Automobilio lakavimas ir apsauga nuo drėgmės yra esminiai veiksniai, užtikrinantys transporto priemonės ilgaamžiškumą ir estetinę išvaizdą. Drėgmė gali sukelti rimtų problemų tiek automobilio salone, tiek kėbulo dangoje, o tai savo ruožtu lemia brangius remonto darbus. Šiame straipsnyje aptarsime drėgmės kaupimosi priežastis salone, kėbulo pažeidimų atsiradimo signalus, dažymo proceso svarbą ir dažų džiūvimo ypatumus.
Drėgmė automobilio salone: priežastys ir pasekmės
Apie automobilio salone susikaupusią drėgmę praneša aprasoję langai, šlampantys medžiaginiai kilimėliai ir nosį riečiantis nemalonus kvapas. Laiku neišsprendus problemos, teks susidurti ir su rūdimis bei jų „pragraužtomis“ išlaidomis.
Drenažo sistemos užsikimšimas
Jūsų automobilio kėbulas, slenksčiai ir kitos dalys yra išvagotos vandens drenažų, kuriais krituliai ar kondensatas nuteka žemyn. Žiemą šie drenažai gali užsikimšti nuo purvo, sudžiūvusio sniego ir kelio druskų. Šiltuoju metų laiku drenažus užkemša smėlis, medžių lapai ir spygliai.
Medžiaginiai kilimėliai
Medžiaginiai automobilio kilimėliai tinka tik šiltajam sezonui. Žiemą ir ankstyvą pavasarį batais prinešate į automobilio saloną sniego, purvo ir vandens. Medžiaginiai kilimėliai drėgmę sugeria. Esant vėsiam orui ji negali išgaruoti, todėl kaupiasi salone. Tuo metu guminiai kilimėliai drėgmės nesugeria. Kas kartą jiems pažliugus, užtenka vandenį išpilti.
Sugedęs oro kondicionierius ar salono filtras
Kartais dėl drėgmės ir blogo kvapo kaltas būna sugedęs oro kondicionierius ar salono filtras. Filtrą reikėtų keisti du kartus per metus - pavasarį ir žiemą, o filtro dezinfekciją užtenka daryti kartą per metus.
Neigiama drėgmės įtaka sveikatai ir automobiliui
Drėgmė ir šiluma - pati geriausia terpė bakterijoms, grybeliams ir kitiems mikroorganizmams veistis. Tokį klimatą taip pat mėgsta dulkių erkutės ir kiti sutvėrimai, kuriems įsikūrus automobilio salone, jautresniems žmonėms ir vaikams jie gali sukelti alergiją. Kad to išvengtumėte, po žiemos išvalykite automobilio saloną chemiškai ir gerai išdžiovinkite.
Drėgmės kontrolė salone
- Vėdinkite automobilį teisingai: Paprasčiausias sugebėjimas reguliuoti automobilio ortakius gali išgelbėti nuo nemalonios drėgmės salone. Pagrindinė taisyklė - neužverkite pilnai ortakių ir palikite bent šiek tiek veikiantį vėjelį. Kad ir kaip drėgna ar šalta būtų lauke, salonui reikalingas šviežias oras ir vėdinimas.
- Atidarykite langą po kelionės: Maža gudrybė, jei salone dažnai kaupiasi drėgmė - pasibaigus kelionei palikite trumpam atidarytą langą ar duris. Taip temperatūra automobilio salone ir lauke taps panaši ir nesusidarys kondensatas (jis susidaro būtent dėl temperatūrų skirtumo).
- Naudokite drėgmės surinkėjus: Kai jau niekas nebeveikia ir drėgmė iš automobilio griežtai atsisako išgaruoti, išbandykite drėgmės surinkėjus.
Kada automobilio kėbului reikia perdažymo?
Automobilio išorė laikui bėgant neišvengiamai dėvisi - dažų danga kenčia nuo akmenukų, saulės, drėgmės ir kitų veiksnių. Vis dėlto, kaip žinoti, kada paprasto poliravimo nebepakanka ir automobilį jau vertėtų perdažyti? Automobilis - nemaža investicija, todėl rūpinantis jo išvaizda laiku galima ne tik išsaugoti estetinį grožį, bet ir išvengti brangiau kainuojančių remontų ateityje.
