Aušinimo sistema užtikrina tinkamą transporto priemonės variklio aušinimą. Svarbiausias šios sistemos elementas yra aušinimo skystis, dar kitaip vadinamas antifrizu. Aušinimo skystis - tai vienas svarbiausių eksploatacinių automobilio skysčių, be kurio automobilio eksploatavimas būtų neįmanomas. Jis ne tik šildo variklį jį užvedus, o vėliau palaiko stabilią darbinę variklio temperatūrą, bet ir sušildo automobilio saloną.
Daugelis vairuotojų žino, kad pagrindiniai eksploataciniai automobilio komponentai yra variklio ir transmisijos alyvos bei stabdžių skysčiai. Tačiau, kad automobilio variklis veiktų tinkamai, reikia ne tik jų. Automobilio varikliui darbinė temperatūra yra svarbus atskaitos taškas siekiant tvarkingo mašinos variklio darbo, ekonomiškų sąnaudų, šilumos salone ir variklio darbo traukos bei tarnavimo laiko.
Aušinimo skysčio sudėtis ir savybės
Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų.
- Virimo temperatūra: lengviausiai išmatuojamas parametras, ji turi būti ne mažesnė nei 107°C. Tačiau nerekomenduojama virimo temperatūrą tikrinti namų sąlygomis - aušinimo skysčio garai yra nuodingi.
- Kristalizacijos (užšalimo) temperatūra: turi būti ne aukštesnė nei -35°C. Šį rodiklį sudėtinga tiksliai išmatuoti ne laboratorijos sąlygomis. Servisuose dažniausiai naudojami aerometrai (pagrįsti tankio rodmenimis) arba refraktrometrai (matuoja šviesos lūžio rodiklį), sukalibruoti pagal etilenglikolio ir vandens mišinio parametrus. Tačiau, jei skysčio sudėtyje yra kitų priemaišų (pvz., glicerino), rezultatai gali būti netikslūs. Vienintelis tikslus būdas išmatuoti užšalimo temperatūrą yra laboratorijos sąlygomis, stebint ledo kristalų formavimąsi.
- Apsauga nuo korozijos ir kavitacijos: korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes (pvz., geležies rūdijimas). Kavitacija - tai garų ar burbuliukų susidarymas skystyje, burbuliukams sproginėjant iš metalo išplėšiamos mažiausios medžiagos dalelės. Siekiant išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, nemažiau svarbu yra antikorozinių priedų, kitaip vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje. Tačiau šias aušinimo skysčių savybes galima patikrinti tik laboratorijose.
Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio (sinonimai: etilenglikolis, etanolis), į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Etilenglikolis ne tik užtikrina žemą užšalimo temperatūrą, bet ir pakelia aušinimo skysčio užvirimo temperatūrą, kas suteikia skysčiui papildomą privalumą.
Vandens kokybė yra labai svarbi norint kuo ilgiau išsaugoti aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Todėl koncentruotą antifrizą būtina skiesti tik distiliuotu vandeniu. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų, užtikrinant optimaliausią variklio aušinimą. Jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos, vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais.
Glicerino naudojimas aušinimo skysčiuose
Kartais gamintojai, norėdami sumažinti gamybos kaštus, vietoj etilenglikolio naudoja gliceriną. Glicerinas - tai pigesnė ir netoksiška medžiaga, kurios gamintojas neprivalo nurodyti ant pakuotės. Tačiau glicerinas turi vieną problemą: krentant temperatūrai, jo klampa ženkliai padidėja. Klampus skystis užkrauna didelę apkrovą vandens pompai, o skysčio cirkuliacija sulėtėja. Visgi gliceriną naudoti galima, tačiau labai svarbi jo švara ir kokybė, nes žaliavoje esančios priemaišos reaguoja su korozijos inhibitoriais.
Aušinimo skysčių klasifikacija ir spalvų reikšmė
Antifrizą būdinga skirstyti pagal spalvą, tačiau ant jo pakuotės būna nurodyti tarptautiniai klasifikavimo standartai, į kuriuos vertėtų atsižvelgti renkantis aušinimo skystį. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volkswagen AG TL774 standartą.
G11, G12, G12++, G13 nurodo antifrizo tipą ir jam keliamus reikalavimus. Nors rinkoje galima rasti ir G48, G30, G40, GG40, kurie pavadinti pagal vokiečių gamintojo Basf Glysantin sistemą. Tačiau ne visada reikia pasitikėti tuo, ką perskaitote ant etiketės. Rinkoje yra gamintojų, kurie nesilaiko standartų, priskiria savo aušinimo skystį vienai ar kitai kategorijai, taip klaidindami vartotoją. Problema tame, kad Lietuvoje nėra konkrečios atsakingos institucijos, kuri nuodugniai tikrintų rinkoje esančių aušinimo skysčių kokybę ir atitikimą standartams.
