Automobilio aušinimo sistemos paskirtis yra palaikyti varikliui optimalų darbo temperatūrinį režimą. Vidutinė darbinė variklio temperatūra skirtingo tipo varikliams gali būti ne vienoda, tačiau apytiksliai ji siekia 90°C. Tinkamas variklio temperatūros palaikymas yra gyvybiškai svarbus jo ilgaamžiškumui ir efektyvumui. Karštą vasaros dieną variklis veikia panašiu principu kaip ir žmogaus kūnas, atsivėsindamas skysčio cirkuliacija.
Nors daugelis vairuotojų žino apie variklio ir transmisijos alyvų bei stabdžių skysčių svarbą, aušinimo skystis taip pat yra vienas būtiniausių komponentų, užtikrinančių sklandų variklio veikimą. Jo tinkama priežiūra ir pasirinkimas yra būtini visais metų laikais, ypač vasarą ir intensyviame „Start-Stop“ eisme.
Įvadas į automobilio aušinimo sistemą
Uždarą priverstinę skysčio aušinimo sistemą sudaro bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmės, radiatorius, skysčio siurblys, termostatas, ventiliatorius, jungiamieji vamzdžiai, šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai. Aušinimo sistemos techninis aptarnavimas atliekamas vadovaujantis automobilio gamintojo rekomendacijomis.
Algirdas Seilius, „Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas, teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis, tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos.
Aušinimo skystis, kurį sudaro vandens ir radiatoriaus antifrizo mišinys, atlieka labai svarbų vaidmenį transporto priemonėse, nes apsaugo variklį ir aušinimo sistemą nuo užšalimo ir perkaitimo bei palaiko optimalią darbinę temperatūrą. Be to, jis saugo aušinimo sistemą nuo korozijos, nuosėdų ir putojimo.
Aušinimo skysčio (antifrizo) savybės ir sudėtis
Aušinimo skysčiai, dar vadinami antifrizu, yra specialiai sukurti mišiniai, sudaryti iš vandens ir glikolio (etileno arba propileno), papildyti priedais, kurie apsaugo nuo korozijos, kavitacijos, putų susidarymo ir nuosėdų kaupimosi.
- Apsauga nuo perkaitimo ir užšalimo: Tinkamai parinktas aušinimo skystis padeda reguliuoti variklio temperatūrą, apsaugodamas jį nuo perkaitimo vasarą ir užšalimo žiemą. Algirdas Seilius pabrėžia, kad antifrizas aušinimo skystyje atlieka dvejopą apsauginę funkciją: jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai.
- Korozijos ir kavitacijos prevencija: Modernūs aušinimo skysčiai turi inhibitorius, kurie apsaugo metalinius variklio ir aušinimo sistemos komponentus nuo korozijos ir kavitacijos.
- Efektyvumo užtikrinimas: Efektyvus šilumos perdavimas yra būtinas, kad variklis veiktų optimaliomis sąlygomis.
Aušinimo skysčio koncentratą dažniausiai sudaro glikolis ir priedai, vandens kiekis jame yra minimalus. Europoje naudojami paruošti aušinimo skysčiai, kurie dažniausiai susideda iš 50 proc. demineralizuoto vandens, 49 proc. etilenglikolio arba propilenglikolio ir mažiau nei 1 proc. priedų. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų.
Algirdas Seilius pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. Jei truks aušinimo skysčio, variklis gali perkaisti. Na, o jei žiemą variklyje nėra pakankamai antifrizo (arba jis - prastos kokybės), vietomis jis gali užšalti, todėl aušinimo sistemoje gali atsirasti trūkių ir nuotėkių.
Ekspertai teigia, kad kitas svarbus parametras yra aušinimo skysčio užšalimo temperatūra. Mūsų klimato sąlygoms verta rinktis produktus, kurių užšalimo temperatūra yra ne mažesnė nei -20 °C. Šiuo metu geriausia išeitis yra universalūs skysčiai, kuriuos galima naudoti ištisus metus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į temperatūros poveikį variklio darbui. Esant per žemai temperatūrai, degalai kondensuojasi, o kai ji per aukšta, gali sukelti smūginį degimą - detonaciją arba per ankstyvą uždegimą (dyzeliniuose varikliuose). Temperatūra taip pat turi įtakos variklio elementų matmenims - jie yra suprojektuoti veikti darbinės temperatūros diapazonu. Temperatūros veikiamos dalys plečiasi arba traukiasi.
