Besidomintys technika tikriausiai yra tvirtai įsisąmoninę, jog masinę konvejerinę automobilių gamybą pirmasis istorijoje organizavo Henris Fordas. Ir geriausiu to įrodymu yra tie 15 milijonų „Ford T“ markės automobilių, surinktų ant „Ford“ gamyklų konvejerių. Deja, ne visos aksiomos gali būti priimamos be įrodymų. Šiandieninis automobilis - ne vieno inžinieriaus ar įmonės ilgo ir kruopštaus darbo vaisius. Automobilizmo eros pradžioje dažnas konstruktorius eksperimentavo su spiritu, garais, augaliniais aliejais ir elektra.
Automobilizmo ištakos ir pirmieji varikliai
Automobilių istorijos pradžia gali būti laikoma prieš keletą tūkstantmečių išrastas ratas. Seniausias išlikęs garo automobilio aprašymas 1678 m. paliktas jėzuitų vienuolio Ferdinando Ferhisto. 1775 m. pagamintas garo automobilio modelis. Tikrasis šiuolaikinių automobilių kūrimas prasidėjo tada, kai 1768 m. Džeimsas Vatas (anglų mokslininkas ir išradėjas) išrado garo mašiną.
1769-aisiais prancūzų išradėjas Nikolas-Džozefas Cugnot‘as sukonstravo garais varomą triratį ir du traktorius Prancūzijos armijai. Šios transporto priemonės, labiau panašios į traktorių nei automobilį, buvo sumanytos sunkiems pabūklams tempti. Garų varomas vežimas, kurie per kolbas įsukdavo priekinį ratą, galėjo gabenti daugiau nei 2,5 tonos, tačiau jo išradimai turėjo rimtų problemų su garo varikliais, todėl nebuvo pripažinti. Didžiausias greitis siekė 2-4 km/val., o kas 15 min. tekdavo daryti pertrauką, kad susidarytų naujas garo slėgis.
1801 m. anglų inžinierius Ričardas Treivitikas pagamino pirmą garu varomą vežimėlį keleiviams pervežti. Anglijoje 1803 m. jau važinėjo garu varomi taksi automobiliai, o po dviejų dešimtmečių gariniai omnibusai su priekabomis keleivius vežiojo tarp miestų, pasiekdami vos 30 km/val. greitį.
Vidaus degimo variklio era
Viskas pasikeitė, kai buvo sugalvotas vidaus degimo variklis. 1862 m. ir 1867 m. Otas ir Oigenas Langenai pasaulinėje Paryžiaus parodoje pademonstravo 1,5 kW galios dyzelinį variklį, kurio degančios ir nesiplečiančios dujos stumdė laisvai judantį stūmoklį aukštyn. Nikolausas Otas sukūrė ir įgyvendino pirmąjį keturtaktį vidaus degimo variklį. Pradžioje jis jį sumontavo ant motociklo. Nikolauso Oto išradimo sistema buvo pavadinta jo vardu ir iki šiol vadinama „Oto ciklu“. Jo indėlis į variklių konstrukcijos istoriją yra neįkainojamas, jo keturių cilindrų variklis daugelį metų buvo etalonu šiuolaikiniams varikliams. Pirmieji benzininiai Oto varikliai turėjo vos 0,75 arklio galingumo.
1885 m. pirmąjį benzininį automobilį - triratį - pagamino vokiečių inžinierius Karlas Benzas. Jis gimė neturtingoje šeimoje; jo tėvas, traukinio mechanikas, mirė, kai Karlui buvo dveji metai. Motinos pastangų dėka, Karlas baigė politechnikos universitetą vos devyniolikos metų amžiaus, gavęs valstybinę stipendiją. Po septynių metų darbo skirtingose įmonėse, jis įkūrė savo įmonę. Pirmasis automobilis, tapęs serijiniu modeliu, buvo užpatentuotas 1886 m. sausį. Patento numeris 37435 išduotas triračiam savaeigiam vežimui. Ši triratė transporto priemonė turėjo 0,5 kW variklį, vėliau išradėjas sukonstravo kitą prototipą, kuris turėjo 1,5 kW variklį ir išvystydavo 16 km/val. greitį. Pasaulio automobilių pramonės istorija prasidėjo nuo šio triračio.