1. Gilūs įbrėžimai ir dažų nubrozdinimai
Maži įbrėžimai ar dažų nubrozdinimai anksčiau ar vėliau atsiranda ant kiekvieno automobilio. Daugumą negilių paviršinių įbrėžimų galima pašalinti poliruojant - jie pažeidžia tik viršutinį lako sluoksnį. Tačiau nerimauti vertėtų tada, kai subraižymai yra gilūs ir pasiekia dažų sluoksnio apačią ar net patį metalą. Tokie pažeidimai neretai atsiranda, pavyzdžiui, nuo aštresnio akmens smūgio kelyje ar tyčinio brėžimo aštriu daiktu.
Giliai įrėžus dažus, apsauginis sluoksnis toje vietoje nebeatlieka savo funkcijos. Į įbrėžimą patenkanti drėgmė greitai pasieks metalą ir pradės oksidacijos procesą - kitaip tariant, formuosis rūdys. Iš pradžių tai bus mažytis taškelis, tačiau rūdys linkusios plisti: pažeista vieta gali didėti, lupti aplinkinį dažų sluoksnį. Neužtaisę gilaus įbrėžimo, rizikuojate, kad po metų kitų toje vietoje atsiras matoma rūdžių dėmė ar net kiaurymė skardoje. Tuo tarpu laiku perdažius įbrėžtą vietą, šios problemos išvengiama.
Be to, daugybė smulkių įbrėžimų gadina automobilio estetinį vaizdą. Jeigu visas kėbulas nusėtas įbrėžimais, jo paviršius atrodo matinis, nevienodas. Vietoje to, kad bandyti kiekvieną nubraižymą taisyti atskirai, kartais efektyviau atnaujinti visą kėbulą iš naujo.
2. Įlenkimai ir kėbulo deformacijos
Įvairūs įlenkimai, duobutės ar didesni kėbulo pažeidimai taip pat yra ženklas, kad automobilio kėbului reikalingas atnaujinimas. Net ir nedidelis įlenkimas - pavyzdžiui, atsiradęs automobiliui atsitrenkus prekybos centro aikštelėje į kito automobilio dureles - gali turėti neigiamos įtakos. Visų pirma, tokie defektai akivaizdžiai matomi ir gadina transporto priemonės išvaizdą. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad įlenkimo vietoje dažnai būna pažeistas dažų sluoksnis: jis gali įtrūkti arba nuo smūgio net atšokti. Net jei įlenkimas atrodo negilus ir dažai lyg ir liko vietoje, mikroįtrūkimai dažų sluoksnyje gali būti nematomi plika akimi.
Be to, tam tikrose kėbulo vietose esantys įlenkimai gali sutrikdyti ir kitų automobilio dalių darbą. Pavyzdžiui, stipresnė deformacija netoli ratų arkų ar slenksčių gali paveikti pakabos geometriją ar durelių užsidarymą. Yra atvejų, kai mažus įlenkimus galima ištiesinti nedažant - pasitelkiama PDR (Paintless Dent Repair) technologija, kuomet įlenkta vieta išlyginama iš vidaus nepažeidžiant dažų. Visgi tokia galimybė yra tik tuomet, jei dažų sluoksnis įlenkimo vietoje liko visiškai sveikas. Dažniau tenka pažeistą plotą glaistyti ir perdažyti, kad neliktų nė žymės buvusiam defektui. Vertėtų prisiminti, kad įlenkimai mažina automobilio vertę - net jei jie neturi įtakos važiavimui, automobilis su įlenkimais atrodo apleistas.