Pagrindiniai aušinimo sistemos komponentai ir jų funkcijos
Aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis (talpa)
Sistema skysčiu pripildoma pro vamzdelį, įlituotą į radiatoriaus viršutinį bakelį ir uždaroma dangteliu. Antifrizas pilamas į specialų, po variklio gaubtu esantį bakelį (talpą). Kadangi bakelis dažnai yra skaidrus, ant šono matysis gradacijos žymės MIN bei MAX. Aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelyje (talpoje) rasite matuoklę, kurioje bus žymos MIN ir MAX, arba jos bus ant pačio bakelio. Aušinimo skysčio neturėtų būti daugiau nei MAX ir mažiau nei MIN.
Sandariai užsuktas radiatoriaus dangtelis padidina spaudimą sistemoje ir neleidžia skysčiui užvirti. Rekomenduojama dangtelio neatidarinėti, kol jis labai karštas, kadangi aušinimo skystis yra nuodingas ir gali sukelti nudegimus.
Aušinimo skysčio siurblys (vandens pompa)
Skystį cirkuliuoti verčia išcentrinis siurblys. Jis pumpuoja skystį į skirstymo kanalą, iš kurio pro angas patenka į aušinimo ertmes ir aušina viršutines cilindrų įvorių dalis. Aušinimo skysčio siurblys, liaudyje vadinamas vandens pompa, dažnam gali pasirodyti ne toks svarbus variklio skyriaus elementas ir dėl to neretai nebūna keičiamas, kai tai yra būtina. Tačiau aušinimo skysčio siurblys - tai variklio aušinimo sistemos detalė, kurios gedimas gali įtakoti kitų variklio dalių ar mazgų gedimus.
Termostatas
Dažnai nutinka taip, kad aušinimo sistemoje esantys termostatai sugenda. Kaip pastebėti, kad sugedo termostatas? Visų pirma - pakinta automobilio darbinė temperatūra. Ji dažniausiai gali pakisti dviem būdais:
- Temperatūra niekada nepasiekia darbinės temperatūros ribos, ir automobilio variklis tarsi iš pažiūros yra visuomet šaltas. Pirmuoju atveju rizikuojate netvarkingu automobilio darbu, prastesne trauka ir dinamika bei padidėjusiomis kuro sąnaudomis.
- Variklis pradeda kaisti ir gali perkaisti. Jei vis tik termostatas sugedo ir užstrigo užsidariusioje padėtyje ir neatsidaro arba nepilnai atsidaro - variklis pradeda kaisti. Tokiu atveju reikia kuo skubiau susitvarkyti šią problemą, nes perkaitintas variklis stipriai sugadinamas, o remontas kainuoja brangiai ir gali trukti net ne vieną dieną.
Radiatorius
Radiatorius yra bene pagrindinė automobilio aušinimo sistemos dalis. Skysčiui iš sistemos išleisti apatiniame radiatoriaus bakelyje ir variklio bloke įtaisyti čiaupai. Išbėgus antifrizui, iš bėdos galima įpilti vandens, prakiurusią žarnelę galima užklijuoti izoliacine juostele, tačiau radiatorių teks remontuoti, jeigu jis leidžia skysčius.
Parduotuvėse galima rasti įvairių aušinimo sistemos hermetikų, tačiau hermetikai - laikina ir ne visada padedanti priemonė. Yra automobilių aušinimo sistemų, kurioms dėl jų konstrukcinių ypatybių hermetikai negali padėti. Taip pat reikėtų žinoti, kad jie gali ne tik sustabdyti pratekėjimą, bet ir užkimšti visą sistemą.
Ventiliatorius
Ventiliatorius traukia orą pro radiatorių. Variklio ašinį ventiliatorių sudaro sparnuotė ir stebulė su pavaros skriemuliu. Yra automobilių, kurių antras aušinimo sistemos ventiliatoriaus greitis įsijungia prie 105°C. Prieš apžiūrint ventiliatorių reikėtų prisiminti, kad, kai jis sukasi, sparnelių nesimato, o elektra varomi ventiliatoriai gali pradėti veikti net ir išjungus variklį, todėl prieš pradedant darbus reikia išjungti energiją.
Jei aušinimo skysčio cirkuliacija sutrinka, ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai neįsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaiškinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus daviklis, esant sutrikusiai aušinimo skysčio cirkuliacijai, gali susidaryti oro kamštis.
Aušinimo sistemos gedimai ir diagnostika
Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Pagrindinis požymis, kad turime gedimą, vienaip ar kitaip susijusį su aušinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas. Tačiau praktika rodo, kad tai yra jau pasekmė kito gedimo, o priežastys tam gali būti labai įvairios. Šių gedimų skaičius yra ne toks jau mažas, be to, dažnai jie vienas su kitu būna susiję. Todėl tenka sugaišti daug laiko, nustatant pagrindinę variklio kaitimo priežastį.