Dar po metų, 1886 m., vokietis Gotlybas Daimleris sukonstravo keturratį automobilį ir įkūrė pirmąją pasaulyje automobilių gamybos bendrovę. 1885-aisiais Daimleris įmontavo savo sukurtą variklį į dviratę transporto priemonę. Lapkričio 10-tą dieną jo sūnus Paulius su motociklą primenančiu aparatu nuvažiavo 3 km. 1886-aisiais variklis sumontuojamas į keturratę karietą su 0,46 l darbo tūrio ir 600 aps./min. Daimlerio automobilių bendrovė buvo įkurta 1890-aisiais ir gyvuoja iki šiol. Vėliau, susijungus Daimlerio ir Benzo firmoms, atsirado bendrovė „Daimler-Benz“, ir šiandien gaminanti „Mercedes“ automobilius. K. Benzas ir G. Daimleris laikomi šių laikų automobilio kūrėjais, nors mums įprastą pavidalą automobilis įgijo tik apie 1910-uosius.
Koks yra pirmasis variklis pasaulyje?
Dyzelinis variklis pavadintas jo kūrėjo, vokiečių išradėjo Rudolfo Dieselio (Rudolf Diesel) vardu. 1892 m. vokiečių dyzelino išradėjas Rudolfas Dyzelis gavo pirmąjį patentą savaiminio užsiliepsnojimo varikliui. 1897 m. šis variklis pasižymi gana dideliu efektyvumu, o degalai yra pigesni nei benzinas. O kadangi efektyvumas buvo vienas iš pagrindinių dyzelinių variklių pranašumų prieš benzininius, sunkvežimių gamintojai pirmieji pagalvojo apie jų naudojimą. Sumažėjus dyzelinio variklio svoriui, lengvųjų automobilių gamintojai taip pat nusprendė atidžiau pasidomėti jo panaudojimo galimybėmis. Pirmąjį automobilį su dyzeliniu varikliu taip pat pagamino šių dviejų vyrų įsteigta įmonė - 1924 m. pasaulį išvydo pirmasis dyzelinis „Mercedes“. Tiesa, tam nemažai pasitarnavo ir „Bosch“ inžinieriai, nes be jų sukurto aukšto slėgio siurblio, vidaus degimo variklis dyzelino negalėtų naudoti. Įdomu tai, kad Rudolfas Dyzelis iš pradžių variklį bandė priversti dirbti su augaliniais aliejais.
Masinė gamyba ir inovacijos
Ransom Eli Olds ir konvejerio principai
Pirmąjį šalyje specialiai automobilių gamybai skirtą fabriką pastatė firma „Olds Motor Vehicle“ Detroite 1899 metais. Jau tada šis miestas buvo vadinamas „JAV automobilių pramonės sostine“. 1899 metais čia pagaminti tik 12, dar po metų - 386, o 1904 metais - jau 2233 automobiliai. Firma buvo pervadinta į „Olds Motor Works“ ir kuriam laikui tapo didžiausia Amerikoje automobilių gamykla. Būtent į ją ne kartą buvo atvažiavęs Henris Fordas pasižiūrėti, kaip čia surenkami automobiliai.
