Kas rytą anksti keliatės, važiuojate į darbą, o mėnesio pabaigoje suvedinėdami čekius pastebite, kad išlaidos kelionėms pastaruoju metu padidėjo. Automobilių degalų sistemos yra gana sudėtingos ir naudoja oro paėmimo, išmetimo, akceleratoriaus pedalo, variklio temperatūros ir kitus duomenis. Pakanka vienos sistemos sustreikavimo, kad kuro sistemos darbas pasikeistų. Neretai vairuotojų lūkesčiai yra tiesiog per dideli, kai jie tikisi vos 5-6 litrų sunaudotų degalų per šimtą nuvažiuotų kilometrų iš galingų šešių cilindrų dyzelinių variklių.
Automobilių gamintojų deklaruojami duomenys ir realybėje užfiksuojami rodikliai visuomet skiriasi maždaug 30 procentų, tačiau jeigu pastaruoju metu pastebėjote, kad jūsų vairuojamas automobilis pradėjo reikalauti daugiau degalų, svarbu žinoti priežastis, dėl kurių taip galėjo atsitikti.
Išaugusios Degalų Sąnaudos: Priežastys ir Sprendimai
Daugeliu atveju, išaugusios degalų sąnaudos signalizuoja apie problemą, kurią galima išspręsti. Pirmiausiai pradėti reikia nuo paprasčiausių dalykų. Lietuvoje daug vairuotojų turi blogą įprotį - automobiliu jie susirūpina tik susidūrus su problemomis. Tačiau, beveik visų problemų galima išvengti tinkamai ir reguliariai atliekant tam tikrus priežiūros darbus.
Prasta Automobilio Priežiūra
- Pakeiskite žvakes - tai ypač galioja benzininiams varikliams. Senos, susidėvėjusios žvakės gali sumažinti degimo efektyvumą ir padidinti degalų sąnaudas.
- Patikrinkite padangų slėgius - pakanka, kad šiek tiek suminkštėtų viena padanga, kad degalų sąnaudos šoktelėtų 20-30%.
Veiksniai, Didinantys Degalų Sąnaudas
Netinkamas Padangų Slėgis
Netinkamas arba netolygus slėgis padangose yra vienas dažniausiai sutinkamų veiksnių, dėl kurio pastebimai išauga vidutinės degalų sąnaudos. Dar 2003 m. Kalifornijos energetikos komisija paskelbė ataskaitą, kurioje buvo teigiama, jog žemesnis slėgis padangose padidina pasipriešinimą riedėjimui, o tai automatiškai iš automobilio reikalauja daugiau energijos - degalų. Ir padangų slėgio pokyčių įtaką patvirtina JAV įsikūrusio Minetos transporto instituto atliktas tyrimas, kuriame paaiškėjo, jog netinkamas padangų slėgis (per didelis arba per mažas) gali degalų sąnaudas padidinti nuo 2 iki 10 proc.
Žieminių Padangų Naudojimas Vasarą
Skirtingų padangų gamintojų bandymai parodė, jog žieminių padangų naudojimas vasarą taip pat turi daug įtakos degalų sąnaudoms. Priklausomai nuo padangos profilio, važiavimo sąlygų ir kitų veiksnių, vidutinės degalų sąnaudos gali padidėti nuo 10 iki net 40 proc. Žieminių padangų naudojimas vasarą turi papildomų trūkumų, pavyzdžiui, Vokietijos automobilių klubo „ADAC“ ekspertai nustatė, kad stabdymo kelias su žieminėmis padangomis važiuojant 100 km/val. greičiu (esant aukštesnei nei 15 laipsnių temperatūrai) yra 16 m ilgesnis negu su vasarinėmis padangomis. Be to, „ADAC“ ekspertai pastebėjo, jog automobilių su žieminėmis padangas vasarą vairavimo tikslumas buvo 15 proc. prastesnis.
Oro Kondicionierius
Oro kondicionierius - tai vienas iš tų prietaisų, kuris karštą vasaros dieną automobilyje leidžia pasijusti komfortiškai. Vis dėlto, naudojimasis šiuo komfortą pagerinančiu įrenginiu taip pat turi savo kainą. Naudojant oro kondicionierių, vidutinės degalų sąnaudos mieste gali išaugti nuo 0,5 iki 1 litro 100 kilometrų. O štai greitkelyje ar užmiestyje, kur automobilio greitis yra tolygesnis, oro kondicionierius labai didelės žalos nedaro. Vidutinės degalų sąnaudos tuomet gali išaugti nuo 0,1 iki 0,5 l/100 km.