3. Dažų spalvos blukimas ir oksidacija
Automobilio dažų spalva su laiku blunka - tai natūralu dėl UV spindulių, lietaus, temperatūrų kaitos poveikio. Vis dėlto, jeigu pastebite, kad transporto priemonės spalva tapo labai nublukusi, blanki, o blizgesys pranyko net ir po plovimo bei vaškavimo, tai rimtas signalas. Itin akivaizdu, kai spalva nebėra vientisa: pavyzdžiui, stogas ir kapotas gali būti labiau pablukę nei šonai, nes horizontalius paviršius intensyviau veikia saulė. Arba viena automobilio pusė, dažniau stovėjusi atsukta į saulę, praradusi spalvos sodrumą lyginant su kita puse.
Išblukusi, oksidavusi dažų danga ne tik atrodo prastai, bet ir blogiau saugo kėbulą. Nuo aplinkos veiksnių susilpnėjęs lakas prasčiau sulaiko UV spindulius, todėl blukimo procesas tik spartėja - tose vietose, kur spalva išblukusi, dažai paprastai yra plonesni ir silpnesni. Galiausiai jie gali pradėti skilinėti arba praleisti drėgmę iki metalo. Jei automobilis nebeatrodo blizgus, o jo spalva gerokai pašviesėjusi ar papilkėjusi, tikėtina, kad vien poliravimo jau nepakaks. Vienas iš paprastų testų - perbraukite švaria šluoste per nublukusią kėbulo vietą. Jeigu ant šluostės lieka spalvotos, kreidos pavidalo apnašos, vadinasi, oksidavęsis dažų sluoksnis trupėja. Tai aiškus signalas, kad viršutinis apsauginis sluoksnis yra praradęs savo savybes. Tokiu atveju dažų atnaujinimas praktiškai neišvengiamas. Tiesa, tam tikros spalvos linkusios blukti greičiau: ryškiai raudoni, mėlyni ar tamsiai juodi automobiliai pastebimiau praranda spindesį lyginant su sidabriniais ar baltais. Vis dėlto galiausiai bet kurios spalvos automobilis, ilgai eksploatuojamas ir laikomas lauke, gali netekti savo žavesio.
4. Dažų ir lako lupimasis, skilinėjimas, pūslelės
Akivaizdžiausias indikatorius, kad automobilio dažų danga yra prastos būklės - tai matomas dažų ar lako sluoksnio lupimasis, skilinėjančios atplaišos ar net pūslelės. Dažnai tokie pažeidimai pastebimi ant stogo, variklio dangčio ar bagažinės - vietų, kurios labiausiai veikiamos saulės ir lietaus. Pavyzdžiui, galite pastebėti, kad aižėja skaidrus lako sluoksnis: jis atšokinėja mažomis plėvelėmis, palikdamas matinį, šiurkštų paviršių. Arba matosi smulkios pūslelės dažų sluoksnyje - lyg po dažais būtų susikaupęs oro ar drėgmės burbuliukų.
Dažų lupimosi priežastys gali būti kelios. Viena jų - senstanti danga, kai automobilis ilgus metus eksploatuojamas atšiauriomis sąlygomis ir jo dažai tiesiog natūraliai nusidėvi, praranda elastingumą. Kita dažna priežastis - anksčiau nekokybiškai atlikti dažymo darbai. Pavyzdžiui, jei prieš dažant paviršius nebuvo tinkamai nuvalytas ar sušveistas, dažai neprilimpa tvirtai. Arba jeigu meistrai padengė dažus per storu sluoksniu ir neskyrė pakankamai laiko džiovinimui, vėliau sluoksnis gali imti skilinėti ar luptis. Kad ir kokia būtų priežastis, tolesnis važinėjimas su besilupančiais dažais yra bloga idėja. Pažeistos vietos sparčiai plėsis, nes ten lengvai skverbsis vanduo, purvas, cheminės medžiagos, sukeldami koroziją po dažais. Pastebėję, jog automobilio dažai lupasi ar pleišėja, turėtumėte nedelsdami imtis veiksmų. Jei pažeidimai lokalūs (pavyzdžiui, atšoko dažai tik ant vieno sparno), galima perdažyti tik tą detalę. Tačiau jei problema išplitusi plačiai, verta rimtai planuoti viso automobilio perdažymą.