Skirtingai nei kitose tuo metu automobilius gaminusiose įmonėse, nesvarbu, Europoje ar Amerikoje, kur automobilius nuo pradžios iki galo montuodavo vienoje vietoje ant stapelio, „Olds Motor Works“ cechuose darbininkai savuosius „oldsmobilius“ rinkdavo ant medinių platformų, kurios judėdavo po cechą ant ratukų, o surinkimui reikalingos detalės būdavo sukauptos „strateginiuose“ taškuose. Tai buvo gamyklos vadovo ir vyriausiojo konstruktoriaus Ransom Eli Olds idėja. Ransomas Oldsas gimė 1864 m., vieneriais metais vėliau negu Henris Fordas. Oldsų šeimyna, kurios nariai nuo seno turėjo polinkį technikai, 1880 metais iš agrarinio Ohajo pervažiavo į Mičigano valstijos Lesingo miestą, kuriame Oldsas vyresnysis įkūrė savo mechanines dirbtuves. Jo sūnus baigė technikos mokslus ir tapo savo tėvo partneriu. Kaip tik tuo metu jaunam inžinieriui į rankas pateko publikacijos spaudoje apie Vokietijoje G. Daimlerio ir K. Benco sukurtus vidaus degimo variklius, kas nulėmė jo tolesnį gyvenimo kelią. Laisvalaikį jaunasis Oldsas leido eksperimentuodamas su įvairiausiais varikliais. Visa tai baigėsi tuo, jog jam pavyko sukonstruoti trijų ratų motorinį vežimėlį su garo varikliu. 1887 metų vasarą su juo autorius pervažiavo vieną miesto kvartalą ir po to savo kūrinį paslėpė dirbtuvėse. Tiesa, jis ir toliau konstravo automobilius, tik jo eksperimentai su garo varikliai baigėsi. Inžinierius nujautė, kokie varikliai gali turėti ateitį ir 1897 metų lapkričio mėnesį gavo patentą vidaus degimo varikliui, o tų pačių metų rugpjūtį naujai įregistruota firma „Olds Motor Vehicle“ pradėjo gaminti vieno cilindro variklį. Tai buvo tik epizodas, o rimtas darbas prasidėjo 1899 metais Detroite Oldso pastatytame pirmajame Amerikos specializuotame automobilių fabrike.
Taigi, pirmasis R. Oldso principas buvo, kad ne darbininkas vaikščiotų pirmyn - atgal, nešiodamas detales į darbo vietą, o kad montuojamas automobilis pats atkeliautų prie surinkėjo darbo vietos, kaip ir jam reikalingų detalių atsarga. Antra, šioje gamykloje iš karto buvo atsisakyta gaminti viską patiems, pradedant nuo paprasčiausio varžtelio. Ne tik jie, bet pavyzdžiui, ir dalis variklių buvo tiekiama iš brolių Dodžų gamyklos, o transmisijos - iš ten pat Detroite veikusių „Leland“ bei „Faulconer“ firmų, gaminusių detales ir mazgus pagal R. Oldso brėžinius. Kitaip tariant, R. Oldsas skatino komplektuojančių detalių ir mazgų gamybą specializuotose firmose.
Trečia, Oldsas sąmoningai iki minimumo supaprastino automobilio konstrukciją. Nepatikėsite, bet vienintelis gaminamas „Curved Dash Runabout“ modelis turėjo tik 443 detales. Palyginimui, šiandieniniai automobiliai vidutiniškai jų turi po 20 tūkstančių. Po sėdyne sumontuotas 1 cilindro vieno litro darbo tūrio 7 AG variklis suko užpakalinius ratus ir leido dviviečiam automobiliukui pasiekti 35 km/h greitį. Transmisija turėjo tris pavaras - dvi į priekį ir atbulinę. Tuo metu firmos reklaminis lozungas buvo „Svaras už dolerį“: automobilis svėrė 650 svarų (apie 300 kg) ir buvo parduodamas už 650 dolerių, tad buvo prieinamas ne tik patiems turtingiausiems. Ir dar - jis gana nesunkiai įveikdavo bekelę. Viso buvo pagaminta maždaug 10 tūkstančių „Oldsmobile Curved Dash“ modelio automobilių, kas XX amžiaus pirmame dešimtmetyje buvo neregėtai dideliu skaičiumi. Nors iš primityvoko, faktiškai net kėbulo neturėjusio „Curved Dash“ buvo šaipomasi, jis įrodė, ko vertas, kai be problemų savo eiga tuometiniais gruntkeliais nuvažiavo į automobilių parodą Niujorke 1901 metais. Gamyklos bandytojas Rojus Chapinas per septynias su puse dienos įveikė labai ilgą atstumą tuo metu neregėtai dideliu vidutiniu greičiu - 14 mylių per valandą, tam sunaudodamas 30 galonų (apie 113 litrų) kuro.
