Autobusų vairuotojo profesija reikalauja ne tik vairavimo įgūdžių, bet ir griežto darbo bei poilsio režimo laikymosi, užtikrinančio saugumą ir atitinkančio Europos Sąjungos reguliavimus. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės taisyklės, reglamentuojančios vairuotojų darbo laiką, pertraukas ir poilsį, taip pat aptariamas konkretus incidentas UAB „Vilniaus viešasis transportas“, atskleidžiantis sudėtingas profesinės veiklos aplinkybes.

Pagrindinės darbo ir poilsio režimo taisyklės

Autobusų vairuotojams taikomos griežtos taisyklės, susijusios su vairavimo laiku, pertraukomis ir poilsio periodais, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir vairuotojų gerovę. Darbdaviai turi žinoti, kad darbuotojams taikomi ES taisyklių dėl 48 valandų savaitės darbo laiko vidurkio reikalavimai.

Infografika: Autobusų vairuotojo darbo ir poilsio režimo grafikas

Vairavimo laikas

  • Normalus vairavimo laikas yra ne ilgesnis kaip 9 valandos per dieną.
  • Du kartus per savaitę leidžiama vairuoti iki 10 valandų.
  • Vienos savaitės vairavimo trukmė neturi būti ilgesnė nei 56 valandos.
  • Dviejų gretimų savaičių vairavimo trukmė neturi viršyti 90 valandų.

Jei reikia, savaitės darbo laiką galima pratęsti iki 60 valandų, kai krovinys yra pakraunamas arba iškraunamas, arba atliekant kitą su transporto veikla susijusią veiklą, pavyzdžiui, kliento ar bendrovės transporto veiklą.

Pertraukos

Po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką. Ši 45 minučių pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka. Svarbu, kad darbuotojai neturėtų dirbti daugiau kaip 6 valandas iš eilės be pertraukos. Jei jie dirba 6-9 valandas, jie turi teisę į bent 30 minučių pertrauką. Jei dirba daugiau kaip 9 valandas, jie turi teisę į bent 45 minučių pertrauką. Vairuotojai, kol jie naudojasi poilsio laikotarpiu, darytų ne trumpesnę kaip 45 minučių nepertraukiamą pertrauką, kurią galima suskirstyti į dvi pertraukas: ne trumpesnę kaip 15 minučių ir ne trumpesnę kaip 30 minučių.

Kasdienis poilsis

„Normalus kasdienis poilsis“ yra ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 valandas. Kaip alternatyva, normalaus kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius: pirmas yra mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o antras - mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o abiejų laikotarpių suma turi būti ne mažesnė kaip 12 valandų. „Sutrumpintas kasdienis poilsis“ yra mažiausiai 9 valandos, bet trumpesnis nei 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas per 24 valandas. Tarp bet kurių dviejų kassavaitinių poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais. Per 30 valandų po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, vairuotojai, dirbantys poroje, turi pasinaudoti nauju mažiausiai 9 valandų kasdienio poilsio laikotarpiu. Vairuotojai privalo pasinaudoti paros poilsio laikotarpiu per 24 valandas nuo darbo dienos pradžios, tam skirtose patalpose, o darbdavys privalo padengti tokio būsto išlaidas.

Kassavaitinis poilsis

„Normalus kassavaitinis poilsis“ turi būti ne trumpesnis kaip 45 valandos. „Sutrumpintas kassavaitinis poilsis“ yra trumpesnis nei 45 valandos, kuris gali būti sutrumpintas iki 24 valandų. Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai:

  • dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (ne trumpiau kaip po 45h); arba
  • vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (ne trumpiau 45h) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (iki 24h).

Kassavaitinio poilsio sutrumpinimas iki 24 valandų turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po sutrumpinto poilsio savaitės praeis trys savaitės. Poilsis kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį turi būti pridėtas prie ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio laikotarpio, pavyzdžiui, su reguliariu savaitės poilsiu arba prie kito bent 9 valandų poilsio laikotarpio. Vairuotojas privalo pasinaudoti bent keturiais savaitės poilsio laikotarpiais per mėnesį. Pasibaigus reisui, vairuotojas privalo grįžti į darbdavio veiklos centrą ir ten pasinaudoti 45 + 45 valandų poilsio laikotarpiu.