5. Rūdžių atsiradimas
Rūdys - bene pats akivaizdžiausias signalas, kad automobilio kėbului reikia skubaus atnaujinimo. Jeigu pastebėjote nors nedidelę rusvą dėmelę ant dažyto paviršiaus, tai reiškia, kad toje vietoje dažų sluoksnis jau pažeistas iki metalo. Korozija gali prasidėti nuo menkiausio įbrėžimo ar akmenuko palikto taškelio, bet jei ji jau matoma plika akimi, situacija rimtesnė nei atrodo. Ypač atidžiai apžiūrėkite apatines kėbulo dalis: arkų briaunas, slenksčius, durelių apačią, ratų arkų vidinius kraštus. Ten labiausiai kaupiasi purvas ir drėgmė, o žiemą - druska, todėl korozija prasideda greičiausiai. Taip pat patikrinkite variklio skyriaus kraštus, bagažinės vidines siūles - ten rūdys taip pat mėgsta „įsitaisyti“.
Radus rūdžių, delsimas yra blogiausia, ką galite daryti. Net menkiausia rūdies žymė su laiku išplis ir gali pradurti skylę kėbule. Kuo ilgiau lauksite, tuo sudėtingesnis bus remontas - gali tekti keisti visą skardos dalį ar virinti naują metalą. Tuo tarpu ankstyvoje stadijoje dažnai pakanka pažeistą vietą nušlifuoti, apdoroti antikorozinėmis medžiagomis ir perdažyti. Svarbu paminėti, kad korozija dažnai prasideda iš vidaus pusės (pavyzdžiui, už plastikinių moldingo juostų ar slenksčių), tad jei išorėje jau matote rūdis, greičiausiai „paslėptuose“ plyšiuose jų dar daugiau.
6. Nekokybiškas ankstesnis remontas
Kartais poreikis perdažyti automobilį atsiranda ne dėl natūralios dangos dėvėjimosi, o dėl anksčiau atlikto prasto remonto. Jei pastebite, kad tam tikros kėbulo vietos atrodo neprofesionaliai nudažytos, tikėtina, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai ir reikės juos perdaryti. Visų pirma, atkreipkite dėmesį į dažų tekstūrą ir tolygumą. Nekokybiško dažymo atveju pasitaiko vadinamųjų „nubėgimų“ - tai vietos, kur susidarė dažų ar lako lašelių srovelės, nudžiūvusios kaip netolygūs ruožai. Tokie nutekėjimai atsiranda, kai dažų užpurškiama per daug arba kai džiovinant detalę ji buvo neteisingai pozicionuota.
Kitas požymis - matomi smulkūs burbuliukai ar šiurkšti, „smėliuką“ primenanti tekstūra, lyg į dažus būtų patekę dulkių. Tai rodo, kad dažyta nepakankamai švarioje aplinkoje arba netinkamai paruoštas paviršius prieš dažymą. Taip pat nekokybišką darbą išduoda ir atspalvių neatitikimas: pavyzdžiui, perdažyta durelė šiek tiek skiriasi spalva nuo gretimos kėbulo dalies. Dar vienas broko pavyzdys - per storas glaisto sluoksnis po dažais. Jei paviršius nebuvo tinkamai išlygintas, o tik gausiai užteptas glaistu, dažai ant tokio pagrindo ilgai „nesilaikys“: glaistas su laiku trūkinėja, o kartu skilinėja ir viršutinis dažų sluoksnis, gali atšokti ištisi lopai. Apie atmestinai padarytą dažymą gali byloti ir aštrūs dažų kraštai ties kėbulo sujungimais - pavyzdžiui, atidarius dureles matomas staigus grubus sluoksnio perėjimas. Jeigu pastebėjote kuriuos nors iš šių požymių savo automobilyje, greičiausiai pakartotinis automobilių dažymas bus neišvengiamas. Prastai padengtas dažų sluoksnis neapsaugos kėbulo nuo korozijos, be to, automobilis atrodo prastai. Jei pastebėjote bent vieną ar net kelis iš aukščiau išvardytų ženklų, neatidėliokite - laikas atnaujinti Jūsų automobilio kėbulą.