Antifrizo spalva neturi reikšmės eksploatacinėms savybėms
Į antifrizą pridedami dažantys priedai, kurie nudažo norima spalva. Spalva neturi jokios reikšmės antifrizo eksploatacinėms savybėms ir yra tik gamintojų ir prekiautojų susitarimo reikalas. Dažnai tas pats antifrizas gali būti dažomas įvairiomis spalvomis rinkodaros tikslais. Tačiau tai nėra taisyklė. Gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Jeigu vieno gamintojo aušinimo skysčio spalva geltona arba raudona, tai dar nereiškia, jog jis turės tas pačias savybes kaip ir kito gamintojo parduodamas geltonas ar raudonas aušinimo skystis. Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje.
Aušinimo skysčių tipai ir keitimo intervalai:
- Pigiausias (žalias): dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu, nėra klasifikuojamas.
- G11 (geltonas): skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių. Gaminamas etilenglikolio pagrindu. Rekomenduojama keisti kas 3 metus.
- G12, G12+ (raudonos spalvos): skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų. Rekomenduojama keisti kas 5 metus.
- G12++ (violetinis): skirtas automobiliams nuo 2005 metų. Priskiriamas prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai. Keičiamas kas 5 metus.
- G13 (violetinis): skirtas automobiliams nuo 2008 m. Pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.
Aušinimo skysčio pasirinkimas ir keitimas
Aušinimo skystį svarbu laiku pakeisti, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus. Antifrizą vertėtų rinktis pagal automobilio gamintojo nurodymus. Tinkamo aušinimo skysčio pasirinkimas nėra sudėtingas procesas, tereikia perskaityti automobilio instrukciją. Kokio prekės ženklo aušinimo skystį ir kiek jo pilti įprastai nurodo automobilio gamintojas savo rekomendacijose. Skirtingų specifikacijų aušinimo skysčiai skiriasi savo sudėtyje esančiais antikoroziniais priedais (paketais). Vieni jų stabilesni išlieka ilgesnį laiką, kiti skyla greičiau.
Kada keisti aušinimo skystį?
Atsakymas į klausimą, kada keisti aušinimo skystį, priklauso nuo to, kokį skystį naudojate. Standartinius aušinimo skysčius rekomenduojama keisti kas du metus, tačiau rinkoje galite rinktis ir aukštos kokybės produktais išsiskiriančius prekės ženklus, kurių aušinimo skysčiai gali tinkamai laikyti net ir du ar tris kartus ilgiau. Visgi, nereikėtų manyti, jog įsipylus kokybiško aušinimo skysčio galima šios sistemos netikrinti penkis, šešis ar septynis metus. Aušinimo skysčio keitimas - vienas iš periodinės techninės automobilio priežiūros darbų. Aušinimo sistemos skystį patartina keisti bent jau kas dvejus metus.
Taip pat svarbu antifrizą pakeisti laiku, mat po kurio laiko antikoroziniai priedai praranda savo savybes ir dėl to automobilio radiatorius, kitos aušinimo sistemos dalys pažeidžiamos korozijos, atsiranda šių detalių gedimai. Visa tai reiškia papildomas išlaidas. Dėl pasenusio ir praradusio savo savybes aušinimo skysčio ilgainiui galima patirti labai didelių nemalonumų. Eksploatuojant variklius, kuriuose naudojami nekokybiški aušinimo skysčiai arba tokie, kurių galiojimas pasibaigęs, dėl nuosėdų ant vidinių aušinimo sistemos paviršių susidarymo sutrinka temperatūrinis variklio darbo režimas. Esant aušinimo sistemos sutrikimams ir cilindro sienelės darbinės temperatūros padidėjimui sumažėja klampumas ir suprastėja alyvos plėvelės ant cilindro paviršiaus adsorbcinės savybės. Gerai pagalvokite, ar tikrai verta rizikuoti.
Ar galima maišyti skirtingus aušinimo skysčius?
Geriausia, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. Skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, kad skirtingi korozijos inhibitoriai nesureaguotų tarpusavyje, taip sudarydami naujus nereikalingus junginius arba suardydami jau esančius kompleksus.
Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Tačiau kaip elgtis, jeigu nežinote, kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų. Rekomenduojama naudoti tokį patį aušinimo skystį, koks buvęs, papildant trūkstamą jo kiekį. Nors prireikus - pavyzdžiui, jeigu neturite galimybės įsigyti tokio paties aušinimo skysčio - galite jį maišyti ir skirtingų spalvų. Vis dėlto, geriausia yra rinktis kokybiškus ir tinkamus konkrečiam varikliui, jų nemaišant.
