Automatinė transmisija ne tik padeda lengviau valdyti automobilį kas kartą sėdus už vairo, bet ir suteikia daugiau saugumo, nes vairuotojui nereikia galvoti apie pavarų keitimą ir jis gali visą dėmesį sutelkti į kelią. Vis dėlto, tam tikri vairuotojų įpročiai, tiek naujai įsigijusių automobilį su automatine transmisija, tiek su ja važinėjančių ilgai, gali labai kenkti jos veikimui bei sukelti gedimus. Renkantis naudotą automobilį, pravartu žinoti, kokio tipo transmisija sumontuota konkrečioje transporto priemonėje, nes pažiūrėjus į tai pro pirštus, vėliau gali tekti gerokai pakratyti piniginę. Sužinokite, ko griežtai negalima daryti, eksploatuojant automatines pavarų dėžes, ir kokios yra pagrindinės jų priežiūros bei tipų ypatybės.
Automatinės pavarų dėžės tipai
Šiuolaikiniuose automobiliuose yra montuojami įvairūs automatinių pavarų dėžių tipai, kiekvienas iš jų turi savo veikimo principus, privalumus ir trūkumus.
Pusiau automatinė transmisija (robotizuota mechaninė pavarų dėžė)
Kuriami šio tipo pavarų dėžę, inžinieriai norėjo robotizuoti klasikinę mechaninę transmisiją. Tai reiškia, kad tokiame automobilyje „įprastos“ konstrukcijos sankabą tiesiog valdo elektronika. Vairuotojas taip pat gali perjunginėti pavaras, naudodamasis prie vairaračio sumontuotomis perjungimo mentelėmis arba „vairasvirte“. Automobilį su tokia transmisija vairuoti lengviau, tačiau ji turi rimtų trūkumų, nes keičiant pavaras automobilis trūkčioja ir dirba labai vangiai, o tai gali sukelti nepatogumų (ypač miesto gatvėse). Be to, jos remonto išlaidos paprastai yra didelės. Populiariausios pusiau automatinės transmisijos - „Selespeed“, „Sensodrive“ ir „Easytronic“. Ši transmisijos kategorija dar neseniai buvo labai populiari, nors pastaruoju metu ją keičia naujesni sprendimai. Aplaidžiam naudojimui atspariausia pusiau automatinė pavarų dėžė, tačiau jei turite tokį automobilį, nepamirškite keisti alyvos sankabos valdymo hidraulinėje sistemoje. Pusiau automatinėse pavarų dėžėse dažniausiai sugenda įranga, nes pavarų perjungimą valdo hidraulinės ir elektrinės pavaros.
Transmisija su hidrotransformatoriumi (klasikinė automatinė pavarų dėžė)
Transmisiją su hidrotransformatoriumi sudaro hidrokinetinė sankabos sistema arba hidrokinetinė pavarų dėžė kartu su keliomis epiciklinėmis pavaromis. Tokia pavarų dėžė, be abejo, yra užpildyta alyva, kuri leidžia atskiriems jos elementams sklandžiai veikti. Kitos pavarų dėžės su hidrotransformatoriumi evoliucijos pakopos yra hidraulinė-elektrinė pavarų dėžė ir elektroniniu būdu valdoma pavarų dėžė. Šios konstrukcijos trūkumas yra palyginti mažas eksploatacinis efektyvumas, tiksliau tariant, dideli energijos nuostoliai, kurie pablogina našumą ir padidina degalų sąnaudas. Kita vertus, ši transmisija ypač patvari ir sklandžiai veikia, tad vairuotojui patogu ja naudotis.
Belaipsnė transmisija (CVT)
Šios transmisijos veikimo principą galima palyginti su dviračio pavarų perjungimu, tik automobilio pavarų dėžėje įtaisytos ne žvaigždutės, o kūgio formos skriemuliai. Skriemuliai sujungiami diržu arba grandine, o perjungiant pavaras ratai artėja arba tolsta vienas nuo kito. Paspaudus akceleratoriaus pedalą, variklio apsukų skaičius per minutę tampa pastovus, o automobilis greitėja, kol pedalas atleidžiamas. Sukimo momentas perduodamas nuolat, todėl automobilis netrūkčioja ir sklandžiai juda - šios savybės patiks nuosaikiam vairuotojui. Belaipsnės pavarų dėžės nėra labai patvarios, be to, dažnai „iš rikiuotės išeina“ jų valdymo blokas, sankabos sistema, įsitempia arba nutrūksta grandinė arba sustreikuoja alyvos siurblys. Belaipsnė transmisija ypač jautri alyvos kiekiui ir kokybei, todėl geriau ją keisti anksčiau nei po 60 tūkst. kilometrų.