auto remontas: STIKLŲ TAMSINIMAS
Profesionalus automobilių dažymas: svarbiausi aspektai
Automobilių dažymas ir lako sluoksnis lemia kur kas daugiau nei tik gražų blizgesį. Būtent paskutinis apsauginis sluoksnis daro didelę įtaką tam, kaip paviršius atrodys po kelių mėnesių, po vienos žiemos ar net po kelerių metų. Jeigu jums aktualus profesionalus automobilių dažymas, verta žinoti, kad galutinis rezultatas priklauso ne nuo vieno veiksnio, o nuo visos darbų sekos: paviršiaus paruošimo, medžiagų kokybės, dažymo sąlygų, sluoksnių uždėjimo tikslumo ir džiovinimo kontrolės.
Lako sluoksnio reikšmė
Dalis žmonių klaidingai mano, kad svarbiausia yra tik teisingai parinkti spalvą. Tai klaida. Spalva sukuria vizualinį efektą, bet lakas saugo visą padengtą paviršių nuo aplinkos poveikio.
- Pirmiausia, lakas suteikia paviršiui gylio ir blizgesio. Būtent dėl jo automobilis atrodo „švariai nudažytas“, o ne tiesiog padengtas spalva.
- Antra, jis veikia kaip apsauginis barjeras nuo UV spindulių, drėgmės, purvo, druskų, smulkių mechaninių pažeidimų ir kasdienės eksploatacijos poveikio.
BASF savo automobilių dangų medžiagoje pabrėžia, kad aiškus viršutinis sluoksnis turi būti atsparus atmosferos poveikiui, pageltimui ir išlaikyti blizgesį, nes būtent tai tiesiogiai susiję su dangos ilgaamžiškumu. Jeigu lako sluoksnis per plonas, prastai išdžiovintas arba uždėtas ant netinkamai paruošto paviršiaus, problemos gali pasirodyti ne iš karto. Ilgaamžis rezultatas neatsiranda atsitiktinai.
Veiksniai, lemiantys ilgalaikį dažymo rezultatą
1. Paviršiaus paruošimas
Didelė dalis galutinio rezultato priklauso ne nuo to, ką klientas mato pabaigoje, o nuo paruošiamųjų darbų. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl po tam tikro laiko išryškėja defektai. Paviršius turi būti ne tiesiog „apytikriai paruoštas“, o realiai sutvarkytas taip, kad kiekvienas kitas sluoksnis turėtų tvirtą pagrindą. Kai paviršius nepakankamai paruošiamas, vėliau išlenda nelygumai, bangavimas ar prastas sukibimas.
2. Medžiagų kokybė
Ne visi lakai yra vienodi. Techniniai gamintojų aprašymai rodo, kad aukštesnės kokybės produktai išsiskiria geresniu atsparumu braižymuisi, geresniu blizgesio išlaikymu, greitesniu bei stabilesniu džiūvimu ir atsparumu aplinkos poveikiui. Pavyzdžiui, PPG aiškiai nurodo, kad jų „refinish clearcoat“ produktai akcentuoja atsparumą įbrėžimams, gerą galutinį vaizdą, blizgesį ir patvarumą, o AkzoNobel techniniuose duomenyse pabrėžiamas ilgaamžiškumas ir geras galutinis blizgesys. Tai nereiškia, kad kiekvienam remontui būtinos pačios brangiausios medžiagos. Tačiau prastos kokybės lakas dažnai būna taupymas ne ten, kur reikia.
3. Dažymo technika ir sąlygos
Dažymo procese svarbu ne tik „ką purškia“, bet ir kaip tai daroma. Per storas sluoksnis nėra gerai. Per plonas - taip pat blogai. Patyręs meistras dirba ne iš nuojautos, o pagal technologinę logiką. Kiekvienas sluoksnis turi savo paskirtį, o tarp sluoksnių reikia laikytis laiko, temperatūros ir džiūvimo reikalavimų.
Temperatūra, drėgmė, švara patalpoje ir džiovinimo kontrolė turi labai didelę reikšmę. Automobilių dangų sistemos yra jautrios aplinkai, todėl profesionalus darbas turi vykti kontroliuojamomis sąlygomis, o ne bet kur. Gamintojų techniniai aprašymai nuolat akcentuoja konkrečias naudojimo ir džiovinimo sąlygas, nes nuo jų priklauso galutinis rezultatas.
