Kiekvienas atsakingas vairuotojas žino, jog yra itin svarbu pasirūpinti ne tik turimu automobiliu, bet ir padangomis. Itin svarbu, jog padangos būtų kokybiškos, be defektų, taip pat ypatingai svarbus yra padangų slėgis. Tinkamas padangų slėgis yra ypatingai svarbi automobilio priežiūros dalis, užtikrinanti saugų ir efektyvų važiavimą.
Kodėl padangų slėgis yra gyvybiškai svarbus?
Netinkamas slėgis gali sukelti daugybę problemų - nuo padidėjusio kuro sunaudojimo iki pavojingų situacijų kelyje. Tiek per mažas, tiek per didelis slėgis lemia greitesnį ir netolygų padangos dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas, kelia perkaitimo bei sugadinimo riziką. Tinkamas padangos slėgis optimizuoja transporto priemonės apkrovas, greitėjimo, stabdymo ir posūkių jėgų pasiskirstymą.
Per aukšto slėgio padariniai
Per aukštas padangų slėgis gali turėti įtakos greitesniam centrinės padangos dalies dilimui. Dėl aukšto slėgio bus prastesnis sukibimas, mažesnis komfortas, papildomai bus apkraunama ir greičiau dėvėsis pakaba. Kietai pripūstos padangos yra lengviau praduriamos, o sukibimas su kelio danga suprastėja, nes kontaktuoja tik vidurinė protektoriaus dalis.
Per žemo slėgio padariniai
Jei padangų slėgis yra per žemas, tuomet greičiau dyla padangos kraštai, suprastėja automobilio valdymo savybės, stipriai apkraunama pažeidžiama šoninė konstrukcija, padidėja kuro sąnaudos, yra didesnė rizika pažeisti ratlankį. Per mažas oro slėgis padangose lemia tai, kad padangos tampa per minkštos, o automobilio valdymas - sunkiai nuspėjamas. Subliuškusi padanga leidžia ratlankiui labiau judėti į šonus.
Padangos slėgis turi būti tinkamas, nes tik tuomet padangos dėvisi tolygiai, jų tarnavimo laikas yra maksimalus bei padangos turi geriausias sukibimo savybes. Tinkamas slėgis padangose užtikrina gerą sukibimą su kelio danga, ypač esant sudėtingoms oro sąlygoms.
Padangų slėgio matavimas ir kontrolė
Rekomenduojamas padangų slėgis yra visada nurodomas vartotojo instrukcijoje arba informacinėje lentelėje, kurią galima rasti ant automobilio durų, slenksčio ar kuro bako durelių vidinėje pusėje. Itin svarbu yra atkreipti dėmesį į matavimo vienetus, kadangi skirtingose šalyse automobilių gamintojai naudoja skirtingus matavimo vienetus. Kai kuriose šalyse padangų slėgis matuojamas PSI, tačiau Lietuvoje dažniausiai naudojamas barų (BAR) matavimo vienetas.
Tikrinant padangų slėgį yra itin svarbu įsitikinti, jog automobilis stovi ant lygaus paviršiaus, nėra perkrautas ar pakrautas netolygiai. Slėgis turėtų būti tikrinamas, kai padangos yra atvėsusios, t.y. padangos temperatūra nesiskiria nuo aplinkos. Itin svarbu yra reguliariai tikrinti padangų slėgį - bent kartą per mėnesį ir prieš ilgesnes keliones. Norint tiksliai pamatuoti oro slėgį padangose, naudojamas slėgio matuoklis (manometras).
- Atsukite vožtuvo dangtelį ir tvirtai uždėkite matuoklį ant vožtuvo, kad neišeitų oras.
- Nuskaitykite slėgio rodmenis.
- Pakoreguokite slėgį. Jei padangų slėgis yra per mažas, pripūskite padangas iki rekomenduojamo lygio. Jei padangose slėgis per didelis, sumažinkite jį.
Slėgio pokyčių priežastys
Padangos slėgis gali sumažėti dėl įvairių priežasčių. Viena iš priežasčių yra smulkios deguonies detalės prasiskverbimas mikroskopiniuose tarpuose, todėl padangos slėgis gali natūraliai sumažėti per ilgą laikotarpį. Būtent dėl to yra rekomenduojama reguliariai tikrinti padangas.