R. Oldsas buvo ne tik puikus inžinierius, pirmasis įgyvendinęs praktikoje masinės automobilių gamybos principus, taikomus ligi šiol, bet ir geras verslininkas. Pavyzdžiui, auto sportu jis užsiiminėjo ne dėl sportinių laimėjimų, bet dėl reklamos. Vertingas vien jo sugalvotas lozungas: „Arklio smegenys - gamtos klaida“. Jis pirmasis pasaulyje sukūrė ir automobilių dilerių tinklą. Jau 1903 metais veikė 50 pardavimo ir serviso punktų JAV ir 18 Europoje, Azijoje ir Australijoje, keliose šalyse, tame skaičiuje Rusijoje, „oldsmobiliai“ buvo gaminami pagal licenziją arba montuojami iš importuotų dalių. Amerikoje prie kiekvieno jo automobilių pardavėjo pastato būdavo lentelė su užrašu: „Arkliui šerti per metus reikia išleisti 180 dolerių, o benzinui „Curved Dash“ automobiliui - tik 35. Taigi rinkitės!“. Amerikoje tuo metu kas ketvirtas parduodamas automobilis buvo pagamintas Oldso, tačiau kompanijos valdyboje kilo nesutarimų - direktorių valdyba norėjo gaminti solidesnius ir brangesnius modelius, o pats Oldsas - pigius ir daugeliui prieinamus. Todėl 1904 metais R. Oldsas pasitraukė iš savo kompanijos ir įsteigė kitą, „R.E. Olds Co“ pavadintą automobilių firmą.
Naujai atsiradusios „REO“ markės automobiliai buvo kur kas sudėtingesni ir brangesni, tačiau iš pradžių gelbėjo labai gera šios firmos savininko reputacija, įgyta gaminant „Curved Dash“. Gamybos apimtys buvo kur kas kuklesnės, nei anksčiau. Bet dar vieną pakilimo bangą R. Oldsui pasisekė išgyventi, kai 1908 metais imtas gaminti dviejų cilindrų penkių vietų „Reo Touring“ modelis. Į jo premjerą atvyko pats JAV prezidentas Teodoras Ruzveltas. Laikoma, jog tai buvo pats pirmasis istorijoje viešas JAV prezidento pasivažinėjimas automobiliu. R. Oldsui, žinoma, šis faktas davė labai gerų dividendų. Bet jų užteko neilgam - po Pirmojo pasaulinio karo firmos reikalai ėmė prastėti, teko atsisakyti lengvųjų automobilių gamybos ir užsiimti tik sunkvežimiais.
Henry Fordo indėlis
1892 m. amerikietis Henry Fordas pagamino pirmąjį automobilį JAV ir 1903 m. pradėjo serijinę jų gamybą. Tiesa, Henris Fordas pritaikė automobilių surinkimo ant konvejerio technologiją 1914-aisiais. Automobiliai buvo surenkami taip greitai, jog dažai ant automobilių nespėdavo išdžiūti, kai jie jau buvo paruošti išvežimui iš gamyklos, todėl visi automobiliai buvo dažomi juodos spalvos dažais, nes jie džiuvo greičiausiai. Per šį dvidešimties metų laikotarpį Ford pagamino 16 mln. Ford Model T automobilių. Šis modelis iki šiol laikomas sėkmingiausiu visų laikų automobiliu.
Automobilių komponentų evoliucija
Automobiliai kasmet tobulėjo: juk pirmieji neturėjo nei priekinio stiklo, nei valytuvų, buvo labai triukšmingi ir rydavo labai daug degalų. Pirmas darbas buvo priversti automobilį pajudėti. Šį etapą įveikus kilo kitas klausimas - kaip jį sustabdyti? Iš pradžių stabdymo problema buvo sprendžiama ganėtinai primityviai - vairuotojai turėjo specialias stabdymo rankenėles, kurias patraukus specialūs odiniai batai spausdavo padangas ir transporto priemonė pamažu sustodavo. Kaip tai veikė? Panašiai, kaip šiandien veikia stovėjimo stabdis.
Stabdžiai
Dabartinius stabdžius sugalvojo Lui Reno iš „Renault“ (būgninius) ir Frederikas Lančesteris iš tikriausiai mažai kam žinomos įmonės „Lanchester“ (diskinius). Abu vyrai savo sistemas sukūrė 1902 m., tačiau tuometiniai diskiniai stabdžiai buvo sudėtingi ir nepopuliarūs bei beveik nenaudojami. Beje, pirmieji automobiliai neturėjo priekinių stabdžių. Visi buvo įsitikinę, kad tokiu atveju transporto priemonė apsiverstų. Pirmasis automobilis su visais keturiais stabdančiais ratais pasaulį išvydo tik 1924 m. Tai buvo „Chrysler 70“. Pirmuoju automobiliu su visais keturiais diskiniais stabdžiais tapo 1962 m. „Facel Vega Facel II“.