Aušinimo sistemos problemos ir jų prevencija
Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Netinkamai aušinant automobilio variklį gali pasireikšti tam tikri gedimai. Svarbu įsitikinti, kad naudojamos aušinimo priemonės yra kokybiškos ir tinkamos jūsų automobiliui. Tinkama ir reguliari automobilio priežiūra - raktas, siekiant išvengti netikėtų transporto priemonės gedimų bei išlaikyti transporto priemonės ilgaamžiškumą.
Viena iš priežasčių, dėl ko užkaista variklis - pasibaigęs aušinimo skystis. Aušinimo skystis, arba dar kitų vadinamas „tosolas“, varikliui lygiai taip pat svarbus kaip ir tepalas. Jei nėra tepalo, variklis nesitepa, jis sustoja. Jeigu nėra aušinimo skysčio, variklis perkais ir taip pat nustos veikti. Šiuolaikinis prailginto naudojimo aušinimo skystis be silikatų, skirtas moderniems automobiliams, autobusams bei sunkvežimiams, pasižymi sustiprinta ilgalaike metalinių detalių apsauga nuo korozijos ir kavitacijos, naudojant organinių priedų technologiją.
Kaip stebėti aušinimo skysčio lygį?
Apie nepakankamą aušinimo skysčio lygį praneša įspėjamoji lemputė automobilio prietaisų skydelyje. Visgi, elektroniniai jutikliai taip pat gali gesti, tad norint išvengti rimtų automobilio gedimų rekomenduojame periodiškai atidaryti variklio dangtį ir patikrinti aušinimo skysčio lygį - jis turi būti tarp minimalios ir maksimalios padalų. Jei pastebite variklio temperatūros anomalijas ir matote, kad variklio temperatūra „elgiasi“ keistai ar neįprastai, patikrinkite aušinimo skystį. Jei pastebite, kad lygis mažesnis nei minimalus, važiuoti dar galima, tačiau būtina stebėti situaciją. Jeigu skysčio mažai, automobilis važiuoti dar gali, bet reikia stebėti temperatūrą. Gali būti, kad pečiukas pradeda pūsti ne šiltą orą, o šaltą. Ir tada reikėtų atkreipti dėmesį, ar yra tinkamas lygis.
Dažniausios vairuotojų klaidos ir jų pasekmės
Deja, pasitaiko, kad šį, automobiliui gyvybiškai svarbų eliksyrą, vairuotojai pamiršta. Į servisą vairuotojai dažniausiai kreipiasi tada, kai skystis ima tekėti, kai variklis ima kaisti arba šalti. Jokia rodyklė, joks parametras nerodo, kad reikia keisti tą skystį, todėl žmonės važiuoja tol, kol ima gesti kažkokie komponentai.
Noras sutaupyti gali grįžti bumerangu. Blogas aušinimo sistemos darbas gali padaryti didelę žalą varikliui. Skirtingos temperatūros iškraipo metalą. Aušinimo skystis patenka į cilindrą, pradega tarpinės, sudega stūmokliai. Pastarasis dalykas reiškia, kad variklis „užkalęs“, reikia kapitalinio remonto. Ne pats maloniausias gedimas, kai per atsiradusias skylutes į aušinimo sistemą patenka tepalo. Tuomet dažniausiai pasidaro košė. Jeigu aušinimo skystis būtų keičiamas laiku, tarkime, kas trejus metus, to gedimo greičiausiai pavyktų išvengti. Dėl korozijos neberemontuojamas radiatorius, dėl guolių ar sparnuotės gedimų nebetinkamas aušinimo skysčio siurblys, „iš rikiuotės išėjęs“ termostatas. Korozija atrodo nenugalima.
Meistravoti mėgstantys lietuviai rankų nenuleidžia - eksperimentuoja pigiausiu būdu ir išranda įvairiausių „technologijų“, kaip sulaikyti aušinimo skystį, kad jis nebėgtų per atsiradusius plyšelius. Pradeda naudoti liaudyje vadinamas „garstyčias“, kad užsandarintų tą mažą skylutę. Tada toks hermetikas užkiša aušinimo radiatorius ir skystis pradeda per mažai aušintis. Po to žmonės atvažiuoja į servisą su problemomis - tai variklis kaista, tai nešyla salone. Vairuotojų ypač mėgstami įvairūs aušinimo sistemos sandarikliai ilgainiui turi neigiamų pasekmių. Greitai sustabdęs aušinimo sistemos nuotėkį sandariklis kartu su aušinimo skysčiu cirkuliuoja aušinimo sistemoje, tačiau ilgainiui gali sukelti gedimų dėl siurblio korozijos ar priedų, blokuojančių aušinimo skystį.
Kaip elgtis patekus į ekstremalią situaciją?