Kita natūrali padangų slėgio kitimo priežastis yra temperatūros svyravimas. Akivaizdžiausia padangų slėgio mažėjimo priežastis yra mechaniniai pažeidimai, pradūrimai, ratlankio įtrūkimai ir panašiai. Tokiu atveju slėgis gerokai sumažėja vienoje iš keturių padangų. Esant įtarimų, jog viena iš padangų gali būti pažeista, reikėtų nedelsiant važiuoti į autoservisą, jog būtų galima nustatyti ar pažeidimas gali būti pataisytas. Priešingu atveju gali tekti įsigyti kitą padangą. Kita dažna padangų slėgio mažėjimo priežastis yra nesandarus vožtuvas (ventilis).
Net ir nedidelis slėgio padangose pokytis gali įtakoti greitesnį ir netolygų nusidėvėjimą. Jei padangos slėgis žemas, ilgiau važiuojant ji ima kaisti, negrįžtamai pažeidžiama padangos konstrukcija ir padanga sugadinama ar net gali sprogti.
Padangų konstrukcija ir slėgio įtaka eksploatacijai
Pagrindinės padangų savybės ir žymėjimas
Padangų žymėjimas atspindi padangos plotį milimetrais, aukščio ir pločio santykį, išreikštą procentais, konstrukcinį tipą (R = radialinės, D = diagonalinės) ir ratlankio skersmenį coliais. Šie parametrai yra standartizuoti ir pateikiami padangų ir ratlankių normų lentelėse. Padangos plotis - tai nebūtinai padangos kontakto su paviršiumi didžiausio pločio reikšmė, tai rodiklis, rodantis padangos plačiausios vietos matmenį. Dėl to ant to paties ratlankio gali būti montuojamos skirtingo pločio padangos. Ant siauro ratlankio negali būti montuojamos plačios padangos - nukenčia skersinis stabilumas.
Apkrovos indeksas parodo padangos nešančiąsias savybes. Šis indeksas užrašomas ant padangos šono ir nusako padangos apkrovimo galimybes, kai slėgis padangoje yra 1,6 bar. Šalia paprastai pateikiamas greičio indeksas. Tiek apkrovos, tiek ir greičio indeksai tiesiogiai nenusako maksimalaus svorio ir greičio, kuriems esant galima eksploatuoti padangas - šių indeksų reikšmes reikia susirasti techninėje literatūroje.
Įtakos eksploatacijai turi padangų konstrukcinės savybės, tūris, oro slėgis, važiavimo greitis, apkrova, apkrovos ir sukimo momento dermė, be to, svarbu, ar tai varantysis, ar varomasis ratas. Įprastinėse padangose 90 proc. apkrovos laiko oras ir tik 10 proc. - padangos medžiagos. Kuo didesnio tūrio padanga, tuo mažesniu oro slėgiu ji gali būti naudojama. Dėl šios priežasties gaminamų padangų matmenys nuolatos didėja. Didėjimą apriboja tik naudojamos mašinos konstrukciniai elementai bei kelių eismo taisyklės.
Slėgio derinimas pagal darbo sąlygas ir greitį
Darbas šlaituose yra tikras iššūkis saugumo požiūriu. Mašinų ir padangų pasirinkimą lemia polinkio kampas, eksploatavimo sąlygos, važiavimo greitis ir su vykdomais darbais susiję ypatumai. Valdyti tris tonas sveriančias žemės ūkio mašinas lygiame lauke ir šlaite - tai du iš esmės skirtingi dalykai. Pagrindinis dėmesys skirtinas vairuotojo saugumui, nes tam tikromis sąlygomis mašinos apvirtimo ar kitokios pavojingos situacijos susiklostymo rizika yra itin didelė. Daugelį metų bendrovė BKT vykdė specializuotus tyrimus ir, nuolat bendradarbiaudama su savo klientais, rinko jų atsiliepimus ir kitus naudingus duomenis, siekdama įvertinti, kurios padangos geriausiai tinka konkretiems darbams.
