Automobilinė dujų įranga (ADI) yra populiarus pasirinkimas siekiant sumažinti degalų sąnaudas, kadangi dujos kainuoja beveik du kartus pigiau nei benzinas. Jei automobilis vartoja 10 litrų benzino, esant tvarkingai dujų įrangai, teisingam sureguliavimui ir suderinimui, dujų automobilis suvartos iki 10-15% daugiau, vadinasi, maksimaliai 11-12 litrų dujų. Pavyzdžiui, 10 litrų benzino kainuoja beveik 40 litų (pagal senas kainas), o 11 litrų dujų - maždaug 22 litus. Dujų įranga, kaip ir kiekviena papildoma įranga, turi savo niuansų ir reikalauja tam tikros priežiūros, reguliavimo ir žinojimo, kaip įrangą saugiai ir patikimai eksploatuoti. Tinkamai sureguliuota ir sumontuota dujų įranga niekada nedarys žalos nei varikliui, nei kitoms automobilio dalims.
Dujų reduktorius: funkcija, veikimas ir priežiūra
Dujų reduktorius yra pagrindinis įrenginys, užtikrinantis saugų ir efektyvų dujų tiekimą įvairiuose įrenginiuose. Nors jis yra nedidelis ir dažnai nepastebimas, tinkamas reduktoriaus naudojimas yra esminis žingsnis siekiant išvengti nelaimių. Dujų reduktorius atlieka dvi pagrindines funkcijas: sumažina slėgį ir palaiko stabilų jo lygį. Dujos balionuose laikomos aukštu slėgiu, kuris netinka tiesioginiam naudojimui. Reduktorius sumažina šį slėgį iki saugaus lygio, tinkamo konkrečiai įrangai.
Reduktoriaus komponentai
- Manometras - rodo dujų slėgį balione ar sistemoje.
- Jungtys - leidžia prijungti reduktorių prie dujų baliono ir naudojamos įrangos.
- Aušinimo skysčio įėjimai - paprastai du, kuriais atkeliauja aušinimo skystis, skirtas reduktoriaus pašildymui, kadangi garuojant dujos atšąla.
- Dujų išėjimas - kanalas, kuriuo dujos, išgaravusios reduktoriuje, paduodamos į automobilio variklį.
- Skystosios dujų fazės vamzdelis - vamzdukas, kuriuo ateina skystoji dujų fazė iš baliono.
Dujos prieš patekdamos į reduktorių, pereina vieną apsauginį magnetinį vožtuvą, kuriame yra dujų filtras.
Priežiūra ir gedimai
Dujų reduktorius, kaip ir bet kuris kitas mechaninis įrenginys, laikui bėgant gali nusidėvėti ir turi baigtinį resursą. Reikia kas du metus bent jau patikrinti ir, reikalui esant, pakeisti dujų įrangos filtrą, esantį magnetiniame vožtuve prieš reduktorių. Taip pat dujų reduktoriaus apačioje esantis varžtas reikalingas kondensatui išleisti ir jis nieko neregluliuoja. Jei pastebite, kad reduktorius nebeužtikrina tinkamo slėgio reguliavimo, arba jei prietaisas yra mechaniškai pažeistas, jį reikia nedelsiant pakeisti.
Dujų įrangos gedimai paprastai būna labai glaudžiai susiję su dujų įrangos komponentų būkle ir montavimo kokybe. Populiariausi ir dažniausiai pasitaikantys gedimai yra žemos ar netolygios apsukos važiuojant dujomis, automobilio gesimai riedant laisva eiga, neteisingos dujų sąnaudos, trūkčiojimas ir dinamikos trūkumas važiuojant dujomis. Prasta trauka ir automobilio dinamika paprastai atsiranda dėl neteisingo dujų ir oro santykio variklyje. Per didelės dujų sąnaudos taip pat gali atsirasti dėl neteisingo dujų mišinio, arba dėl seno dujų reduktoriaus, kurį reikia remontuoti. Remontas paprastai apsiriboja netvarkingos dujų įrangos montavimo elementų taisymu ar perdarymu. Taip pat keičiami dujų įrangos filtrai, nuleidžiamas dujų reduktoriaus kondensatas, tvarkomi ar keičiami elektriniai magnetai, keičiami reduktoriai ar dedami remonto komplektai.