Vairavimo Stilius
Ekonomiškas vairavimo stilius turi žymiai daugiau kintamųjų, kuriuos praktikoje galėtų pritaikyti kiekvienas vairuotojas. Vienas iš tokių būdų - tinkamas maršruto planavimas. Retkarčiais yra geriau nuvažiuoti 20 ar 30 kilometrų didesnį atstumą nesustojant, negu bandant galutinį tikslą pasiekti pačiu trumpiausiu maršrutu, kuriame galite užstrigti spūstyse. Nors kilometrų ir nuvažiuosite mažiau, tačiau degalų tikrai sunaudosite daugiau.
Tolygus greitis - dar vienas, bet taip pat itin svarbus veiksnys nulemiantis vidutines degalų sąnaudas. Nervingas ir skubotas elgesys už vairo nuolatos spaudinėjant akceleratorių ir automobiliui pagreitėti skirtą energiją vėliau iššvaisčius jį stabdant, vėliau nesistebėkite, jog jūsų vairuojamo automobilio vidutinės degalų sąnaudos viršija gamintojo deklaruojamus duomenis tris ar keturis kartus. Degalų sąnaudas taip pat padeda sumažinti eismo sąlygų numatymas į priekį, kuris leistų automobiliui tiesiog riedėti. Nesvarbu, ar tai būtų nuokalnė, ar tiesiog lygus kelias. Atidžiau stebint aplinką ir numatant savo veiksmus į priekį, galima sumažinti degalų sąnaudas iki 0,5 l/100km.
Automobilio Gedimai, Dėl Kurių Didėja Degalų Sąnaudos
Didelę įtaką degalų sąnaudoms daro įvairūs jutikliai ir variklio sistemos komponentai.
Sugedęs Termostatas
Termostatas - tai nedidelis prietaisas, pagamintas iš plonos žalvario skardos ir turintis specialų vožtuvą, kuris, veikiamas temperatūros, atsidaro ir įleidžia karštą aušinimo skystį (pasiekus maždaug 95 °C) į radiatorių. Ten jis atšaldomas, kad variklis ir toliau veiktų tinkamomis sąlygomis. Termostatas gali užstrigti abiejose padėtyse, t. y. ir uždarytoje, ir atidarytoje. Nė viena iš šių padėčių nėra palanki variklio būklei. Jei jis lieka atviras, aušinimo skystis visą laiką cirkuliuos ir variklis dirbs žemesnėje negu reikalaujama temperatūroje. Be abejonės, šis pokytis padidins degalų sąnaudas, tačiau bent jau būsite ramūs, jog variklis neperkaista. Jeigu termostatas užstringa uždarytoje padėtyje, tuomet laukia labai daug rimtų problemų, nes variklio darbinė temperatūra tampa per aukšta, rizikuojama jį perkaitinti, o tai vėliau transformuojasi į labai dideles remonto išlaidas.
Sugedę Degalų Purkštukai
Purkštukų pagrindinė užduotis yra aprūpinti variklį degalais. Nors visų purkštukų veikimo tikslas yra absoliučiai vienodas, tačiau netinkamai veikiantys degalų purkštukai gali kaip reikiant išauginti vidutines degalų sąnaudas. Kuomet purkštukas sugenda arba užsikemša, jis į degimo kamerą siunčia netinkamą degalų kiekį. Variklio darbą prižiūrintis kompiuteris, suprasdamas, jog viename ar keliuose cilindruose esantys purkštukai siunčia nepakankamą degalų kiekį, stengiasi ištaisyti šią klaidą ir tiesiog padidina degalų dozę. Tai sistema, atsakinga už tai, kad degalai ir oras būtų tinkamai uždegami variklyje. Problema ta, kad juos gali užkimšti įvairios nuosėdų dalelės, kurios prasiskverbė pro degalų filtrą, ar atsirado dėl kitų problemų.
Deguonies Jutiklis (Lambda Zondas)
Tai - mažytis jutiklis, kuris montuojamas išmetimo sistemoje. Pagrindinis jo tikslas - išmatuoti išmetamųjų dujų sudėtį, įvertinti degalų ir oro mišinio sudėtį ir gautus duomenis išsiųsti į pagrindinį automobilio kompiuterį (ECU). Netinkamai veikiantis deguonies jutiklis gali pagrindiniam automobilio kompiuteriui persiųsti neteisingus duomenis, dėl kurių varikliui gali būti siunčiamas pernelyg didelis degalų kiekis.