Pagrindiniai veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti renkantis darbui šlaite tinkamiausias padangas, yra padangų vidinis slėgis, protektorius, plotis, struktūra, kontakto dėmė, gumos mišinys ir dydis. Visos šios savybės turi derėti su kitomis mašinoms, kuriose bus montuojamos padangos, būdingomis savybėmis, be to, būtina atsižvelgti į darbų pobūdį, eksploatavimo trukmę ir sąlygas, darbo paviršiaus nuolydį ir t. t. Jei dirbama šlaite, šis parametras yra svarbiausias. Dažniausiai pasitaikanti rizika, kylanti dėl nepakankamai pripūstų padangų, pasireiškia tuo, kad šoninės jėgos priverčia padangą nuslysti nuo ratlankio. Rekomenduojamas minimalus slėgis įprastinėmis sąlygomis yra 0,6 bar (9 svarai kvadratiniam coliui), bet dirbant šlaituose, kurių nuolydis neviršija 20 proc., slėgis gali būti didinamas iki 25 proc., neviršijant maksimalios nominalaus padangų slėgio vertės.
Oro slėgis padangoje yra kritinis veiksnys, lemiantis efektyvumą. Techniniuose dokumentuose galima rasti informacijos, koks oro slėgis turi būti padangose, kai yra atitinkama apkrova. Taip padangos nebus pažeidžiamos, dirvoje išvystys geresnę traukos jėgą, turės didesnį atraminio paviršiaus plotą, geriau savaime išsivalys. Slėgio derinimas prie darbo sąlygų yra naudingas - efektyvumą galima padidinti iki 20 proc. Ne padangos plotis, o atraminio paviršiaus plotas turi svarbią reikšmę. Kai apkrova ir slėgis padangoje vienodi, ir plačios, ir siauros padangų atraminio paviršiaus plotas daugmaž vienodas. Siaura padanga daugiau deformuojasi ir jos atraminis paviršius ilgėja, atraminis plotas didėja. Plačios padangos deformuojasi mažiau, tai ir atraminis paviršius lieka nepakitęs.
Europoje greičio apribojimai paprastai riboja greitą vairavimą. Kai padanga sukasi dideliu greičiu, ji patiria didesnę apkrovą, ypač šoninių sienelių deformaciją, vadinamą defleksija. Inžinieriai naudoja terminą defleksija apibūdinti skirtumą tarp "neapkrauto" padangos spindulio ir "apkrauto" spindulio. Didėjant greičiui, padangos patiria reikšmingas išcentrines ir šilumines jėgas. Jei slėgis nėra tinkamai sureguliuotas, tai gali sukelti per didelę padangos deformaciją, dėl kurios susidėvi protektorius. Tinkamai sureguliuotas slėgis sumažina per didelę defleksiją ir padeda išlaikyti optimalų saugumo lygį.
ETRTO (Europos padangų ir ratlankių techninė organizacija) pripažino, kad per didelė padangų defleksija važiuojant dideliu greičiu gali kelti pavojų vairuotojų saugumui. Siekiant sumažinti šias rizikas, ETRTO rekomenduoja reguliuoti padangų slėgį pagal greitį. Važiuojant dideliu greičiu (virš 160 km/h) būtina padidinti padangų slėgį, kad būtų kompensuotas laipsniškas keliamojo pajėgumo sumažėjimas. Maksimalus padangos keliamasis pajėgumas mažėja didėjant greičiui dėl mechaninės ir šiluminės apkrovos. Padangų slėgio reguliavimas pagal greitį yra paprastas, tačiau būtinas veiksmas, siekiant užtikrinti jūsų saugumą ir išsaugoti padangas.
Padangos riedėjimo pasipriešinimo parametrai priklauso nuo gumos mišinio, oro slėgio padangoje, karkaso konstrukcijos ir protektoriaus dirvakibių formos. Kuo oro slėgis padangoje didesnis, tuo mažesnis yra riedėjimo pasipriešinimas, kartu ir degalų sąnaudos. Esant dideliam slėgiui, didesnė masės dalis koncentruojasi ant mažesnio kontakto ploto. Mažesnis oro slėgis padangoje leidžia išvystyti iki 20 proc. didesnę traukos jėgą ir sutaupyti iki 20 proc. Didesnį atraminį paviršiaus plotą turinčios padangos mažiau grimzta į dirvą. Giliau grimztant, didėja riedėjimo pasipriešinimas. Manoma, kad 1 cm įgrimzdimas yra lygus važiavimui į 1 proc. įkalnę. Važiuojant keliu, oro slėgį padangose reikia didinti.