Dujų įrangos tipai ir jų reguliavimo ypatumai
Automobilinės dujų įrangos reguliavimas yra kritiškai svarbus dėl kelių priežasčių. Tinkamai sureguliuota ADI užtikrina optimalų degalų sąnaudų efektyvumą, variklio apsaugą nuo perkaitimo ar detonacijos, mažina kenksmingų išmetamųjų dujų kiekį, užtikrina patikimą veikimą ir prailgina sistemos tarnavimo laiką. Yra keletas pagrindinių auto dujų įrangos tipų, kurių kiekvienas turi savų reguliavimo ypatumų.
1. Pirmos kartos dujų įranga (vakuuminė)
Tai seniausia ir paprasčiausia ADI sistema, naudojanti vakuumą dujų tiekimui į variklį reguliuoti. Dujos paduodamos pro įsiurbimo kolektorių, naudojant maišytuvus, kurie ribodavo oro srauto patekimą į variklį. Kai kuriuose varikliuose oro pakaitinimas kolektoriuose mažino dujų tankį, kas atitinkamai mažino variklio kuro mišinio tankį (liesino kurą). Tokiose sistemose suskystintas dujas išgarina dujų reduktoriai, iš kurių dujos paduodamos į maišytuvą arba į purkštukus, kur pagaminamas degusis kuro mišinys. Tokiose sistemose yra galimas kuro užsidegimas įsiurbimo kolektoriuje - sprogimas, kuris gali gadinti variklio įrangą nepaisant esamų papildomų apsaugos priemonių.
Reguliavimas
Šios sistemos reguliavimas yra gana paprastas, tačiau reikalauja patirties ir atidumo. Reguliavimas atliekamas rankiniu būdu, reguliuojant reduktoriaus ir dozatoriaus sraigtus. Šio tipo įrangą rekomenduojama reguliuoti gan dažnai, ypač keičiantis sezonams ir temperatūroms, taip pat po oro filtro keitimo. Tokią įrangą optimaliai galima sureguliuoti tiek miesto režimui, tiek tolimesnei kelionei.
Nors ant reduktoriaus variklio apsukų reguliuoti tiesiogiai neįmanoma plačiu diapazonu, galima reguliuoti laisvos eigos dujų mišinį ir bendrą dujų jautrumą, kas daro įtaką laisvoms apsukoms. Laisvų apsukų mišinys reguliuojamas šešiakampiu raktu reduktoriaus šone, kur yra mėlyna vožtuvo ritė. Ten yra dvi skylės, viena skirta reguliavimui, kita - užglušinimui. Šalia šio varžto yra kitas, reguliuojamas pirštais, kuris atidaro „kanalą“ - dujos paduodamos tiesiogiai ir membrana to srauto neregluliuoja. Jis turėtų būti laikomas užsuktas iki galo, jei reduktorius dar gyvas. Bendras dujų srautas (jautrumas) reguliuojamas ant šlangos esančiu varžtu.
Vienas iš metodų siūlo atsukti varžtus ant reduktoriaus tol, kol apsukos pradeda kilti, ir tuomet pasukti atgal apie 15 minučių (ketvirčio apsukimo). Ant šlangos esantis varžtas reguliuojamas tol, kol variklis dirba lygiai. Per didelis varžtų užsukimas siekiant didesnio ekonomiškumo gali lemti sumažėjusią variklio galią ir prastą dinamiką (pavyzdžiui, automobilis maksimaliai važiuoja tik 110 km/h ir nuo 90 km/h praranda trauką). Užsukus varžtus per daug, variklis gauna per liesą kuro mišinį, praranda galią, o tai gali paradoksaliai padidinti dujų sąnaudas, nes norint palaikyti norimą greitį, tenka daugiau spausti akceleratorių.
Kaip nustatyti AT 90 reduktorius (bendri principai):
- Pilnai užsukite laisvos eigos reguliavimo varžtą.
- Sustabdykite variklį ir atjunkite dujų vamzdelį.
- Pasukite jautrumo reguliavimo varžtą, kol dujų tekėjimas sustos.
- Pakartokite reguliavimą antrą kartą, bet neužsukite varžto per stipriai. Geriau, kad dujos šiek tiek tekėtų, nei varžtas būtų per daug užsuktas.
- Atjunkite reduktoriaus ir vožtuvo rites.
- Atsukite laisvos eigos reguliavimo varžtą pusantro apsisukimo.
- Atkurkite mechanines ir elektrines jungtis.
- Užveskite variklį ir sureguliuokite laisvos eigos apsukas naudojant tik šį varžtą.