Kartais klientas mato, kad spalva „lyg ir ta pati“, bet saulėje ar tam tikru kampu skirtumas akivaizdus. Taip nutinka, kai nepakankamai tiksliai atliekamas spalvos derinimas arba netinkamai formuojamas perėjimas į gretimą detalę. Po remonto kai kurie klientai nori kuo greičiau plauti automobilį, poliruoti ar intensyviai eksploatuoti. Tačiau naujai padengtas paviršius dar turi pilnai stabilizuotis.
4. Bendras kėbulo būklės įvertinimas
Kokybiškai atliktas automobilių dažymas turi ne tik gerai atrodyti, bet ir būti logiškai atliktas iš techninės pusės. Tai reiškia, kad prieš dažymą turi būti įvertinta ir visa kėbulo būklė. Kartais klientas atvyksta dėl vienos vietos, bet apžiūros metu paaiškėja, kad problema gilesnė: yra mikro korozija, buvęs senas taisymas ar papildomi įtrūkimai. BCars savo paslaugų aprašymuose taip pat aiškiai akcentuoja, kad darbai susiję ne tik su pačiu dažymu, bet ir su kėbulo paruošimu, taisymu bei lakavimu, o tai ir yra teisinga logika norint išlaikyti rezultatą ilgesnį laiką. Tai svarbus momentas, kurį dalis klientų bando apeiti.
Jeigu pažeidimas yra tik paviršinis, kartais tikrai užtenka lokalaus remonto ir perdažymo. Tokiu atveju pirmiausia turi būti sutvarkyta priežastis. Jeigu po nauju sluoksniu paliekama sena problema, ji anksčiau ar vėliau grįžta. Kai kuriais atvejais svarbus ir bendras automobilio techninės būklės įvertinimas.
Priežiūra po dažymo
Net ir labai kokybiškas darbas gali būti sugadintas netinkama priežiūra. Po dažymo nereikėtų skubėti su agresyviu plovimu, poliravimu ar cheminėmis priemonėmis. AkzoNobel techniniuose priežiūros aprašymuose taip pat rekomenduojama naudoti neutralaus pH priemones ir vengti pernelyg agresyvaus trynimo, nes tai gali paveikti paviršiaus išvaizdą. Plačiau apie dangų savybes ir apsaugą galima paskaityti BASF automobilių dangų paaiškinime bei AkzoNobel techninėje informacijoje apie clearcoat sprendimus.
Renkantis servisą, verta sau užduoti kelis paprastus klausimus:
- Ar aiškiai paaiškinama, kas bus daroma?
- Ar įvertinama visa pažeidimo priežastis?
- Ar kalbama apie paruošimą, o ne tik apie „nudažysim“?
Patikimas servisas nekalba vien apie spalvą. Jis kalba apie sukibimą, paruošimą, remonto apimtį, tinkamą lakavimą ir tai, kaip paviršius elgsis vėliau. Ilgaamžis automobilio paviršius prasideda ne nuo blizgesio, o nuo teisingai atlikto proceso. Nors klientui dažniausiai labiausiai matoma spalva, realų rezultatą išlaiko kokybiškas paruošimas, tinkamos medžiagos, teisingai uždėtas apsauginis sluoksnis ir tvarkingas džiovinimas. Jeigu jums svarbu, kad automobilių dažymas ir lako sluoksnis būtų atlikti ne tik estetiškai, bet ir ilgam, verta kreiptis į specialistus, kurie žiūri į visą procesą nuo pažeidimo įvertinimo iki galutinio rezultato.
Automobilio dažų džiūvimo ypatumai
Automobilio dažymas yra gana specifiška bei savų iššūkių turinti užduotis, reikalaujanti kruopštumo ir dėmesio detalėms. Taip pat reikia skirti pakankamai laiko dažams išdžiūti. Būtent tam ir skirsime didžiausią dėmesį. Automobilio dažų džiūvimo laikas priklauso nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, naudojamų dažų tipo, aplinkos sąlygų ir dažų sluoksnių storio.
