Lapkritis Lietuvos keliuose tradiciškai siejamas su išaugusiu eismo įvykių skaičiumi. Draudimo bendrovių duomenys liudija, kad nedidelių eismo įvykių būtent lapkritį įvyksta daugiausia, o jų skaičius gali būti beveik dvigubai didesnis nei įprastą mėnesį. Atšalus orams, vairuotojams tenka persiorientuoti iš „vasarinio“ vairavimo stiliaus į kur kas atsargesnį važiavimą drėgno, sparčiai besikeičiančio oro ir kelio sąlygomis.
Kodėl lapkritis ypač pavojingas?
Pagrindinės avarijų priežastys ir toliau išlieka saugaus greičio nepasirinkimas, saugaus atstumo nesilaikymas. Be šių veiksnių, avaringumą didina ir gamtos sąlygos: vėstantys orai, dažnas lietus, besiformuojantys rūkai ir plikledis, kuris užklumpa netikėtai. Vairuotojai dažnai tinkamai neįvertina kelio dangos būklės. Lapkričio mėnuo iš kitų išsiskiria tamsa ir dažnai besikeičiančiomis kelio sąlygomis. Naktimis temperatūra neretai krenta žemiau nulio, o ankstų rytą vairuotojai susiduria su plikledžiu. Taip pat pavojingos yra slidaus kelio atkarpos, kuriose prikritę daug lapų.
Didelės įtakos avaringumo statistikai turi ir kiti veiksniai. Spalio pabaigoje sukamas laikrodis gerokai prisideda prie avaringumo statistikos dėl tamsaus paros meto prailginimo. Kita svarbi data - Vėlinės, tradiciškai būtent šis savaitgalis yra vienas avaringiausių per visus metus. Didesnis avaringumas keliuose pastebimas ir penktadieniais, kai žmonės labiau skuba kelyje, vos pabaigę darbo dieną, o ilgainiui net ir anksčiau.
Avarijų statistika ir pavyzdžiai
„Mūsų bendrovės kasmetinė statistika rodo, kad nedidelių eismo įvykių lapkritį fiksuojama beveik dukart daugiau nei įprastą mėnesį. Avaringumas vienoda trajektorija juda kiekvieną rudenį“, - teigia BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. Pasak jo, lapkritį dažniausiai fiksuojami smulkūs eismo įvykiai, kurių žalų vidurkis - apie 700-1000 eurų. Tai susidūrimai, įvykę nesilaikant saugaus atstumo, išslydus į pagrindinį kelią ar kitą eismo juostą.
Per dvi lapkričio paras (lapkričio 1-ąją ir 2-ąją) policijos pareigūnai užregistravo 102 eismo įvykius. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 4 įvykiai. Net 46 proc. atvejų (47 įvykiai) sudarė transporto priemonių susidūrimai su gyvūnais, kurių metu žmonės nenukentėjo. Per šias dienas miestuose (Vilniuje ir Klaipėdoje) įvyko 5 eismo įvykiai, tamsiuoju paros metu - 3. Elektrinio paspirtuko ir dviračio vairuotojai pateko į 2 eismo įvykius. Pėsčiasis buvo kliudytas autobuso, nukentėjo ir troleibusu važiavusi garbaus amžiaus moteris.
Štai keli lapkričio pradžios įvykių pavyzdžiai:
- Lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną, įvyko 5 eismo įvykiai, sužeisti 4 žmonės, vienas mirė. Popietę, Klaipėdoje, Girulių plente, 60 metų vyro vairuojamas automobilis „Toyota Avensis“, pirminiais duomenimis, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur vingyje susidūrė su automobiliu „Toyota Yaris“. Sužeidimus patyrusi šio automobilio 79 metų keleivė mirė vežama į ligoninę.
- Pavakarę, taip pat uostamiestyje, Šilutės plente, išvažiuodamas iš stotelės maršrutinis autobusas kliudė pėsčiąjį, kuris griuvo ir susižeidė. Nukentėjo 62 metų vyras, jis, pirminiais duomenimis, buvo neblaivus.
- Popietę, Alytaus rajone, Ūtos kaime, į priekyje važiavusį ir dešinėn sukusį automobilį „Opel Astra“, vairuojamą 33 metų vyro, atsitrenkė automobilis „Mitsubishi Colt“. Nukentėjo „Opelio“ 34 metų keleivė.
- Prieš antrą po pietų, Trakų rajone, rajoniniame kelyje Rūdiškės-Žeronys, iš šalutinio kelio elektriniu paspirtuku išvažiavusi 24 metų moteris atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusį „Opel“ markės automobilį. Nukentėjusi dviratės transporto priemonės vairuotoja paguldyta į ligoninę.
- Prieš šeštą vakaro, Kėdainių rajone, neblaivus 50 metų vyras nesuvaldė automobilio „Audi A3“, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Vairuotojui nustatytas 2,53 promilės neblaivumas.
- Per Vėlines, lapkričio 2-ąją, visi eismo įvykiai (3) įvyko Vilniuje, sužeisti 4 žmonės. Panerių ir Švitrigailos gatvių sankryžoje automobilis „Nissan“ kliudė elektrinį dviratį, o Sukilėlių gatvėje policijos tarnybinis automobilis „Škoda Yeti“, važiuodamas su įjungtais švyturėliais, susidūrė su automobiliu „Volvo V50“ ir apvirto. Nukentėjo policijos pareigūnai.