Specializuotos padangos ir naujosios technologijos
Padangos didelėms apkrovoms ir ekstremalioms sąlygoms
Radialinės padangos dažniausiai naudojamos tiek šlaituose dirbantiems traktoriams, tiek kombainams. Nepamirškime ir to, kad mažesnis praslydimas reiškia didesnį veiksmingumą, o tai savo ruožtu užtikrina taupesnį kuro sunaudojimą ir mažesnį padangų nusidėvėjimą.
- TRAC SUPER - radialinės padangos, ypač tinkamos naudoti dideliuose plotuose, pavyzdžiui, pievose ar parkuose. Šios padangos užtikrina išskirtinį stabilumą dirbant šlaituose. Padangų su plieniniu brekeriu konstrukcija užtikrina judėjimo tolygumą ir puikius sukibimo ir stabilumo rodiklius. Dėl šių savybių padangos itin tinka mašinoms, naudojamoms darbams kalvotose vietovėse atlikti.
- AGRIMAX RT 765 - BKT 70 serijos padangos užtikrina optimalų sukibimą ir važiavimo bet kuriais paviršiais komfortą, kurį lemia didelė kontakto dėmė. Šios padangos leidžia išvengti pernelyg didelio dirvos sutankinimo ir tinka žemės ūkio mašinoms, naudojamoms sudėtingomis sąlygomis nedidelio ir vidutinio polinkio kampo šlaituose, be kita ko, apdorojant dirvą, važiuojant laukais ir keliais, tvarkant vynuogynus ir juos purškiant. Padangos AGRIMAX RT 765 siūlomos įvairių dydžių, kai kurios - su plieniniu brekeriu, užtikrinančiu dar didesnį tvirtumą.
Padangų gamintojas Michelin pirmasis bandė naudoti ypač lanksčių medžiagų technologijas, leidžiančias eksploatuoti padangas, esant mažam slėgiui, be žalos padangos konstrukcijai. Karkasas ir gumos mišinys yra atsparūs lankstymui ir aukštesnei temperatūrai. Šios padangos žymimos IF (Improved Flexion) simboliais ir reiškia, kad tokios padangos, esant tam pačiam oro slėgiui ir važiavimo greičiui, gali būti iki 20 proc. labiau apkrautos. VF (Very Improved Flexion) padangos, palyginti su standartinėmis, gali išlaikyti net iki 40 proc. didesnę apkrovą. Esminis skirtumas tarp šių padangų yra tas, kad standartinių padangų apkrovą galima didinti, mažinant važiavimo greitį, tačiau IF ir VF padangų apkrovos didinti negalima, kai mažinamas važiavimo greitis. VF padangos yra gerokai brangesnės ir joms reikia šiek tiek kitokių ratlankių, dėl šios priežasties tokios padangos nėra itin populiarios.
Pramoninės ir specialiosios paskirties padangos
Daug su traktoriais dirbant keliuose, jiems „apauti“ naudojamos specialios padangos su industriniais ar blokiniais dirvakibiais. Pirmieji tokias padangas rinkai tiekti pradėjo „Nokian“, vėliau prisijungė „Alliance“, BKT, „Mitas“. Specialios padangos eksploatuojamos su aukštesniu 3,2 bar oro slėgiu jose. Didesnis slėgis užtikrina ir didesnį mašinos stabilumą. Šioms padangoms reikia ir siauresnių ratlankių. Ant padangų galima rasti IND žymėjimą.
Traktorius, kartu su priekaba „apautas“ kietai kelio dangai skirtomis padangomis, sunaudoja iki 14 proc. mažiau degalų. Dėl didesnio oro slėgio padangose važiavimo komfortas nukenčia. Sumažinus slėgį padangose, komfortiškumas padidėja be ryškaus degalų sąnaudų augimo. Dirbant tokiomis padangomis laukuose, kai dirva sausa, rezultatas yra gana geras. Važiuoti keliais skirtos padangos turi didesnį kontaktinio paviršiaus plotą su kelio danga. Važiuojant keliu maksimaliu greičiu, padanga veža 100 proc. apkrovos. Važiuojant lėtai lauku, padanga laikys ir 150 proc. apkrovą.
Yra įvairių specialiosios paskirties padangų tipų:
- CFO - cikliškai dirbančios padangos, kurias galima apkrauti iki 55 proc. didesne apkrova, nei nurodoma.