Vairavimo sistemos
Pirmieji automobiliai mums įprasto vairo neturėjo - vietoj jo priekiniai ratai buvo valdomi rankenėle. Apvalus vairas atsirado tik 1894 m., ir tai buvo taip seniai, kad jį sugalvojusi įmonė „Vasheron“ jau seniai tapo istorija. Pirmieji hidraulinį vairo stiprintuvą pradėjo montuoti amerikiečiai „Chrysler“ - jį gavo 1951 m. modelyje „Chrysler Imperial“.
Pavarų dėžės
Už galimybę automobiliuose perjungti pavaras taip pat turime būti dėkingi Karlui Bencui, arba, tiksliau, jo žmonai. Pirmąjį „auto ralį“ surengė išradėjo žmona Berta. 1888 metų rugpjūčio 5 dieną ji su vaikais nukeliavo daugiau nei šimtą kilometrų pas mamą. Grįžusi moteris pateikė vyrui netrumpą pastabų ir pretenzijų sąrašą, tarp kurių buvo ir pastaba apie galios trūkumą. Automobilis judėjo lėtai, o į kalniuką jį tekdavo stumti. Karlui beliko tik skubiai sėsti prie stalo ir kurti pavarų perjungimo mechanizmą. Automatinę pavarų dėžę sugalvojo tie patys tingumu garsėjantys amerikiečiai. Ją 1939 m. pristatė „General Motors“.
Pakaba ir varantieji ratai
Karietų linges automobiliuose pakeisti amortizatoriais pirmieji sugalvojo prancūzai. 1904 m. šį išradimą užpatentavo Armanas Pežo iš „Peugeot“. Šiandien automobiliai gali turėti užpakalinius, priekinius ar net visus keturis varančius ratus. Prieš 100 m. varantys buvo tik užpakaliniai ratai. Tik XX a. trečiajame dešimtmetyje inžinieriai sukaupė pakankamai patirties ir informacijos, kad galėtų varančiais padaryti priekinius ratus. Pirmąjį masinės gamybos priekiniais ratais varomą automobilį 1934 m. pristatė „Citroën Traction Avant“.
Saugos sistemos
Pirmą kartą vairuotoją prie sėdynės pabandė pritvirtinti amerikiečiai. 1951 m. toje pačioje Amerikoje pabandyta padaryti privalomais Y formos saugos diržus. Šiandieninio tipo trijų taškų diržus pirmieji nuo 1959 m. pradėjo montuoti švedai iš „Volvo“. Tiesa, tokio tipo diržą jų tėvynainis Nilsas Bolinas išrado 1957 m. Šis išradimas gerokai prisidėjo prie avarijų metu patiriamų sužalojimų mažinimo.
Valytuvai ir kiti patobulinimai
Pirmoji automobilio stiklus valyti šluotelėmis 1903 m. sugalvojo Merė Anderson. Tiesa, vėliau valytuvų konstrukcija ne kartą keitėsi. Buvo valytuvų kūrimo istorijoje ir tragiškų momentų - vienas inžinierių, per daug užsigalvojęs apie valytuvus, partrenkė šalimais važiavusį dviratininką. 1973 metus galima švęsti kaip daugelio avarijas išgyvenusių žmonių šventę - tai metai, kai automobiliuose pradėtos diegti efektyvesnės pasyviosios saugos sistemos.
Automobilių gamybos plėtra ir žymios markės
Po variklio sukūrimo pradėjo kurtis ir daugiau automobilius gaminančių firmų: AUDI (pirmtakas Horch įkurtas 1904-aisiais), Renault (1899-aisiais), Opel (įkurta 1862-aisiais, tačiau automobilius gamina nuo 1899-ųjų), Ford (1903-aisiais). Ilgainiui kūrėsi vis daugiau automobilių kompanijų, atsirado VW, BMW, Volvo, Honda, Toyota.
Koks yra pirmasis variklis pasaulyje?