Oro Srauto Matuoklė
Oro srauto matuoklė stebi, kiek oro patenka į įsiurbimo sistemą, ir gautus duomenis siunčia pagrindiniam kompiuteriui, kuris galiausiai nusprendžia, kokią porciją degalų varikliui suteikti. Netinkamai veikianti oro srauto matuoklė ne tik gali iššaukti didesnes degalų sąnaudas, bet ir prastą akceleraciją bei trūkčiojimą. Oro srauto jutiklis matuoja į variklį patenkančio deguonies kiekį. Per mažai oro - variklis dirbs blogai, pavyzdžiui, jis gali prastai dirbti tuščiąja eiga arba netolygiai įsibėgėti.
Kiti Svarbūs Komponentai
- EGR vožtuvas: šis įrenginys yra labai svarbus švariam jūsų variklio veikimui. Jis nukreipia iki 15 procentų išmetamųjų dujų atgal į variklį, kur jos sudeginamos. Jis gali apsinešti anglies nuosėdomis ir sunkiai atsidaryti, užsidaryti ar užstrigti. Šią problemą išduoda, kai variklis šiurkščiai dirba tuščiąja eiga arba sutrikęs automobilio užvedimas.
- Vakuumo žarnos: šios žarnos užtikrina tinkamą oro ir išmetamųjų dujų cirkuliaciją. Jos nukreipia orą ir išmetamuosius teršalus aplink variklį, užtikrindamos, kad jis veiktų efektyviai. Jos yra veikiamos ekstremalių temperatūrų ir yra guminės, gali įtrūkti, ko pasekoje pažeidžiamas dujų balansas.
- Kuro siurblys: tiekia degalus į purkštukus esant labai aukštam slėgiui. Jei kuro siurblys nepajėgia tiekti degalų reikiamu slėgiu, variklis gali prarasti galią, sunkiai užsivesti ar net persijungti į avarinį režimą. Bet kokios su juo susijusios problemos sutrikdys kuro tiekimą, ko pasekoje blogai veiks variklis.
- Kietųjų dalelių filtras (DPF): sulaiko suodžius, susidarančius deginant degalus ir orą variklyje.
„Check Engine“ ir Kitos Perspėjamosios Lemputės Prietaisų Skydelyje
„Check Engine“ lemputė - tai viena svarbiausių automobilio indikatorių, kuri gali signalizuoti apie smulkias klaidas arba rimtus gedimus. Jei ši lemputė užsidega prietaisų skydelyje, tai reiškia, kad automobilio savidiagnostikos sistema aptiko tam tikrą problemą. Automobilio variklio įspėjamoji lemputė gali užsidegti dėl įvairių gedimų - nuo smulkių daviklių paklaidų iki rimtų variklio problemų. Indikatoriai informuoja vairuotoją apie įvairių automobilio sistemų būklę.
„Check Engine“ Lemputė: Ką Ji Reiškia?
Geltonas variklio formos įspėjamasis indikatorius, vadinamas „Check Engine“ indikatoriumi, gali sukelti nerimą bet kuriam vairuotojui. Tačiau tai ne visada signalizuoja apie rimtą problemą. „Check Engine“ indikatorius įsijungia, kai transporto priemonės diagnostikos (OBD) sistema aptinka nukrypimą nuo standartinių variklio parametrų.
Užsižiebusi lemputė skydelyje su varikliu nerodo konkretaus gedimo. Šis indikatorius turi ryšį su pagrindiniu automobilio kompiuteriu, vadinamu variklio valdymo bloku (ECU). Jis gauna/surenka informaciją iš jutiklių, išdėstytų aplink variklį ir išmetimo sistemą. Kai kuriuose automobiliuose variklio įspėjamoji lemputė rodoma skirtingomis spalvomis, atsižvelgiant į problemos rimtumą. Ji taip pat gali ir mirksėti. Tai yra patariamasis įspėjimas, nurodantis variklio problemą, kuri turi įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui.
Tikslių aiškių paaiškinimų geriau ieškokite savo automobilio knygoje, ten bus tiksliausiai paaiškinta. Daugelyje šalių automobiliai su aktyvia klaida variklio sistemoje automatiškai nepraeina apžiūros.
Ką Daryti, Kai „Check Engine“ Lemputė Užsidega?