- CHO - padangos, skirtos daugiausia mašinoms, kurios važiuoja keliais su daug mažesniu svoriu, bet didesniu greičiu negu atliekant lauko darbus (pvz., javų kombainas transporto metu važiuoja tuščiu bunkeriu ir be pjaunamosios, o dirbant laukuose padangos turi papildomai išlaikyti pjaunamosios ir grūdų bunkeryje svorį). Taip trumpalaikė apkrova, esant mažiems greičiams, gali būti iki 80 proc. didesnė.
- IMP - dažniausiai ant padargų naudojamos padangos, kuriomis nėra perduodamas variklio sukimo momentas į kelio paviršių. Tai priekabos, prikabinami padargai, vairuojamos nevarančiosios traktorių ar kombainų ašys. Tokios laisvai riedančios padangos gali būti apkrautos iki 41 proc. didesne apkrova.
- MPT - šios padangos buvo kuriamos sunkvežimiams, važiuojantiems bekele ir gerais keliais. Leistinas maksimalus važiavimo greitis 90 km/val. Turi labai stiprų metalinį karkasą. Padangos skirtos žemės ūkyje naudojamiems sunkvežimiams ir universalios paskirties daugiafunkciams Unimog sunkvežimiams. Neretai šios padangos, jei tik galima jas suderinti su galinių padangų matmenimis, montuojamos ant traktorių, daug dirbančių su frontaliniais krautuvais.
- LS - miško mašinoms skirtos padangos.
- IND - industriniam naudojimui skirtos padangos. Pagrindinis skirtumas nuo žemės ūkio darbams skirtų padangų - kompaktiškumas ir didelis eksploatacinis oro slėgis. Dėl savo kompaktiškumo naudojamos ant mašinų, kurios dirba ribotoje erdvėje, t. y. ant teleskopinių, ratinių krautuvų.
Slėgio kontrolės sistemos ir inovacijos
Technikos vartotojai praktiškai retai kada keičia slėgį padangose, nes tam reikia įrangos ir laiko. Atrodytų, geras sprendimas - padangų slėgio kontrolės ir reguliavimo sistema. Tačiau tai arba per daug brangu, arba sistema nepakankamo našumo. Kantrybės labiausiai reikia vėl pripučiant padangas iki nustatyto slėgio prieš išvažiuojant į kelią iš lauko. Joks kompaktiškas kompresorius nėra pajėgus per trumpą laiką pripūsti keturių traktoriaus padangų iki keliais važiuoti tinkamo slėgio. Mašinose paprastai nėra tiek vietos, kad būtų galima panaudoti didelę suspausto oro talpyklą, kurią kompresorius užpildytų, kol traktorius dirba lauke.
TPMS (Padangų slėgio matavimo sistema)
TPMS - tai padangų slėgio matavimo sistema, veikianti bevieliu ryšiu. Ji skirta matuoti bei stebėti padangų būklę ir tuo pačiu perduoti visą informaciją vairuotojui. Daugelyje šiuolaikinių automobilių yra įmontuotos padangų slėgio kontrolės sistemos (TPMS), kurios įspėja apie neoptimalų slėgį.
TPMS sistemos nauda:
- Visada tiksli informacija apie padangų būklę - oro slėgį ir temperatūrą.
- Mažesnės kuro sąnaudos.
- Sumažėjęs padangų nusidėvėjimas.
- Pagerėjęs transporto priemonės valdomumas.
- Sumažėjęs stabdymo kelias.
Remiantis JAV surinktais duomenimis, 15 milijonų litrų kuro per dieną yra iššvaistoma dėl pernelyg mažo slėgio padangose, o dėl per žemo oro slėgio padangose kasmet įvyksta 80 000 incidentų. Transporto versle neretai pasitaiko situacijų, kuomet, vairuotojų teigimu, dėl tam tikrų aplinkybių buvo patirti didesni kaštai, pavyzdžiui, sunaudota daugiau kuro. Įdiegus TPMS sistemą ir sujungus su GSM transporto sistema, transporto vadybininkas ar įmonės vadovas realiu laiku matys kiekvieno sunkvežimio, kuriame įdiegta TPMS sistema, padangų būklę - slėgį, temperatūrą.