Aušinimo sistemos diagnostiką apsunkina tai, kad beveik visų šiuolaikinių automobilių aušinimo sistemos yra uždaro tipo, t. y. neturi susisiekimo su atmosfera. Kaip žinoma iš fizikos, kylant slėgiui, taip pat didėja virimo temperatūros reikšmė, o didėjant virimo temperatūros reikšmei, mažėja pačio virimo proceso atsiradimo galimybė. Tačiau esant aukštai temperatūrai (pvz., 105°C) ir atsiradus nesandarumui, sukels virimo procesą (dėl slėgio kritimo) aušinimo sistemoje ir tuo pačiu sutriks aušinimo skysčio cirkuliacija.
Laiku nepastebėjus variklio temperatūros padidėjimo labai dažnai įvyksta kur kas rimtesni gedimai, kurie susiję su variklio galvutės tarpinės pažeidimu bei pačios galvutės trūkiais. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad jau įvyko minėti gedimai, yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja patenkanti kompresija į aušinimo sistemą. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje.
Aušinimo efektyvumo sumažėjimas blogina šilumos atidavimą iš stūmoklio cilindro sienelėms. Stūmoklio temperatūra kyla, ir mažėja šiluminis tarpelis tarp stūmoklio ir cilindro sienelių. Atskirose stūmoklio sijonėlio vietose tarpelis visai išnyksta. Stūmoklis pradeda spausti cilindro sieneles. Papildoma trintis dar labiau didina temperatūrą kontakto vietoje. Įkaitusi alyva pradeda prarasti savo savybes. Tepimo plėvelė pradeda trūkinėti. Prasideda pusiau sausoji trintis. Stūmoklis kontakto vietoje pradeda lydytis. Dalis susilydžiusio metalo prikepa prie cilindro sienelių ir sudaro nelygumus, dar didindamas trintį.
Išsihermetizavus (dažniausiai per netvarkingą įpylimo kamštį arba per nesandarumus jungtyse) aušinimo skystis pradeda virti.
Nesandarumų paieška
Yra keletas praktinių būdų nesandarumo paieškai atlikti. Vienas jų būtų atsukant aušinimo sistemos kamštį ir vietoje jo, parinkus atitinkamą adapterį, sujungti aušinimo sistemą su suspausto oro padavimo magistrale. Neturint centralizuoto suspausto oro, galima panaudoti tam tikslui skirtus specializuotus rankinius siurblius, kurie įeina į aušinimo sistemos testerio sudėtį. Rekomenduotinas paduodamo oro slėgis 1-1,4 bar.
Išoriniai nesandarumai gerai pasimato, nes per juos pradeda tekėti aušinimo skystis. Atliekant sandarumo tikrinimą, patartina lygiagrečiai atlikti ir oro pašalinimo procedūrą, t. y. esant suspaustam aušinimo skysčiui, kelis kartus nuspausti rankiniame siurblyje esantį slėgio nuleidimo vožtuvą. Atliekant šias procedūras, reikia nepamiršti atidaryti salono apšildymo.
Galvutės tarpinės sandarumo testas (CO2 testeris)
Nuosekliai diagnozuojant aušinimo sistemą, sekantis etapas būtų, taip vadinamas, galvutės sandarumo testas. Šiam tikslui naudojamas galvutės tarpinės sandarumo testeris. Įvairioje techninėje literatūroje šis testeris dar gali būti vadinamas CO2 pralaidumo testeriu.
Šis testeris sudarytas iš dvejų viena su kita sujungtų kamerų, kurios yra užpildomos reagentu. Tam, kad atliktumėte testą, prietaisas, adapterių pagalba, sujungiamas su aušinimo sistema. Variklio temperatūra pakeliama iki darbinės ir stebimas reagentas testeryje. Esant pažeistai tarpinei arba pačiai galvutei, CO2 patenka į testerį ir keičia reagento spalvą.
Aušinimo skysčio priežiūra ir keitimas
Aušinimo sistemos techninį aptarnavimą dažniausiai apima: ventiliatoriaus pavaros diržų patikra, skysčio šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisų patikra, aušinimo skysčio užšalimo temperatūros ir kitų jo savybių patikra, radiatorių valymas. Apžiūrima, ar visos detalės savo vietoje, taip pat pakeičiamas ir pats aušinimo skystis.
Lygio ir kokybės tikrinimas
Aušinimo skysčio funkcija yra palaikyti tinkamą variklio temperatūrą, todėl būtina tikrinti jo lygį kaskart nuvažiavus 1000-2000 km. Užtikrinkite, kad aušinimo skysčio lygis būtų optimalus. Patikrinkite skysčio spalvą ir kokybę: jei skystis yra rudas ar drumstas, tai gali reikšti, kad jis yra užterštas ir prarado savo savybes.
