suktis.
Nors gedimai nėra itin dažni, fiksavimo kaištis gali lūžti arba būti pažeistas. Tokiu atveju automobilis gali pradėti riedėti, o remontas dažniausiai būna brangus, nes tenka ardyti pavarų dėžę ir keisti sulūžusią detalę. Kad pavarų dėžės fiksavimo kaištis netaptų pagrindine atrama, stovėjimo stabdį verta įjungti dar prieš atleidžiant įprastą stabdžio pedalą.
Stovėjimo stabdžio svarba ir teisingas naudojimas
Kasdienėje kalboje stovėjimo stabdis dažnai vadinamas ir avariniu, nes tai atskira sistema, kuri tam tikrais atvejais gali padėti pristabdyti automobilį, jei pagrindiniai stabdžiai sutriktų. Automobiliuose su automatine pavarų dėže stovėjimo stabdis neretai naudojamas per retai. Dėl to mechanizmas gali pradėti strigti, o trosui ar kitoms dalims gali prireikti reguliavimo, kad stabdis laikytų tvirtai.
Stabdžių specialistai pabrėžia, kad stovėjimo stabdys sukurtas laikinam automobilio užfiksavimui, o ne nuolatiniam svorio laikymui. Kai automobilis paliekamas įkalnėje ir laikomas tik stovėjimo stabdžiu (rankiniu ar elektroniniu), visas transporto priemonės svoris tenka stabdžių trinties paviršiams, kas gali lemti papildomą dėvėjimąsi.
Automobilio statymas įkalnėje ir nuokalnėje: praktiniai patarimai
Mechaninė pavarų dėžė neturi tokio fiksavimo kaiščio kaip automatinė, todėl nėra rizikos pažeisti būtent šį mechanizmą. Tačiau net ir su mechanine pavarų dėže stovėjimo stabdį verta naudoti kaip papildomą apsaugą, ypač ant šlaito.
Rekomenduojamos statymo technikos:
- Statant automobilį nuokalnėje: praktika paprastai tokia - pasukti ratus link kelkraščio ir palikti įjungtą atbulinę pavarą, tada įjungti stovėjimo stabdį ir tik po to palikti automobilį.
- Statant automobilį įkalnėje: ratus verta pasukti nuo kelkraščio kryptimi ir leisti automobiliui labai nežymiai pajudėti atgal, kol jis atsiremia į kelkraštį. Kai kurie vairuotojai laikymą bando ir kitu būdu: įjungę pavarą, užtraukę stovėjimo stabdį ir labai nežymiai paspaudę akceleratorių.
Mechanikai rekomenduoja visada derinti stovėjimo stabdį su pavarų perjungimo svirtimi ir tinkama ratų padėtimi. Automobilio statymas įkalnėje - įprasta situacija Lietuvos miestų senamiesčiuose ar kalvotose vietovėse.
Reverse Parking with Cones //Reverse Park Step by Step
Modernios sistemos ir aplinkos veiksniai
Modernūs automobiliai vis dažniau turi elektroninius stovėjimo stabdžius (EPB), kurie automatiškai įsijungia sustojus. Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje gausu statybiškai kalvotų rajonų, požeminių stovėjimo aikštelių su stačiais nuolydžiais. Žiemą, kai danga slidi, tinkamas automobilio statymas tampa dar svarbesnis.
tags: #automobilis #ikalneje #nesilaiko #ant #pavaros