1. Dažų tipas
Naudojamų dažų tipas yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos džiūvimo laikui.
- Vandens pagrindo dažai: Šie dažai yra ekologiškesni ir turi mažiau lakiųjų organinių junginių (LOJ). Vandens pagrindo dažai paprastai džiūsta lėčiau nei tirpiklių pagrindo, nes prieš jiems sukietėjant turi išgaruoti vanduo.
- Tirpiklių pagrindu pagaminti dažai: Šiuose dažuose yra didesnis LOJ kiekis ir jie džiūsta greičiau dėl to, kad patys tirpikliai išgaruoja sparčiau.
2. Aplinkos sąlygos
Dažų džiūvimo trukmei įtakos turi ir aplinkos temperatūra bei drėgmės lygis. Idealios sąlygos automobilių dažams džiūti yra ~15-27°C temperatūra ir nedidelė drėgmė. Didelė drėgmė gali sulėtinti džiūvimo procesą, nes ore esanti drėgmė neleidžia dažams veiksmingai išgarinti tirpiklių ar vandens kiekio.
3. Sluoksnio storis
Kitas svarbus veiksnys yra dažų sluoksnio storis. Automobilių dažai paprastai dengiami plonais sluoksniais, o tipinis vieno sluoksnio storis svyruoja, bet paprastai būna iki 3,0 milimetro (<300 mikronų). Dedant storesnius sluoksnius, pailgėja džiūvimo laikas ir gali kilti tokių problemų, kaip nusitrynimas, nubėgimas ar netinkamas kietėjimas.
4. Papildoma apsauga
Kartais po spalvos būna užtepamas bespalvis apsauginio lako ar kitas sluoksnis, kuris suteikia blizgesį ir papildomą apsaugą. Šioms priemonėms gali prireikti daugiau laiko išdžiūti, ypač jei tepami keli sluoksniai.
Kodėl svarbu leisti dažams gerai išdžiūti?
Leisti automobilio dažams gerai išdžiūti reikia ne tik dėl to, kad taip parašyta ant gaminio etiketės. Visų pirma, tai, jeigu džiūvimas vyksta tolygiai ir saugiai, gaunate lygų, vienodą paviršių be trūkumų. Kitaip ant paviršiaus matysis burbuliukai, pūslės ar apelsino žievelės tekstūra. Antra, tai gerai išdžiūvę dažai sudaro kietą, patvarų sluoksnį, kuris apsaugo metalą nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip UV, drėgmė ir cheminės medžiagos. Na ir trečia - kiekvienas dažų ar papildomas lako sluoksnis turi gerai sukibti su po juo esančiu sluoksniu.
Kaip užtikrinti tinkamą dažų džiūvimą?
- Laikykitės gamintojo rekomendacijų: Visada laikykitės dažų gamintojo rekomendacijų dėl džiūvimo laiko ir sąlygų. Šios rekomendacijos gali skirtis, bet yra pagrįstos išsamiais bandymais ir užtikrina geriausius rezultatus konkrečiai naudojamai dažų formulei.
- Kontroliuokite aplinkos sąlygas: Jei įmanoma, dažykite bei dažomas dalis ar automobilius laikykite kontroliuojamoje aplinkoje, kur galima reguliuoti temperatūrą ir drėgmę. Naudojant šiluminę lempą arba infraraudonųjų spindulių džiovinimo sistemą galima sutrumpinti džiūvimo laiką.
- Denkite plonais, tolygiais sluoksniais: Dažus dengiant plonais, tolygiais sluoksniais užtikrinama, kad kiekvienas sluoksnis tinkamai išdžiūtų, ir sumažinama defektų atsiradimo rizika. Taip pat svarbu leisti kiekvienam sluoksniui išdžiūti liečiant prieš dengiant kitą sluoksnį.
- Skirkite pakankamai laiko: Net jei dažai jaučiasi sausi prisilietus, visiškas kietėjimas trunka ilgiau.
tags: #automobilio #lakavimas #dregme