- Jei „Check Engine“ lemputė užsidega kelionės metu užsienyje, gali kilti ne tik remonto, bet ir transportavimo problemų.
- Jei važiuodami dyzeliniu automobiliu pastebėjote, kad užsidegė „Check Engine“ lemputė, o variklis prarado galią, greičiausiai jis perėjo į avarinį režimą.
- Važiavimas su įjungta variklio įspėjamąja lempute gali būti ne tik brangus, bet ir pavojingas.
- Geriausiu atveju tai gali būti smulkus gedimas, pavyzdžiui, netinkamai veikianti dujų įranga ar užterštas jutiklis.
- Tikėtina, kad mirksinti lemputė rodo variklio degimo problemas, todėl automobilis gali drebėti, purtytis ir skleisti keistą garsą. Jei važiuosite toliau, jis gali perkaisti. Nedelsdami važiuokite į servisą - lėtu greičiu.
- Kai kuriuose automobiliuose yra raudona kontrolinė „Check Engine“ lemputė, kuri užsidega rimto gedimo atveju. Jei tai matote, turėtumėte nedelsiant sustoti, kad išvengtumėte rimtos žalos.
- Daugelis Lietuvos vairuotojų dabar turi paprastą OBD-II skaitytuvą. Jis gali nuskaityti klaidų kodus ir padėti nustatyti problemą.
Kitos Svarbios Įspėjamosios Lemputės
Be „Check Engine“ lemputės, prietaisų skydelyje gali užsidegti ir kitos, apie įvairias problemas signalizuojančios, lemputės:
- Slėgio padangose įspėjamasis simbolis: informuoja vairuotoją apie žemą slėgį padangose. Įsijungus simboliui, slėgis padangose yra žemas. Patikrinkite ir, jei reikia, sureguliuokite padangų slėgį. Jeigu simbolis įsijungia po to, kai jis 1 minutę mirksėjo, padangų slėgio kontrolės sistemoje yra nustatytas gedimas.
- Hibridinio variklio perkaitimo įspėjamasis simbolis: informuoja apie hibridinio variklio perkaitimą. Šis indikatorius gali užsidegti ir esant sudėtingoms važiavimo sąlygoms (pvz., kylant į statų kalną). Sustokite saugioje vietoje, išjunkite klimato sistemą ir patikrinkite, ar iš po kapoto kyla garai.
- Žemo plovimo skysčio lygio įspėjamasis simbolis: informuoja vairuotoją apie tai, kad baigiasi langų plovimo skystis.
- Žemos temperatūros įspėjamasis simbolis: įspėjamasis simbolis užsidega, kai temperatūra nukrenta žemiau 3 °C ir įspėja vairuotoją apie tai, kad kelias yra slidus.
- Saugos diržo įspėjamasis simbolis: informuoja apie tai, kad vairuotojas ar keleivis nėra užsisegęs saugos diržo.
- Atidarytų durelių indikatorius: informuoja apie atidarytas ar negerai uždarytas dureles, kapotą ar bagažinės dangtį.
- Degalų lygio įspėjamasis simbolis: rodo, kad degalų lygis bake yra kritęs iki rezervinio lygio.
- Papildomos apsaugos sistemos (SRS) indikatorius: informuoja apie gedimą saugos pagalvėse ar saugos diržų įtempikliuose. Gedimo atveju saugos pagalvės ir saugos diržų įtempikliai gali neveikti pagal reikalavimus.
- Elektrinio vairo stiprintuvo (EPS) indikatorius: informuoja apie vairo stiprintuvo gedimą. Įspėjamasis simbolis gali įsijungti ir tuo atveju, jei akumuliatorius ištuštėja ar yra laikinas įtampos kritimas. Gedimo atveju sunku sukti vairą.
- Hibridinės sistemos įspėjamasis signalas: informuoja apie gedimą hibridiniame variklyje. Netęskite važiavimo. Pristatykite automobilį į remonto dirbtuves.
Galiausiai, visada pravartu nuvykti į artimiausią autoservisą autodiagnostikai. Gedimas gali turėti platesnes pasekmes - pavyzdžiui, dėl automobilio defekto apgadinus kitą transporto priemonę ar infrastruktūrą, išlaidos gali būti milžiniškos. Automobilio gedimai gali atsirasti netikėtai ir sukelti dideles remonto išlaidas. Ypač brangiai gali kainuoti variklio, transmisijos ar išmetimo sistemos remontas.
tags: #automobilis #daug #ekg