Norvegija įgyvendina vieną ambicingiausių šiuolaikinės kelių inžinerijos projektų - Rogfast tunelį. Šis projektas ne tik keičia susisiekimą, bet ir praplečia supratimo ribas, kaip galima infrastruktūrą derinti su ekstremalia gamtine aplinka. Vakarinėje šalies pakrantėje statomas Rogfast tunelis taps ne tik ilgiausiu ir giliausiu povandeniniu kelių tuneliu pasaulyje, bet ir pirmuoju, kuriame eismas bus organizuojamas per žiedines sankryžas, įrengtas giliai po jūros dugnu.
Rogfast: pasaulio rekordas po jūros dugnu
Rogfast tunelis drieksis maždaug 26-27 kilometrus per Rogalando (Rogaland) provinciją, Stavangerio regione. Jo giliausioje vietoje jis nusileis iki įspūdingo 392-400 metrų gylio žemiau jūros lygio. Šis tunelis yra pagrindinė Europos greitkelio E39 dalis, jungianti Stavangerio regioną su likusia vakarinės pakrantės dalimi. Projektas yra dalis didesnio siekio - sukurti bekelelį, be keltų, ryšį palei visą Norvegijos vakarinę pakrantę.
Šiuo metu E39 maršrute vis dar naudojami keltai, kurie priklauso nuo oro sąlygų ir riboja transporto srautus. Norvegijos kelių administracija „Statens vegvesen“ pabrėžia, kad „Rogfast“ leis sukurti nepertraukiamą, ištisus metus veikiantį susisiekimą, sumažins kelionės laiką ir sustiprins regiono ekonominį ryšį.
Statybų eiga ir inžineriniai sprendimai
Oficialiai Rogfast statybos startavo dar 2018 metais, tačiau netrukus projektas susidūrė su rimtomis iššūkiais. Po restruktūrizavimo, naujų rangos sutarčių ir finansinių skaičiavimų tunelio statybos buvo atnaujintos 2021 metų pabaigoje. Šiuo metu darbai juda link finišo, o jų pabaiga planuojama apie 2033 metus. Bendra projekto vertė skaičiuojama apie 25 mlrd. Norvegijos kronų (apie 2 mlrd. eurų).
Gręžimo metodika ir tikslumas
Rogfast tunelis kasamas iš abiejų pusių vienu metu. Tai reiškia, kad dvi brigados, judančios viena kitai priešais, turi susitikti po jūra praktiškai idealiai tiksliai. Tam naudojami pažangūs lazeriniai skeneriai, kurie renka apie 2 milijonus taškų per sekundę ir nuolat lygina realų iškasą su skaitmeniniu modeliu. Skirtingai nei kai kuriose kitose Europos šalyse, Norvegija nestato nuleidžiamų tunelių. „Rogfast“ kasamas tiesiogiai kietoje uoloje, naudojant sprogdinimo metodus, kurie jau dešimtmečius taikomi Skandinavijoje. Tokį sprendimą leidžia unikali Norvegijos geologija - stabilus granitas ir gneisas.
Vis dėlto iššūkiai išlieka milžiniški:
- itin didelis vandens slėgis;
- sudėtingas drenažas;
- aukšti saugos reikalavimai daugiau nei 25 km ilgio požeminėje erdvėje.
Tyrimų centras SINTEF pabrėžia, kad būtent tokie projektai leidžia Norvegijai kaupti unikalią patirtį, kuri vėliau pritaikoma tarptautiniuose projektuose.
Unikalios žiedinės sankryžos po vandeniu
Vienas iš įspūdingiausių projekto elementų - dviguba žiedinė sankryža, įrengta tunelio viduje, maždaug 260 metrų gylyje po jūros dugnu. Iš šios sankryžos atsišakoja tunelis į Kvitsėjaus (Kvitsøy) salą, kuri iki šiol buvo pasiekiama tik keltu.
Tokio tipo sprendimai kelių inžinerijoje - itin reti net pasauliniu mastu. Pasak projekto inžinierių, žiedinės sankryžos leidžia:
- sklandžiai paskirstyti eismo srautus ilgame tunelyje;
- išvengti staigių manevrų ir sudėtingų sankryžų;
- užtikrinti didesnį saugumą avarinių situacijų atveju.
Norvegijos transliuotojas NRK pažymi, kad šios sankryžos projektuojamos taip, jog vairuotojai nepajustų psichologinio spaudimo - naudojamas apgalvotas apšvietimas, aiški kelio geometrija ir nuoseklus nuolydis.
Kaip statomas didžiausias pasaulyje povandeninis tunelis | BBC News
Sauga ir ateities sprendimai
Tuneliui, kuris driekiasi tokiame gylyje, nepakanka įprastų techninių sprendimų. Numatyta realaus laiko stebėsenos sistema, kuri apims vaizdo kameras, radarus ir automatinio aptikimo jutiklius. Jie fiksuos avarijas, sustojusius automobilius, spūstis ar kitus pavojus. Rogfast tunelis sujungia tradicinę tunelių kasimo patirtį su aukščiausio lygio technologijomis - nuo lazerinių skenerių iki nuolatinio eismo stebėjimo. Be to, šio projekto metu diegiami naujos kartos skaitmeniniai sprendimai, leidžiantys vizualizuoti visą projektą 3D formatu, kas palaiko ir saugumo tikslus.
„Rogfast“ projektuojamas atsižvelgiant į ateities transportą:
- tunelis bus pritaikytas elektromobiliams;
- integruotos modernios ventiliacijos ir stebėsenos sistemos;
- numatyti sprendimai ekstremalioms situacijoms.
Pasak „Statens vegvesen“, tikslas nėra tik pastatyti tunelį, bet sukurti infrastruktūrą, kuri veiks patikimai 50-100 metų. Norvegijos valdžios institucijos neslepia, kad tai brangus sprendimas. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jis laikomas ekonomiškai pagrįstu: keltų eksploatacija, subsidijos ir ribotas pajėgumas taip pat kainuoja, ypač šalyje, kur atstumai dideli, o oro sąlygos nenuspėjamos.
Norvegijos požiūris į infrastruktūrą
Norvegijos požiūris į infrastruktūrą iš esmės skiriasi nuo daugelio kitų šalių. Čia keliai nėra tik transporto priemonė - jie tampa strateginiu sprendimu, kaip gyventi sudėtingoje, bet saugomoje gamtinėje aplinkoje. „Rogfast“ tunelis rodo, kad Norvegija renkasi ne kompromisus, o ilgalaikius sprendimus. Net jei tam reikia nusileisti šimtus metrų po jūros dugnu ir įrengti žiedines sankryžas ten, kur, regis, jų niekada neturėtų būti.
Nors Lietuvoje povandeninio 27 kilometrų tunelio greičiausiai nepamatysime, Rogfast projektas gali būti puikus pavyzdys inžinieriams, politikams ir visuomenei, kaip aukščiausio lygio inžinerija ir drąsūs sprendimai gali pakeisti regiono ekonomiką ir susisiekimą.
tags: #auto #tuneliu #kilometrazas #norvegijoje