„Padangos padangoje“ sistema
„Fendt“ ir „Mitas“ 2015 m. pristatė naujieną ir gavo aukso medalį parodoje „Agritechnica“ už „padangos padangoje“ sistemą. Šioje sistemoje tiesiai ant 42 colių ratlankio sumontuota vidinė antroji padanga, kurioje gali būti laikomas iki 7,8 bar suspaustas oras. Ši antroji vidinė padanga, kaip suspausto oro akumuliatorius, naudojama, kai reikia vėl pripūsti pagrindines padangas baigus darbus.
Animacija, kaip veikia padangų slėgio stebėjimo sistema
Protektoriaus svarba ir montavimo ypatybės
Traktorinės padangos protektoriaus raštas - V (eglutės) formos guminių dirvakibių eilė. Tai tam tikras kompromisas tarp traukos galios ir važiavimo komforto. Dirvakibių kontakto plotas su kieta kelio danga sudaro tik 15-25 proc. viso galimo kontaktinio paviršiaus ploto. Išvystoma traukos jėga labiau priklauso nuo padangos sukibimo su kelio paviršiumi ir dirvos kirpimo / glemžimo savybių, o ne nuo dirvakibių dydžio. Šlapiame priemolyje su dideliais dirvakibiais padangos išvysto didžiausią traukos jėgą. Jei dirvakibiai yra dideli (mažas nudėvėjimas), padangos sminga ne taip giliai ir žemė tarp dirvakibių suspaudžiama silpnai. Dėl to kirpimo / glemžimo jėgos mažos, tai ir traukos jėga yra maža. Kai eksploatuojama labiau nusidėvėjusi padanga, žemės suspaudimas tarp dirvakibių yra didesnis ir išvystoma traukos jėga didesnė. Tad dideli padangos protektoriaus dirvakibiai, kai dirva sausa, neturi didelio pranašumo, nes dirvakibių kontakto su dirvos paviršiumi plotas mažesnis, tai ir traukos jėga dar sumažėja. Dideli padangų protektoriaus dirvakibiai nėra svarbiausias privalumas, nors daugelis praktikoje vertina dirvakibių aukštį, jų briaunų aštrumą. Užapvalintos briaunos labiau tausoja dirvą nei aštrių kraštų briaunos, kurios kiek labiau padeda, tik esant šlapioms darbo sąlygoms.
Traukos charakteristikoms svarbiausias veiksnys yra padangoje esantis oro slėgis. Nuo slėgio priklauso padangos kontaktinio paviršiaus plotas ir jos prisitaikymas prie paviršiaus, protektoriaus rašto išsivalymas. Svarbu ir tai, kaip yra išdėstyti protektoriaus rašto dirvakibiai ir koks jų skaičius. Didesni dirvakibiai, važiuojant asfaltu, labiau dėvisi dėl didesnės jų deformacijos.
Patikrinkite padangos protektoriaus gylį. Teisės aktais leidžiamas minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, tačiau toks nekels pavojaus tik važinėjant idealiomis sąlygomis - sausiu ir švariu asfaltu. Per lietų tiek nudėvėtos padangos nepajėgs išstumti vandens iš kontaktinio ploto, todėl kils vadinamojo akvaplanavimo rizika - automobilis gali tapti nevaldomu net važiuojant KET leidžiamu greičiu.
Komfortiškas važiavimas priklauso ir nuo tinkamo padangos montavimo ant ratlankio. Tiek padangos, tiek ir ratlankio matmenų netikslumai turi įtakos važiavimo savybėms. Padangų gamintojai matuoja savo produktus ir žemiausią apskritimo vietą žymi baltu tašku. Ant ratlankio juodas taškas nurodo aukščiausią apskritimo vietą. Sumontavus padangą ant ratlankio, kai sutampa šios baltos ir juodos spalvos žymės, gaunamas ratas, kuris turi mažiausias apskritimo paklaidas. Traktoriaus vibracijos gali pasireikšti ir važiuojant tam tikru greičiu. Padangos protektoriaus dirvakibiai, kontaktuodami su kelio paviršiumi, vibruoja, ir jei vibracijos dažnis sutampa su kabinos svyravimų dažniu, gaunamas rezonansinis reiškinys. Šios erzinančios vibracijos galima išvengti šiek tiek padidinus arba sumažinus važiavimo greitį.
Padangos triukšmingumas priklauso nuo protektoriaus rašto. Kuo jis tankesnis, tuo padanga rieda tyliau.