Vilniaus apskrityje, pasak ekspertų, pastaruosius kelis mėnesius pagrindinės miesto gatvės, kuriose įvyksta daugiausia eismo įvykių, yra Savanorių pr., Žirmūnų g., Kalvarijų g., Antakalnio g. Policijos pareigūnai savo ruožtu vertina avaringų Vilniaus apskrities gatvių statistiką ir planuoja priemones.
Padangos: kada keisti ir kaip prižiūrėti?
Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad lapkričio mėnesį važinėti vasarinėmis padangomis dar galima. Tačiau KET skelbia, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius, autobusus, troleibusus, traktorius, savaeiges mašinas, visų rūšių keturračius ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Padangos turi didžiulę įtaką eismo saugumui, ypač esant sudėtingoms oro sąlygoms.
Kaip žinoti, kad laikas keisti padangas?
„Nė nekalbu apie vasarines, jas reikėtų keisti žieminėmis dar spalio mėnesį. Tačiau ir žieminės nėra panacėja, ne visos užtikrina gerą sukibimą“, - pabrėžia Andrius Žiukelis. Jis pataria neapsiriboti tik padangų permontavimu. Jas dar reikia prižiūrėti, reguliariai tikrinti slėgį, kad atitiktų numatytą gamintojo. Dar prieš montuojant reikėtų įvertinti jų būklę: jeigu protektoriaus gylis vos didesnis už minimalų leistiną, labiau apsimoka pirkti naują komplektą nei važinėti nudilusiomis padangomis rizikuojant. Tik gerai paruoštas, kokybiškas padangas turintis automobilis ir saugaus greičio besilaikantis vairuotojas gali užtikrinti saugų eismą.
Vairuotojų veiksmai ir prevencija
Kaip vairuoti esant plikledžiui?
Jei keliai padengti plikledžiu, būtina atkreipti dėmesį į važiavimo greitį ir galimą stabdymo kelią. „Jei ledo nebuvo prieš keliasdešimt metrų, tai nereiškia, kad jo nėra dabar. Todėl stabdyti reikia pradėti iš anksto, tikintis, kad ant kelio bus ledas. Negalima laukti iki paskutinio momento, tikintis, kad nebus slidu, ir pavyks laiku sustoti“, - pataria A. Žiukelis. Būtina atsiminti, kad pirmiausiai ledu pasidengia tiltai ir viadukai, todėl šiose vietose ypač privaloma vengti staigių manevrų ir greito stabdymo. Jei pajutote, kad ratai slysta, reiktų nepanikuoti, stengtis automobilį suvaldyti. Taip pat, jei įmanoma, apvažiuoti kliūtį - dauguma automobilių turi stabdžių antiblokavimo sistemą, kuri neleidžia ratams užsiblokuoti, tad automobilis lieka valdomas.
Ką daryti įvykus smulkiam eismo įvykiui?
„Jei aplinkybės aiškios ir dalyviams nekyla klausimų, reikėtų kuo skubiau užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nufotografuoti transporto priemonių pažeidimus bei įvykio vietą ir kuo skubiau patraukti automobilius - tokiu būdu mažiau nepatogumų patirs kiti eismo dalyviai“, - pataria BTA specialistas.
Automobilio paruošimas ir dienotvarkės korekcija
Pasak draudimo bendrovės specialisto, dėl staigiai besikeičiančių orų sąlygų verta pakeisti savo įpročius bei dienotvarkę. Kad sumaišties ir streso būtų mažiau, vertėtų, pavyzdžiui, pabandyti iš namų išvažiuoti 15-20 minučių anksčiau arba vėliau. Kartais spūstį ir apytuštį kelią skiria labai mažas laiko tarpas. Galbūt verta peržiūrėti maršrutą ar šeimoje apsiriboti vienu automobiliu, išbandyti viešąjį transportą. Be to, ryte pašalus, vairuotojams patariama prieš pajudant iš vietos būtinai nusivalyti automobilio stiklus bei šoninius veidrodėlius, pasirūpinti, kad langų skystis būtų pritaikytas neigiamai temperatūrai. Naudojant vasarai skirtą langų skystį rizikuojama kelyje patirti apledėjusių langų efektą.
Spūsčių problema lapkričio mėnesį
A. Žiukelis pastebėjo, kad plikledžio ar lijundros atveju miestuose spūstys susiformuoja ne tik dėl avarijų. Tokiais atvejais vairuotojai natūraliai sumažina įprastinį važiavimo greitį, dėl to smarkiai sulėtėja ir bendras transporto srautas, o dėl įvykusios avarijos jis gali ir visiškai sustoti. JAV greitkelių administracijos duomenimis, reguliuojamose transporto arterijose dėl šlapios dangos vairavimo greitis sumažėja 15-25 proc., o dėl sniego ar slidumo - net 30-40 proc. Kuo sudėtingesnės eismo sąlygos, tuo lėčiau važiuoja vairuotojai. Tad galima sakyti, kad rudens darganos yra tik vairavimo įgūdžių treniruotė prieš žiemos iššūkius, prie kurių pratina prasidėjusios šalnos ir slidūs keliai rytais.