VAZ gamykla Togliatyje
1966 m. liepos mėn. techninio projekto rengimas buvo patikėtas Italijos automobilių koncernui „Fiat“, o jau Maskvoje FIAT vadovas Gianni Agnelli pasirašė sutartį su SSRS automobilių pramonės ministru Aleksandru Tarasovu dėl automobilių gamyklos steigimo Togliatti mieste su visu gamybos ciklu. 1967 m. sausio 3 d. buvo paskelbta apie Volgos automobilių gamyklos statybą - visos sąjungos šoko komjaunimo statybų aikštelę. Tūkstančiai žmonių, daugiausia jaunų žmonių, išvyko į Toljatį statyti automobilių milžino. Statybos tęsėsi aktyviai, o po dvejų metų pradėjo kurtis gamyklos darbo kolektyvai, kurių dauguma buvo gamyklą statę žmonės. Praėjus 3 metams, 1970 m. kovo 3 d., suvirinimo cechas pagamino pirmuosius 10 būsimų automobilių kėbulų, o 1970 m. balandžio 19 d. buvo pagamintas pirmasis VAZ 2101 automobilis.
Automobilis buvo sukurtas remiantis itališku 1966 m. modeliu Fiat-124. Šis nepretenzingos, lakoniškos išvaizdos automobilis iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskyrė nuo savo pirmtako FIAT-124, tačiau tai buvo tik iš pirmo žvilgsnio. Tiesą sakant, VAZ 2101 gerokai skyrėsi nuo itališko analogo, nes po bandymų Rusijoje, prieš pradedant gaminti Toljatyje, FIAT-124 reikėjo gerokai patobulinti. Iš esmės VAZ 2101 ir vėlesnės modifikacijos buvo gerai paruoštos sovietinėms sąlygoms: variklis gavo progresyvesnį viršutinį paskirstymo veleną cilindro galvutėje, buvo pridėtas „kreivas starteris“ (variklio užvedimo pagalbinė rankena), padidintas atstumas tarp cilindrų, o tai leido padidinti jų skersmenį, prošvaistė taip pat buvo padidinta 3 cm, o pakaba apskritai buvo perdaryta ir sustiprinta, tačiau, kaip parodė praktika, to vis tiek nepakako. Galime teigti, kad beveik visi automobilio komponentai ir mazgai išgyveno visišką „aklimatizaciją“ prie ilgų rusiškų žiemų ir vietinių eksploatavimo sąlygų. Skirtingai nei žiguliai, Fiat buvo gaminami su galiniais diskiniais stabdžiais, kuriuos buvo nuspręsta serijiniuose automobiliuose pakeisti būgniniais stabdžiais, nes jie yra atsparesni taršai ir ilgaamžiški. Sankabos matmenys padidėjo nuo 180 mm iki 200, o pavarų dėžė buvo pakeista sinchronizatoriaus konstrukcija. Išoriškai automobilis patyrė ne tiek daug pokyčių: dizaineriai apsiribojo kairiojo šoninio veidrodėlio pridėjimu ir durų rankenų dizaino pakeitimu. Priešingai populiariai legendai, nuo pat pradžių žiguliai buvo surenkami tik iš lokalizuotų dalių, nepristatant dalių iš „Fiat“ (juolab kad dauguma komplektų turėjo daugiau ar mažiau reikšmingų skirtumų nuo originalaus Fiat 124, gaminamo Italijoje). Antspaudai ir prabos ženklai iš pradžių išliko „Fiat“, todėl atitinkamą žymėjimą galėjo turėti TSRS pagamintos itališkos įrangos dalys. Pakeitus automobilio dizainą ir natūralų įrangos nusidėvėjimą, jie pradėjo nykti.
Vėliau VAZ 2101 gavo keletą modifikacijų, būtent 21011 - pagrindiniai pakeitimai įvyko modifikuojant kėbulą, kurio vidus gavo patogesnes priekines sėdynes ir šiek tiek pakeistus valdiklius, taip pat pelenines, perkeltas iš galinių porankių tiesiai į durų plokštes. Be to, modifikacija gavo galingesnį 69 arklio galių variklį, kurio darbinis tūris buvo 1,3 litro. Šiuose automobiliuose buvo sumontuotos kitokios grotelės su dažnesniais horizontaliais skersiniais, apatinėje priekinio skydelio dalyje atsirado keturios papildomos ventiliacijos angos. Buferiai prarado iltis ir mainais gavo gumines pagalvėles aplink perimetrą. Ant VAZ 21011 kėbulo stulpų gale pradėjo atsirasti angos, skirtos specialiai salono ištraukiamajai ventiliacijai, kurios buvo uždengtos originaliomis grotelėmis, stabdžių žibintai ir posūkių rodikliai gavo atšvaitus. Automobilyje buvo sumontuotas atbulinės eigos žibintas. 2000 m., remiantis žurnalo „Za ruliom“ atliktos beveik 80 tūkstančių vairuotojų iš Rusijos ir NVS šalių apklausos rezultatais, VAZ 2101 buvo pripažintas „geriausiu Rusijos šimtmečio automobiliu“.