Skirtingų tipų maišymas
Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Todėl labai dažnai kyla klausimas, ar galima aušinimo skysčius maišyti tarpusavyje? Geriausiai, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus.
Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Tačiau kaip elgtis, jei nežinote, kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų.
Naudokite tinkamus produktus: venkite maišyti skirtingų tipų ar skirtingų gamintojų aušinimo skysčius, nes tai gali sumažinti jų efektyvumą ir sukelti nepageidaujamą cheminę reakciją. Jei vis dėlto papildėte aušinimo skysčio sistemą universaliu skysčiu ar kito gamintojo aušinimo skysčiu, rekomenduojama su tokiu aušinimo skysčių miksu nevažinėti ilgai ir esant galimybei pasikeisti visą sistemoje esantį skystį nauju.
Pasirenkant aušinimo skystį, būtina atsižvelgti į automobilio gamintojo rekomendacijas, kurios dažnai nurodomos automobilio naudotojo vadove. Daugelis gamintojų rekomenduoja naudoti skysčius, atitinkančius originalios įrangos gamintojų (OEM) specifikacijas. Tokie skysčiai yra sukurti, kad atitiktų konkretaus automobilio aušinimo sistemos reikalavimus. Šiuolaikinis radiatorių antifrizas yra specialiai tam tikroms aušinimo sistemoms sukurtas eksploatacinis skystis. Svarbiausias dalykas renkantis radiatorių antifrizą yra gamintojo specifikacija, kuri užtikrina optimalų aušinimo skysčio veikimą.
Ekspertai pabrėžia, kad kai kurie automobilių ir skysčių gamintojai rekomenduoja naudoti aušinimo sistemose apibrėžtų rūšių koncentratus. Koncentratas turi būti skiedžiamas demineralizuotu vandeniu numatytomis proporcijomis, dažniausiai 1:1. Jei produktas jau paruoštas naudoti, tereikia jo įpilti į radiatorių arba išsiplėtimo bakelį be skiedimo. Kiek antifrizo pilti, priklauso nuo automobilio, tačiau paprastai tai svyruoja nuo 4 iki 12 litrų, atsižvelgiant į automobilio markę ir modelį bei variklio tipą.
Tinkamas aušinimo skysčio pasirinkimas ir priežiūra yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti, kad jūsų automobilis veiktų patikimai ir efektyviai visais metų laikais. Pasirinkę aukštos kokybės produktus, galite būti tikri, kad jūsų automobilio variklis bus apsaugotas nuo perkaitimo, korozijos ir kavitacijos bei kitų galimų problemų. Pavyzdžiui, „Lesta“ aušinimo skysčiai yra puikus pasirinkimas, nes jie atitinka aukščiausius kokybės standartus ir yra gaminami pagal naujausias technologijas bei OEM specifikacijas. Kalbant apie aušinimo skysčio keitimą ir radiatoriaus antifrizą, „LIQUI MOLY“ taip pat siūlo platų produktų asortimentą.
Keitimo periodiškumas ir rekomendacijos
Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus.
Laikui bėgant radiatoriaus antifrizo sudėtyje esantys priedai praranda dalį savo veiksmingumo, ir variklio sistema vėl tampa jautresnė korozijai bei nėra pakankamai apsaugota nuo karščio ar šalčio. Siekiant nuolat apsaugoti, prižiūrėti ir valyti aušinimo sistemą, būtina reguliariai keisti aušinimo skystį ir valyti sistemą. Aušinimo skysčio keitimas paprastai įtraukiamas į techninės priežiūros grafiką ir priklauso nuo transporto priemonės ir naudojamo radiatoriaus antifrizo. Priklausomai nuo naudojamo produkto, reguliariai keisti reikia kas trejus-ketverius metus.
Aušinimo skystį būtinai turėtų pakeisti specialistas! Tam kartais reikia specialios įrangos ir žinių. Priešingu atveju rizikuojate, kad sistema nebus tinkamai išvalyta ir dėl to aušinimo sistema negalės tinkamai veikti.
Saugumas dirbant su aušinimo sistema
Tvarkant aušinimo sistemą, būtina laikytis nustatytų saugumo technikos reikalavimų, kadangi aušinimo skystis yra nuodingas. Dirbant prie įkaitusios aušinimo sistemos ypač atidžiai reikia saugoti akis ir neuždengtas kūno vietas. Prieš bandant atidaryti radiatoriaus dangtelį, reikia įsitikinti, ar jau atvėso aušinimo skystis. Prieš apžiūrint ventiliatorių reikėtų prisiminti, kad, kai jis sukasi, sparnelių nesimato, o elektra varomi ventiliatoriai gali pradėti veikti net ir išjungus variklį, todėl prieš pradedant darbus reikia išjungti energiją.
tags: #ausinimo #skyscio #talpa