Padangų ilgaamžiškumas ir priežiūra
Visi suvokiame, jog tinkamai prižiūrint bei eksploatuojant ratus galime sumažinti automobilio kuro sąnaudas, prailginti padangų tarnavimo laiką ar net užtikrinčiau valdyti automobilį. Reguliariai tikrinkite padangų slėgį. Padangos slėgis turi vieną didžiausių įtakų padangų ilgaamžiškumui. Net esant tik šiek tiek mažesniam slėgiui nei nurodo gamintojas, padidėja pasipriešinimas riedėjimui ir padangos labiau dyla. Pavyzdžiui, jei slėgis padangose yra 0,4 atmosferos žemesnis, jų naudojimo laikas sumažės net 30 procentų, o degalų sąnaudos padidės dviem procentais. Todėl vairuotojai turėtų reguliariai, maždaug kas dvi savaites, tikrinti padangų slėgį ir jas pripūsti pagal gamintojo rekomendacijas. Padangų slėgis turi būti ir ne per didelis, nes tai taip pat neigiamai veikia tiek padangų naudojimo laiką, tiek ir paties automobilio važiavimo savybes.
Ant tos pačios automobilio ašies privalo būti tos pačios paskirties (vasarinės ar M+S), to paties konstrukcinio tipo, tokio pat dydžio padangos. Vasarą važinėti nedygliuotomis žieminėmis padangomis nėra draudžiama, tačiau tai nėra geras sumanymas. Universalios padangos išvaduoja nuo sezoninio montavimo ir sandėliavimo rūpesčių, tačiau lietuviškomis klimato sąlygomis yra kompromisas saugumo sąskaita.
Agresyvus vairavimo stilius - greitas įsibėgėjimas, stiprus stabdymas vietoje tolygaus riedėjimo, posūkių įveikimas dideliu greičiu - žiemą yra ne tik pavojingas, bet ir trumpina padangų naudojimo laiką, nes žymiai padidina protektoriaus dilimą. Tačiau padangos dils mažiau, jei naudosite numatantį vairavimą. Tai reiškia, kad artėjant prie sankryžos, šviesoforo ar kitos vietos, kur reikės sustoti, geriau palikti pakankamą atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir riedėti, o ne stabdyti. Lygiai taip pat artėjant staigiam posūkiui, reikia iš anksto atleisti akceleratorių ir posūkyje važiuoti tolygiu, iš anksto pasirinktu greičiu.
Laikui bėgant padangų savybės pamažu kinta, tačiau senėjimui - drauge automobilio valdymą ir stabdymą lemiančioms savybėms - didžiausią įtaką turi eksploatacijos ypatumai: važiavimo greitis, slėgis padangose, apkrova, kelio paviršiaus agresyvumas. Dėl šių dalykų (vidinių padangos komponentų perkaitimo) padanga gali per savaitę „pasenti“ tiek, kiek tinkamai sandėliuojama per keletą metų.
Padangose esantys gumbai visada yra bloga žinia. Paprastai jie atsiranda dėl padangos smūgio į duobę ar kelkraščio bordiūrą, kurio metu pažeidžiama vidinė padangos struktūra. Važiuoti su tokia padanga yra nesaugu, todėl ją reikėtų kuo greičiau pakeisti. Deja, tokio tipo pažeidimų neįmanoma pataisyti. Dėl pernelyg didelio susidėvėjimo ar pažeidimų kasmet techninės apžiūros neįveikia maždaug 1,8 proc. automobilių. Eksploatacinis padangų dilimas - natūralus reiškinys.
Padangų naudojimo trukmę trumpina ne tik agresyvus vairavimo stilius, bet ir netinkamas jų saugojimas, dėl kurio gali atsirasti deformacijos ir būti pažeista padangų konstrukcija. Tam, kad padangas būtų galima naudoti maksimaliai ilgai, saugojimo metu jas reikia laikyti vėdinamose ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotose vietose. Idealiu atveju padangos ant ratlankių turėtų būti laikomos pakabintos ir su padidintu oro slėgiu, jų saugojimui naudojant specialius laikiklius ir taip išvengiant deformacijos ir slėgio taškų. Saugant padangas su ratlankiais, jas galima guldyti vieną ant kitos. O štai padangas be ratlankių reikia laikyti statmenai ir reguliariai pasukti. Be to, specialistai visada patikrins, ar padangų protektorius yra vis dar tinkamas naudoti, o pačios padangos neturi pažeidimų.
tags: #auksto #slegio #padangas