Automobiliai Lietuvoje
Lietuvoje pirmasis automobilis užregistruotas 1896-aisiais - „Panhard et Levasseur“, priklausęs Rusijos susisiekimo ministerijai. Pirmąjį automobilį Kaune 1903 m. įsigijo turtingas šio miesto verslininkas Fanstelis, po poros metų pirmasis automobilis atsirado ir Vilniuje. 1926 m. Lietuvoje jau buvo įregistruoti 424 lengvieji automobiliai, 61 sunkvežimis ir 201 motociklas. 1924 m. Kaune akcinė bendrovė „Auto“ pradėjo eksploatuoti pirmąją Lietuvoje autobusų liniją.
Ateities automobilių perspektyvos
Šiandien pasaulyje pilna automobilių. Mums atrodo įprasta, jog viena šeima turi po vieną arba kelis. Tiesiami nauji keliai, statomi tiltai, mašinų stovėjimo aikštelės. 2010-aisiais automobilių skaičius perkopė milijardą. Ilgą laiką automobiliuose buvo montuojami tik dyzeliniai ir benzininiai varikliai. Prieš 50 metų atsirado dujomis varomų automobilių. Nors ilgą laiką dujų įranga buvo montuojama tik į benzininius automobilius, lietuvos mokslininkai sukūrė dyzelinį variklį, kuris veikia su dujų įranga. Tikėtina, jog po kelių metų tokie varikliai bus pradėti montuoti sunkvežimiuose.
Automobiliai su elektriniu motoru tyrinėjami jau nuo XX a. pradžios, tačiau masiškai gaminti pradėti neseniai. Dauguma ekspertų mano, jog elektriniai automobiliai visiškai pakeis benzininius ir dyzelinius. „Tesla Model S“ savo specifikacijomis lenkia dauguma automobilių, o pakrauti jo bateriją tetrunka tik 90 sekundžių. Buvo bandoma sukurti elektromobilį, kuris ant stogo turi saulės kolektorius ir yra varomas saulės energija, tačiau šiandien saulės kolektoriai dar nėra tokie galingi, jog pagamintų pakankamai elektros automobiliui.
Iš žiniasklaidos ekrano pamažu dingo automobiliai, varomi vandeniliu. Prieš 10 metų buvo gana plačiai kalbama apie tokius automobilius. Tai būtų veiksmingas variklis, kurio kurą galima gauti iš vandens ar daugelio kitų organinių junginių. Visai neseniai tokie automobiliai buvo laikomi fantazija. Tačiau jau sukurti automobiliai su savaiminio parkavimosi sistemomis. Automobilis su sparnais - tai jau lėktuvas. Jau yra sukurtos mašinos, galinčios modifikuotis ir pavirsti lėktuvu, arba lėktuvai, galintys pavirsti mašina. Ilgą laiką fantastikos mėgėjai skraidančius automobilius įsivaizdavo kaip paprastus automobilius tik be ratų. Jie kažkokiu stebuklingu būdu sugebėdavo atsiplėšti nuo žemės ir skristi, lyg magnetas veikiamas kito magneto.
Koks yra pirmasis variklis pasaulyje?
Tiesa, viskam ateina galas. Automobiliai taip pat nėra išimtis. Jei bus sukurtas prietaisas, galintis teleportuoti daiktus ir žmones tolimais atstumais, akimirksniu, automobiliai kaip transporto priemonė taps nereikalingi. Teleportacija - seniai nebe mokslinė fantastika. Automobiliai gali likti tik pramoga, tačiau kas nenorėtų pavairuoti skraidančio automobilio, arba automobilio su naujos kartos varikliu, išvystančio 800 km/h greitį?
tags: #auto #pagaminimo #metai