Naktinis darbas

Naktinis darbas - tai bet koks darbas naktį, bent 4 valandų laikotarpis tarp 24 ir 7 valandos ES šalyse. Vairuotojai, dirbantys naktį, laikomi naktinės pamainos darbuotojais. Naktį dirbantiems darbuotojams negalima dirbti daugiau kaip 10 valandų kiekvienu 24 valandų laikotarpiu. Jei vairuotojas dirba naktį, t. y. nuo 22 iki 6 val., jis privalo daryti pertrauką kas 3 valandas.

Sunkvežimio tachografo naudojimas. Pradedant dieną. Rankiniai nustatymai.

Atlyginimas ir kvalifikaciniai reikalavimai

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) užtikrina, kad gaunamas atlyginimas motyvuotų vairuotojus ne tik finansiškai, bet ir skatintų dirbti kokybiškai. Troleibusų ir autobusų vairuotojų gaunamas atlyginimas šiuo metu yra 10,44 Eur/val. Įmonė kviečia prisijungti vairuotojus, turinčius B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tačiau neturinčius darbo patirties viešajame transporte, siekiant teikti kokybiškas keleivių vežimo paslaugas. VVT siekia būti viešojo transporto paslaugų keleivių patirties lydere Vilniaus regione, remdamasi profesionalumo, pagarbos, bendradarbiavimo, atsakomybės ir orientacijos į rezultatus vertybėmis.

Incidentas UAB „Vilniaus viešasis transportas“: smurtas ir teisiniai ginčai

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Ričardas Garuolis ir pirmininkas Jonas Petraška išplatino informaciją apie neįprastą tvarką bendrovėje ir įvykusį incidentą, sukėlusį teisinius ginčus.

Protestas ir profsąjungos pozicija

„Solidarumo“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis apie 10 val. ryto komentavo „Delfi“, kad rengiamas protestas ir renkasi apie 10 protestuotojų, tikėdamasis, kad ateis apie 20. Jis išplatino laišką, kuriame teigia, jog panašu, kad bendrovėje įsigali neįprasta tvarka. „Jei tave darbe primuša bendradarbis, nesvarbu, kad policija nustato, jog buvai smurto auka, bendrovės vadovybės nuomone, pats esi dėl to kaltas, todėl nebegali dirbti, nes „dėl prarasto pasitikėjimo tolesnis darbas bendrovėje nebūtų įmanomas“, - piktinasi R. Garuolis.

Smurto įvykis ir bendrovės reakcija

Nors incidentas įvyko dar pernai balandžio pabaigoje, teisminiai ginčai tęsiasi iki šiol. Pasak R. Garuolio, 21 metus bendrovėje dirbęs žmogus patyrė smurtą iš kelis mėnesius ten pat dirbusio žmogaus. „Tai vyko tuo metu, kai pasak bendrovės vadovų, trūksta vairuotojų, o vairuotojais įdarbinami šimtai užsieniečių iš Pakistano ir Indijos, kurie nemoka šiam darbui privalomos valstybinės kalbos“, - sako laiško autorius, nenurodęs tariamo užpuoliko tautybės. Remiantis R. Garuolio žodžiais, istorija buvo tokia: asmuo atvyko į darbą, rado netvarkingą autobusą, kreipėsi į budintį mechaniką ir pats pasisiūlė sutvarkyti transporto priemonę. Mechanikas nurodė išmesti šiukšles ant grindinio, ką vairuotojas ir padarė. Tai esą sukėlė smurto proveržį, nes kiti vairuotojai-sargai, kurių užduotis yra nuvairuoti autobusus patikrinimams ir plovimams, smarkiai supyko. Vienas iš pastarųjų ėmė mušti šiukšles išpylusį vairuotoją, o kiti stebėjo. „Vėliau autobuse įrengtos vaizdo kameros parodė, kad vienas iš jų įšoko į autobusą ir, panašu, bandė ne sutramdyti užpuoliką, o jam padėti mušti nukentėjusįjį, bet negavo tam tinkamos progos. Matyt, nusprendę, kad P. Prašmuntas pakankamai primuštas, užpuolikai jį paliko“, - teigia R. Garuolis. Galimai nukentėjęs asmuo pranešė policijai, bet nelaukė ekipažo ir išvyko į reisą, pavėlavęs į jį 5-7 minutes. Užpuolikas irgi esą pateikė policijai skundą, neva jis pats buvo užpultas, sumuštas, apipiltas kava ir dalinai netekęs regėjimo. Pasak R. Garuolio, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant padarytai nusikalstamai veikai. „UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vadovybė kovai prieš smurtą darbe ėmėsi veiksmų, kurie šokiravo vairuotojus. Iš darbo buvo atleistas ne tik prieš P. Prašmuntą smurtavęs D.K., bet ir jo smurto auka“, - sakoma laiške. R. Garuolio teigimu, kadangi galimai nukentėjęs asmuo yra profesinės sąjungos tarybos narys, darbdavys kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), o ši leidusi atleisti žmogų. Šis VDI sprendimas apskųstas, tačiau vėliau Regionų teismas skundą atmetė. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Jonas Petraška neabejoja, kad žmogus buvo atleistas iš darbo už aktyvią profsąjunginę veiklą.