Reduktorius reikalauja pakartotinio sureguliavimo po 1000 km po montavimo.
2. Antros kartos dujų įranga (elektroninė)
Ši sistema naudoja elektroninį valdiklį dujų tiekimui reguliuoti. Ji yra tikslesnė nei pirma karta, tačiau vis dar reikalauja reguliavimo. Reguliavimas atliekamas naudojant specialią programinę įrangą ir diagnostikos įrangą. Populiariausios antros kartos dujų įrangos yra Stag ir Bingo.
3. Trečios kartos dujų įranga (įpurškimas į kolektorių)
Ši sistema įpurškia dujas tiesiai į įsiurbimo kolektorių, netoli įsiurbimo vožtuvų. Tai užtikrina geresnį kuro mišinio paruošimą ir didesnį variklio efektyvumą. Reguliavimas atliekamas naudojant specialią programinę įrangą ir diagnostikos įrangą.
4. Ketvirtos kartos dujų įranga (sekvencinis įpurškimas)
Tai moderniausia ir tiksliausia ADI sistema. Ji įpurškia dujas atskirai į kiekvieną cilindrą, sinchronizuojant su benzino purkštukų veikimu. Tai užtikrina optimalų kuro mišinio paruošimą ir didžiausią variklio efektyvumą. Ketvirtos kartos dujų įranga yra galingai kompiuterizuota ir pati gali reguliuoti kuro mišinį iki 20-25%. Po sumontavimo į automobilį būtinas kalibravimas ir derinimas. Populiariausios ketvirtos kartos įrangos yra BRC, STAG ir kitos.
Duju iranga.Kaip išvalyti ir perrinkti duju reduktoriu?
5. Penktos kartos dujų įranga (tiesioginis skysto įpurškimo)
Vialle LPI (Liquid Propane Injection) - tai 5 kartos dujų įranga, paremta tiesioginiu skystos fazės dujų įpurškimu. Tokios sistemos panaikina įprastų dujų sistemų trūkumus, kurios remiasi propano-butano suskystintų dujų išgarinimo principu, kadangi dalis paduodamų skystos fazės dujų į cilindrus spėja išgaruoti. Variklis, dirbdamas su LPI sistema, išvysto savo pilną galią, o esant didesnėms apkrovoms parametrai netgi geresni nei važiuojant benzinu.
Visas LPI įrangos veikimas ir kuro dozavimas yra kontroliuojamas elektronikos, t.y., kuro įpurškimo impulsų trukmę ir purkštukų atidarymo momentus valdo kompiuteris, sujungtas su benzino elektronine sistema. Originalios automobilio kompiuterio funkcijos nepažeidžiamos, o LPI elektroninės sistemos veikia be priekaištų. Persijungimas į dujas įvyksta varikliui trumpai padirbus benzinu, nedidinant specialiai variklio apsukų, kaip kitose sistemose.
Lyginant su benzino kuro sąnaudomis, tam pačiam variklio galingumui pasiekti reikia apie 20 procentų daugiau dujų kuro, nes dujų energetinė vertė yra mažesnė nei benzino.
Dujų įrangos reguliavimo procesas
Net ir tinkamai sumontuota bei ilgai veikianti automobilio dujų įranga laikui bėgant gali prarasti savo efektyvumą. Tai gali pasireikšti padidėjusiomis kuro sąnaudomis, netolygia variklio galia ar pastebimais važiavimo komforto pokyčiais. Tokiais atvejais būtinas automobilinės dujų įrangos reguliavimas, kurio tikslas - užtikrinti sklandų ir ekonomišką sistemos veikimą. Reguliavimo procesas priklauso nuo ADI tipo, tačiau paprastai apima šiuos žingsnius:
- Diagnostika: Pirmiausia atliekama ADI diagnostika, siekiant nustatyti galimas problemas ir nustatyti reguliavimo poreikį. Patikrinami visi sistemos komponentai: dujų purkštukai, reduktorius, slėgio reguliatoriai ir valdymo blokas.
- Duomenų surinkimas: Renkami duomenys apie variklio veikimą, dujų slėgį, temperatūrą ir kitus parametrus.
- Programavimas (jei taikoma): Jei ADI yra elektroninė (nuo 2-os kartos), naudojama speciali programinė įranga, kad būtų galima reguliuoti kuro mišinį, įpurškimo laiką ir kitus parametrus. Jei aptinkami nukrypimai nuo normalių parametrų, atliekamas sistemos kalibravimas - tai procesas, kurio metu programinė įranga tiksliai sureguliuoja dujų padavimą, kad variklis dirbtų optimaliai.
- Reguliavimas: Reguliuojami reduktoriaus, dozatoriaus ir kitų komponentų parametrai, siekiant užtikrinti optimalų kuro mišinį. Dažnai reguliavimo metu prireikia atlikti ir papildomus darbus, pavyzdžiui, išvalyti purkštukus, pakeisti susidėvėjusias membranas ar atnaujinti filtruojančius elementus.
- Testavimas: Po reguliavimo atliekamas testavimas, siekiant patikrinti, ar ADI veikia tinkamai ir ar pasiektas norimas rezultatas.
Tinkamai sureguliuota dujų sistema leidžia sumažinti kuro sąnaudas, pagerinti variklio darbą ir išvengti netikėtų gedimų. Po atlikto reguliavimo pastebėsite, kad automobilis reaguoja sklandžiau, o važiavimas tampa patogesnis.
Pagrindiniai reguliavimo parametrai
Reguliuojant dujų įrangą, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius parametrus:
- Dujų slėgis: Turi būti tinkamas, kad užtikrintų pakankamą dujų tiekimą į variklį.
- Kuro mišinys: Turi būti optimalus, kad užtikrintų efektyvų degimą ir sumažintų išmetamųjų dujų kiekį.
- Įpurškimo laikas (jei taikoma): Turi būti sinchronizuotas su benzino purkštukų veikimu, kad užtikrintų sklandų perėjimą tarp kuro tipų.
- Tuščios eigos apsisukimai: Turi būti stabilūs ir atitikti gamintojo rekomendacijas.
Patarimai dujų įrangos eksploatacijai
Norint užtikrinti optimalų ADI veikimą ir ekonomiškumą, svarbu laikytis šių patarimų:
- Reguliariai atlikite diagnostiką: Reguliari diagnostika padeda nustatyti galimas problemas anksti ir užkirsti kelią didesniems gedimams.
- Laikykitės gamintojo rekomendacijų: Vadovaukitės gamintojo rekomendacijomis dėl ADI priežiūros ir reguliavimo.
- Naudokite kokybiškas dalis: Naudokite tik kokybiškas ADI dalis, kad užtikrintumėte patikimą veikimą ir ilgaamžiškumą.
- Kreipkitės į profesionalus: Jei neturite patirties reguliuojant dujų įrangą, kreipkitės į profesionalus, kurie turi reikiamą įrangą ir žinias.
- Reguliariai keiskite filtrus: Reguliariai keiskite dujų filtrus, kad užtikrintumėte švarų dujų tiekimą į variklį.
- Stebėkite degalų sąnaudas: Stebėkite degalų sąnaudas, kad galėtumėte pastebėti bet kokius nukrypimus nuo normos.
Eksploatavimo taisyklės ir saugumas
Daugelis vairuotojų, o gal ir dujų montuotojų, apsileidžia nepaaiškindami, kaip teisingai eksploatuoti automobilį su dujų įranga. Visų pirma, ką reikia žinoti, kad automobilis, turintis dujų įrangą, negali nevažiuoti benzinu. Jei automobilis nevažiuoja ar nesikuria benzinu, reikia tvarkyti dujų įrangą ar kitas automobilio problemas. Po dujų montavimo negali būti jokio pasiteisinimo, kad „sumontavome dujų įrangą ir dabar benzinu nevažiuos“.
Eksploatuojant dujų įrangą turintį automobilį, reikia žinoti, kad kurti automobilį visuomet labai patartina tik benzinu. Dujas įjungti patartina bent jau pradėjus šilti varikliui, kai temperatūros rodyklė pajuda iš mirties taško. Kuriant ar jungiant dujas per anksti, visuomet kyla rizika sukelti atbulinį smūgį, arba kitaip liaudyje vadinamą „šūvį“. Tokio „šūvio“ metu automobiliuose su oro srauto matuoklėmis yra rizika sugadinti oro srauto matuoklę, paprastai trūksta oro srauto paėmimo šlanga arba oro filtro dėžė.
Dujų įrangai, jei ji sumontuota tinkamai ir priklausomai nuo dujų įrangos komplektacijos ar kartos, didelės priežiūros nereikia, tačiau reguliari patikra ir savalaikis reguliavimas yra būtini ilgaamžiškumui ir efektyvumui užtikrinti.
tags: #auto #duju #reduktoriaus #apsuku #reguliavimas