Dvigubos sankabos transmisija
Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad šią transmisiją sudaro dvi sankabos. Tai gali būti „sausosios“ sankabos (automobiliuose su silpnesniais varikliais) arba „šlapiosios“ (panardintos alyvoje) sankabos. Viena sankaba skiriama nelyginėms ir atbulinės eigos pavaroms, o kita - lyginėms pavaroms. Be to, kiekvienoje sankaboje įtaisyta po du sankabos velenus ir du pagrindinius velenus, todėl pavarai pakeisti neprireikia net sekundės. Minėta konfigūracija lemia geresnes automobilio eksploatacines savybes ir mažesnes vidutines degalų sąnaudas. Deja, ji ne itin patvari, o pajudėdamas iš vietos automobilis linkęs trūkčioti.
Kritinės klaidos, kurių negalima daryti su automatine pavarų dėže
Tam tikri vairuotojų įpročiai gali labai pakenkti automatinės pavarų dėžės veikimui ir sukelti brangius gedimus. Štai TOP 5 veiksmai, kurių tikrai negalima daryti, ir kiti svarbūs patarimai:
-
Pavarų perjungimas automobiliui nesustojus
Skubėdami, vairuotojai iš „D“ į „R“ bėgius perjungia automobiliui dar visiškai nesustojus. Tada pavarų dėžė gali duoti „smūgį“, nes patiria pernelyg didelę apkrovą. Tokia praktika verčia pavarų dėžę suveikti kaip stabdį, todėl ji greičiau dėvisi ir gali būti sugadinta. Prieš perjungdami pavaras visada įsitikinkite, kad automobilis pilnai sustojo. Lygiai taip pat, važiuojant pirmyn negalima iš karto pasirinkti atbulinės eigos pavaros: pirmiausiai automobilį reikia sustabdyti, o tik tada galima pradėti judėti atgal.
-
Neutralaus (N) režimo piktnaudžiavimas
Jeigu turite automobilį su automatine pavarų dėže, nepamirškite, kad vairuodami ar trumpai stabtelėdami neturėtumėte piktnaudžiauti neutraliu (N) režimu. Šis režimas gali labai apkrauti pavarų dėžę ir dėl to gali anksčiau susidėvėti sankabos diskai, o tarp judančių elementų ilgainiui gali atsirasti tarpelių. Tokiu atveju variklis dirba mažomis apsukomis ir neužtikrina pakankamo transmisijos alyvos slėgio, o ji, savo ruožtu, negali tinkamai sutepti ir aušinti pavarų dėžės.
-
Variklio išjungimas esant „D“, „R“ ar „M“ režimui
Šiek tiek senesniuose automobiliuose nerekomenduojama išjungti variklio, kai pavarų dėžė veikia vairavimo (D), atbulinės eigos (R) arba rankiniu režimu. Išjungus variklį, pavarų dėžėje staiga sumažėja slėgis, todėl darbiniai jos elementai nepakankamai sutepami. Kita vertus, jeigu įjungti stovėjimo režimą (P) pamiršite naujesniuose automobiliuose, už jus tai padarys elektronika.
-
Automobilio užvedimas stumiant
Automobilių su „automatu“ vairuotojai dažnai klausia, ar tokį automobilį prireikus galima užvesti stumiant. Deja, bet kokie bandymai tai padaryti pažeis ar net visiškai sugadins pavarų dėžę.
-
Sunkios priekabos vilkimas be tinkamos priežiūros
Jau minėjome, kad automatinė transmisija jautri perkaitimui, tad automobilių mechanikai ypatingą dėmesį skiria sunkių priekabų vilkimui. Jeigu ketinate vilkti priekabą, automobilio techninių duomenų plokštelėje pirmiausia patikrinkite didžiausią priekabos, kurią jūsų automobilis gali vilkti, svorį, nes kai kurių automobilių vilkimo galia gali būti tiesiog simbolinė. Be to, patikrinkite, ar jūsų automobilyje yra transmisijos alyvos aušintuvas, nes kai kuriuose modeliuose, ypač importuotuose ne iš Europos, šios detalės nėra. Tokiu atveju velkant priekabą pavarų dėžė gali greičiau perkaisti ir dėl to sugesti.
-
Sugedusio automobilio vilkimas
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jeigu pavarų dėžėje yra neutralus režimas, kurį žymi raidė N, sugedusį automobilį galima nuvilkti į artimiausias remonto dirbtuves ar stovėjimo vietą. Automobilių gamintojai dažnai leidžia tokią galimybę, tačiau įspėja neviršyti nurodyto didžiausio greičio ir atstumo. Daugumoje atvejų ribinis greitis lygus 50 km/h - tokius apribojimus lemia pirmiau minėtas perkaitimo pavojus. Gali perkaisti automatinė pavarų dėžė.
Kas sugadina automatines pavarų dėžes? Tiesa apie vairavimo įpročius ir pavarų dėžės gedimus
Automatinės pavarų dėžės priežiūra
Reguliari techninė priežiūra ir transmisijos skysčio keitimas
Reguliari techninė priežiūra yra labai svarbi sklandžiam automatinės transmisijos veikimui. Laikui bėgant, transmisijos skystis gali degraduoti. Jame taip pat gali kauptis teršalai, mažindami skysčio ir visos pavarų dėžės efektyvumą. Reguliariai tikrindami ir keisdami transmisijos skystį, galite išvengti tokių problemų kaip perkaitimas ir pavarų „prašokimas“. Perkaitus transmisijos alyvai ar pačiai transmisijai, automobilyje su klasikine automatine pavarų dėže galima sugadinti tarpiklius ir frikcines plokšteles, taip pat - hidrokinetinę sankabą.
Tinkamas transmisijos skysčio kiekis ir tipas
Transmisijos skystis sutepa ir aušina vidinius pavarų dėžės komponentus. Eksploatuojant automobilį su nepakankamu skysčio kiekiu, kyla rizika, kad pavarų dėžė perkais, padidės trintis ir viskas anksčiau laiko suges. Ne visi transmisijos skysčiai yra vienodi. Naudojant netinkamo tipo skysčius gali nukentėti pavarų dėžės komponentai.
Pavarų dėžės gedimo ženklai
Neįprasti garsai, vėluojantis pavarų perjungimas arba neįsijungiančios pavaros yra galimų transmisijos problemų indikatoriai. Šių ženklų ignoravimas gali paaštrinti problemas, sukelti rimtesnius pažeidimus ir padidinti galutinio remonto išlaidas. Jei važiuojant prietaisų skydelyje įsižiebia pranešimas „Patikrinti pavarų dėžę“, tai reiškia gedimą. Jei užvedant variklį pavarų svirtis užsiblokavo padėtyje P, net jei jūs paspaudėte stabdžių pedalą, svirtį galite atleisti rankiniu būdu.
Alyvos keitimo intervalai skirtinguose transmisijos tipuose
Specialistai tvirtina, kad klasikinėje pavarų dėžėje (su hidrotransformatoriumi) alyvą reikia keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nebent gamintojas rekomenduotų kitaip. Alyvos keitimo intervalai priklauso nuo transmisijos konstrukcijos ir alyvos rūšies. Tai reiškia, kad sintetinę alyvą galima naudoti ilgiau, o mineralinę reikėtų keisti dažniau. Kartu reikėtų pakeisti ir filtrą, nors tai padaryti kartais gali būti nelengva, nes senesniuose automobilių modeliuose jis paprastai montuojamas giliai pavarų dėžėje. Kai kuriems automobiliams su dvigubos sankabos transmisija gamintojai alyvą rekomenduoja keisti kas 120 tūkst. kilometrų. Visgi, siūlome sumažinti šį intervalą per pusę ir į priežiūros dirbtuves užsukti kas 60 tūkst. kilometrų. Belaipsnė transmisija ypač jautri alyvos kiekiui ir kokybei, todėl geriau ją keisti anksčiau nei po 60 tūkst. kilometrų.
Kaip tinkamai eksploatuoti automatinę pavarų dėžę
Vairavimas su automatine pavarų dėže reikalauja tam tikrų įgūdžių ir žinių, kad būtų užtikrintas ilgas ir sklandus jos veikimas.
Važiavimas „D“ režimu
Perjunkite svirtį į padėtį D. Daugeliu važiavimo sąlygų nebereikės naudoti pavarų perjungimo svirties: pavaros bus perjungiamos automatiškai tinkamu metu į tinkamiausius variklio sūkius, nes automatinė sistema atsižvelgia į automobilio apkrovimą, kelio tipą ir pasirinktą vairavimo stilių. Norėdami važiuoti kuo taupiau, pavarų svirtį laikykite padėtyje D, akceleratoriaus pedalą stenkitės spausti lengvai, kad būtų automatiškai pasirenkamas žemesnis variklio režimas.
Greitinimas ir lenkimas
Stipriai ir greitai paspauskite akceleratoriaus pedalą (peršokdami pasipriešinimo tašką). Priklausomai nuo variklio galimybių, tai leis optimaliai greitėti.
Perėjimas prie mechaninio režimo (M)
Pavarų svirčiai esant padėtyje D, pastumkite svirtį kairėn į padėtį M. Stumteldami svirtį ar svirteles kelis kartus iš eilės, galėsite keisti pavaras rankiniu būdu: norėdami įjungti žemesnę pavarą, pastumkite svirtį į priekį; norėdami įjungti aukštesnę pavarą, pastumkite svirtį atgal. Pasirinkta pavara rodoma prietaisų skydelio ekrane.
Ypatingos aplinkybės (kalnai, ESC)
Tam tikromis važiavimo sąlygomis (pvz., dėl variklio apsaugos, elektroninės stabilumo kontrolės sistemos ESC veikimo ir t. t.) automatinė sistema gali automatiškai perjungti pavarą. Lygiai taip pat, norint išvengti netinkamų veiksmų, automatinė sistema gali atmesti pavaros pakeitimą: šiuo atveju pavaros laipsnio numeris perspėdamas mirksi kelias sekundes. Jei dėl kelio dangos ir vingių (pvz., kalnuose) negali tinkamai veikti automatinė pavarų dėžė, patartina pasirinkti mechaninį režimą. Tai apsaugos automatinę pavarų dėžę nuo dažno pavarų keitimo važiuojant į įkalnę ir leis stabdyti varikliu važiuojant ilga nuokalne. Įkalnėje, kad automobilis nejudėtų, nukelkite koją nuo akceleratoriaus.
Automobilio sustabdymas ir „P“ režimas
Automobiliui sustojus, laikydami koją ant stabdžių pedalo, perstumkite pavarų svirtį į padėtį P: pavarų dėžė yra neutralioje padėtyje, ir ratai mechaniškai užblokuojami. Įsitikinkite, ar įjungtas elektroninis stovėjimo stabdys. Pavarų svirtį į padėtį P galima įjungti tik visiškai sustojus. Jei manevruojant sutrenkiamas automobilio pagrindas (pvz., susidūrus su stulpu, pakelto šaligatvio sienele ar kokiu kitu gatvės statiniu), automobilis gali būti apgadintas (pvz., gali įvykti ašies deformacija ir pan.). Kad išvengtumėte avarijos, patikrinkite automobilį pas markės gamintojo atstovą.
Šiuolaikinės technologijos: „pavarų perjungimo laidais“ (Shift-by-wire)
Aptariant automatines transmisijas, pravartu paminėti ir „pavarų perjungimo laidais“ technologiją, apie kurią daug nekalbama, tačiau ji vis labiau populiarėja. Tikėtina, kad po kurio laiko ši technologija gali tapti svarbiu elementu naujos kartos automobiliuose su autonominėmis sistemomis ar net visiškai autonominiuose automobiliuose, nes tokios transporto priemonės pačios pasirenka važiavimo kryptį ir greitį, o jums pakanka tik nurodyti kelionės tikslą. Norimas režimas (D, N arba R) įjungiamas svirtele arba mygtuku, kurie įtaisyti vairo kolonėlėje arba šalia centrinio skydelio. Po to signalas belaidžiu būdu siunčiamas į pavarų dėžės imtuvą, kuris įjungia arba išjungia atitinkamą pavarą. Be kita ko, ši naujoviška technologija leidžia efektyviau suprojektuoti automobilio saloną ir sumažina jo masę, nes galima atsisakyti daugybės mechaninių elementų, kurie paprastai įtaisomi po centriniu tuneliu arba prietaisų skydeliu. „Pavarų perjungimo laidais“ sistemą galima derinti su belaipsne transmisija, dvigubos sankabos transmisija arba pusiau automatine transmisija.
Pavyzdžiai ir patikimumas
Ankstesnių kartų Citroën C5 automobiliuose su 2.0 HDi varikliu buvo montuojamos 4 pavarų AL4 tipo automatinės dėžės, kurios laikytos „kaprizingomis“ ir ne itin patikimomis. Šios dėžės, pasak specialistų, nebegaminamos. Vėlesniuose restailintuose C5 modeliuose (nuo 2004 m. pabaigos) su 2.2 HDi ir 3.0i varikliais jau buvo naudojamos ZF pavarų dėžės, kurios pasižymi patikimumu. Nuo maždaug 2006 metų į C5 modelius pradėtos dėti 6 pavarų Borg Warner dėžės, kurios taip pat vertinamos kaip patvarios.
Nustatyti AL4 dėžės tepalo lygį garažo sąlygomis, be diagnostikos prietaiso, rodančio dėžės tepalo temperatūrą, yra sudėtinga. Gedimai gali atsirasti dėl gamyklinio broko arba susidėvėjimo dėl didelės ridos. Techninės priežiūros laikotarpis priklauso nuo automobilio modelio - žr. automobilio priežiūros vadovą arba kreipkitės į patvirtintą prekybos atstovą, kad patikrintumėte, ar automatinei pavarų dėžei reikalingi planinės techninės priežiūros darbai. Jeigu jie nereikalingi, papildyti alyvos nereikia.
tags: #automatine #4 #pavaru #deze