Teisminiai ginčai ir VVT paaiškinimai

„Delfi“ domėjosi „Vilniaus viešojo transporto“ pozicija, ar tikrai asmuo atleistas dėl J. Petraškos minimų priežasčių, tai yra, už aktyvią veiklą, taip pat teiravosi, ar bus ieškoma kompromiso. Bendrovė pateikė lakonišką situacijos konstatavimą. „2025 metų balandžio 26 dieną bendrovėje įvyko incidentas, kurio metu minimas darbuotojas įsivėlė į smurtinį konfliktą. Bendrovė, ištyrusi smurto darbovietėje atvejį, vadovaudamasi Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl sutikimo atleisti darbuotojų atstovą. Gavus šį sutikimą, 2025 metų liepos 4 dieną priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“, - teigiama komentare. Pasak VVT, sprendimo vykdymas atidėtas, nes darbuotojas pasinaudojo teise jį apskųsti teismui. „Teismas patvirtino, kad Valstybinės darbo inspekcijos sutikimas buvo teisėtas. Darbo santykiai su P. Prašmuntu nutraukti nuo 2026 metų sausio 15 dieną. Atleidimas yra susijęs su užfiksuotu ir ištirtu smurto darbe atveju“, - teigia „Vilniaus viešasis transportas“. Šiuo metu tęsiasi teisminiai ginčai.

Vairuotojų komandiruotės ir tachografų duomenys

Vairuotojų darbas dažnai susijęs su komandiruotėmis, ypač vežant prekes į kitas ES šalis. Tokiems atvejams taip pat taikomos specialios taisyklės.

Komandiruočių trukmė ir grįžimo nuostatos

Darbdavys privalo organizuoti vairuotojo darbą ir poilsį taip, kad jis nebūtų išvykęs dirbti ilgiau kaip 4 savaites iš eilės. Po keturių savaičių laikotarpio, darbdavys privalo užtikrinti, kad vairuotojas grįžtų į savo gyvenamąją vietą arba į darbdavio veiklos centrą. Grįžimo vietą pasirenka pats darbuotojas, tačiau galutinį sprendimą dėl grįžimo vietos gali priimti darbdavys. Pavyzdžiui, 10 dienų kelionė autobusu į Portugaliją, prasidedanti balandžio 11 d. ir baigiasi balandžio 21 d., reikalauja, kad vairuotojas atsigautų iki balandžio 23 d., t.y., praėjus ne daugiau kaip 12 dienų po savaitgalio (balandžio 9-10 d.) poilsio.

Tachografų duomenų saugojimas

Tachografo įrašus reikia saugoti bent vienerius metus. Valdžios institucijoms patikrinimų kelyje metu gali būti pateiktos kopijos.

Vairuotojo pažymėjimas ir tapatybės dokumentai

Atkreiptinas dėmesys, kad laikinų vairuotojo pažymėjimų atveju gali būti išimčių. Šis procesas gali užtrukti, o ne visos kitos šalys pripažįsta šiuos laikinus vairuotojo pažymėjimus. Vairuotojas turėtų turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jei darbuotojai yra komandiruoti vairuotojai, taikomos specialios taisyklės kitose ES šalyse, ypač seno tipo vairuotojo pažymėjimams, išduotiems iki 2013 m.

tags: #autobuso #vairuotojas #repsas

Populiarūs įrašai: