Automobilyje dirbantis variklis gana greitai įkaista. Jam peržengus maksimalios darbinės temperatūros ribą, variklis gali perkaisti ir nustoti veikti. Kad taip nenutiktų ir būtų palaikoma normali variklio temperatūra, reikalinga funkcionali automobilio aušinimo sistema.
Daugelis vairuotojų žino, kad pagrindiniai eksploataciniai automobilio komponentai yra variklio ir transmisijos alyvos bei stabdžių skysčiai. Tačiau, kad automobilio variklis veiktų tinkamai, reikia ne tik jų. Vienas būtiniausių - aušinimo skystis - vandens ir antifrizo mišinys, kuriuo yra užpildomas automobilio variklio radiatorius.
Aušinimo skysčio funkcija ir sudėtis
Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų. Aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis, tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos.
Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, bet tai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai. Antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina, kadangi vien vanduo sistemoje neužtikrins antikorozinės apsaugos, ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais.
Aušinimo sistemos problemos ir nuotėkiai
Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Dingstantis aušinimo skystis - nereta problema. Reguliariai tikrinti antifrizo lygį bakelyje yra labai svarbu, net jei dauguma automobilių turi indikaciją skydelyje, kad aušinimo skysčio trūksta, nes ir indikacija kartais nesuveikia. Aušinimo skysčio nutekėjimas gali atrodyti nedidelė problema, tačiau tai gali sukelti rimtą pavojų jūsų automobilio varikliui. Be tinkamo antifrizo kiekio variklis gali perkaisti (arba užšalti žiemos metu). Kadangi jis atlieka labai svarbų vaidmenį, aušinimo skystį privaloma reguliariai tikrinti.
Kaip pastebėti aušinimo skysčio nutekėjimą?
Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Kadangi tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš jūsų variklio, svarbu žinoti, ko ieškoti. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti „saldokas“. Jei supratote, kad yra aušinimo skysčio nutekėjimas, visada jį greitai išvalykite (jeigu tai įmanoma), nes jis yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir gamtai.
Kitas gana paprastas būdas pastebėti aušinimo skysčio trūkumą - stebėti variklio temperatūros daviklį. Taip pat galite patikrinti išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygį ir, užpildę jį, stebėti lygį, kad sužinotumėte, ar skystis mažėja.
Dažnos aušinimo skysčio nutekėjimo priežastys
Dauguma automobilio variklio dalių patiria didelę trintį ir ekstremalią temperatūrą, dėl ko ilgainiui atsiranda tam tikrų gedimų. Štai kelios dažnos priežastys:
- Korozija radiatoriuje: Tai viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių. Vamzdžiams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį.
- Žarnų gedimai: Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, taip pat gali būti kaltininkas. Einant laikui, žarnos tampa kietos ir trapios, praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų ir t.t.
- Radiatoriaus dangtelio gedimas: Radiatoriaus dangtelis, nors ir atrodo nereikšmingas, atlieka didelį darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, palaikant vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
- Vandens siurblio gedimas: Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą aušinimo skysčio cirkuliaciją visoje aušinimo sistemoje. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas.
- Išsiplėtimo bako pažeidimai: Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas (plastikinis bakelis šalia variklio, į kurį pilame aušinimo skystį). Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
- EGR aušinimo sistemos nuotėkis: Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje. Tai gali vykti be jokių simptomų, išskyrus nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastį gali būti sunku diagnozuoti.
Aušinimo skystis variklio alyvoje: požymiai ir pavojai
Viena iš pavojingiausių aušinimo sistemos problemų yra aušinimo skysčio patekimas į variklio alyvą. Tai dažnai rodo rimtus variklio gedimus, tokius kaip galvos tarpinės pratekėjimas.
- Variklio galvos tarpinės gedimas: Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, to galite nepastebėti ilgą laiką. Tarpinė realiai turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
Požymiai, rodantys aušinimo skysčio buvimą alyvoje arba degimo kameroje:
- Padidėjęs variklio alyvos kiekis: Reguliariai tikrinkite variklio alyvą. Jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį.
- Balti dūmai iš išmetimo vamzdžio: Stebėkite išmetamų dūmų spalvą. Jeigu balta, turite problemą - tai gali reikšti, kad degimo kameroje deginamas aušinimo skystis.
Aušinimo skysčio priežiūra ir keitimas
Jei norite, kad automobilio radiatoriai ir aušinimo sistema veiktų ilgiau, pasirūpinkite reguliaria jų priežiūra: tikrinkite, ar neprakiurę radiatoriai, sekite, ar nevarva aušinimo skystis. Aušinimo sistemą rekomenduojama plauti kas metus. Net ir nauja automobilio aušinimo sistema greitai suges, jei į ją pilsite netinkamą skystį. Jei per klaidą panaudojote rūdis sukeliantį skystį, prieš pildami naują, pirmiausia išpilkite senąjį, o sistemą atidžiai išplaukite. Kartais aušinimo sistemai gali pakenkti ir šaltis, jis sugadina sistemos jungtis. Labiausiai automobiliui kenkia aplaidumas.
Vairuotojai neretai nustemba, kai pasiūloma keisti aušinimo skystį, galvodami, kad tai skystis, kurio keisti nereikia. Žiūrint labiau techniškai, tai yra darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa ir atsiranda korozija.
Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti, geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus. „Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai.“
Aušinimo skysčių maišymas
Reikia paminėti, kad negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų. Jeigu nežinote, kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio - pirmiausia išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio). Jeigu nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai nauju.
Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Todėl dažnai kyla klausimas, ar galima aušinimo skysčius maišyti tarpusavyje? Geriausiai, žinoma, yra nemaišyti skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Tačiau kaip elgtis, jeigu nežinote, kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų.
tags: #ausinimo #skystis #tepale #testas