Jeigu norite išvengti variklio perkaitimo, būtina stebėti prietaisų skydelį. Dažnu atveju informacija apie galimą perkaitimą jame atsiranda pirmiausiai. Prieš aušinimo skysčiui išbėgant, prietaisų skydelyje užsidegs lemputė ir kils temperatūra. To galima ir nepastebėti, pavyzdžiui, greitkelyje ji labai greit šoka į viršų. Finiše aušinimo skystis išbėga ant žemės. Sustojus paaiškėja, kad gedimas susijęs su užstrigusiu termostatu arba nesuveikusiu aušinimo ventiliatoriumi.
Akivaizdžiausiai apie problemą praneša iš po variklio dangčio pradėję kilti balti dūmai. Tai reiškia, kad sistemoje per mažai aušinimo skysčio arba sistema kažkur prakiuro. Tokiu atveju, reikia skubiai gesinti variklį ir žiūrėti, kas atsitiko. Jei važiuosite - turėsite didelių problemų. Jeigu perkaista variklis, deformuojasi galvutė, perdega tarpinė, dar blogesniu atveju gali užkalti variklis. Jeigu atidarėte variklio dangtį, leiskite garams greičiau išsigaruoti, nes gali būti, kad ten ne garai, o dūmai, kurie atsirado dėl užsidegusių elektros laidų. Atskirti dūmus nuo garų galima iš kvapo bei spalvos. Bet kokiu atveju išjungus variklį ir atsargiai atidarius variklio dangtį, reikia stebėti, iš kur garai kyla.
Jei problema aušinimo sistemoje, po 10-15 minučių jau galima įpilti aušinimo skysčio ir važiuoti. Jo neturint, blogiausiu atveju, tiks ir vanduo. Jei jūsų automobilis nėra naujas ir jums trūksta pinigų, o iki autoserviso reikia kažkaip nuvažiuoti - pilkite vandenį ir važiuokite. Nieko blogo per 100 ar 150 kilometrų neatsitiks. Tačiau tuo pat metu piktnaudžiauti vandeniu nereikėtų ir gedimą privalu pašalinti, o variklio aušinimui naudoti tai, kas priklauso. Griežtai nerekomenduojama - nebent avariniu atveju - pilti į automobilio variklio aušinimo sistemą vandenį, net jei tai distiliuotas vanduo, be jokių priedų. Vis dėlto, vanduo išgelbės tik pačiu ekstremaliausiu atveju, ir visada patartina pirmiausia paskambinti mechanikams, nes gali būti, kad jie toliau važiuoti tikrai nepatars.
Perkaitęs variklis - pavojaus šaltinis sveikatai
Pasitaiko, kad dėl aušinimo sistemos gedimų kelyje sustojusiems vairuotojams prireikia ir medikų pagalbos. Rūksta garai iš po kapoto ir norisi atsukti tą talpą, kad viskas išeitų ir niekas, gink Dieve, nesprogtų. Tačiau tuo metu garai nudegina. Pastebėjus aušinimo sistemos gedimus, elgtis labai atsargiai ragina šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Nudegimo laipsnis priklauso nuo skysčio temperatūros ir kiek laiko rankos ar veidas kontaktavo su garais. Pirma pagalba bet kokio apsideginimo ar apsiplikymo atveju, tai kuo greičiau šaldyti tuo ką turime, arba dažniausiai, apsipilti vandeniu. Jeigu iškyla pūslės, jų nesprogdinti ir kreiptis pagalbos.
Aušinimo skysčio kaina ir kokybė
Vidutinė antifrizo kaina yra apie 10 eurų už 5 litrų pakuotę, pigiausi gali kainuoti ir 3 eurus už tokį kiekį. Visgi, nereikėtų rinktis pigiausio aušinimo skysčio, nes gali pasitaikyti prastos kokybės gaminių. Geriau profilaktika nei brangus remontas, tikina meistrai ir pataria savo automobilį „girdyti“ tik kokybišku aušinimo skysčiu bei tik esant vėsiam varikliui.
Svarbu žinoti apie aušinimo skystį
- Aušinimo skysčio garai yra nuodingi.
- Prarijus: nedelsiant skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ arba kreiptis į gydytoją.
- Naudojant šį produktą, nevalgyti, negerti ir nerūkyti.
- Esant sąlyčiui: skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ arba kreiptis į gydytoją.
- Prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas. Nenaudoti, jeigu neperskaityti ar nesuprasti visi saugos įspėjimai.
- Stengtis neįkvėpti dulkių / dūmų / dujų / garų / aerozolio.
- Patekus į akis: kelias minutes atsargiai plauti vandeniu. Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie nešiojami ir jeigu lengvai galima tai padaryti.
- Jei aušinimo skystį nusprendėte keisti patys, svarbu žinoti, kad jis kenkia gamtai, todėl skystį būtina utilizuoti.
tags: #ausinimo #skystis #knyga