„Opel Vectra“ - vidutinio dydžio šeimos automobilis, gamintas nuo 1988 iki 2008 metų. Per šį laikotarpį buvo išleistos trys pagrindinės kartos: A (1988-1995), B (1995-2002) ir C (2002-2008). Kiekviena karta turėjo savo privalumų ir trūkumų, kurie atsispindi vairuotojų atsiliepimuose. Apžvelkime populiariausių modelių ypatybes, dažniausiai pasitaikančius gedimus ir eksploatacijos niuansus.
„Opel Vectra A“ ir „Vectra B“: praeities patirtys
Pirmasis „Vectra“ modelis (A, 1988-1995 m.) dažnai buvo kritikuojamas dėl korozijos problemų, pelnęs „surūdijusios geldos“ reputaciją. Antros kartos „Vectra B“ (1995-2002 m.) buvo patobulinta ir gedo rečiau, tačiau servisų meistrai vis dar nurodydavo į ne itin tvirtą priekinę pakabą ir dažnai streikuojančią vairo kolonėlę.
1995 metais buvo pristatyta antros kartos „Vectra B“, kuri pirmą kartą pasiūlė ir universalo kėbulą. Variklių galia svyravo nuo 71 AG (52 kW) 1.6 L iki 2.5 L V6 su 170 AG (125 kW). Populiarus buvo 2.0 L variklis su 136 AG (100 kW), kuris tapo pagrindu sportiniams „Opel Vectra“ automobiliams, dalyvavusiems kėbulinių automobilių čempionate. Dyzelinis variklis buvo paimtas iš „Isuzu“ kompanijos. 1999 metais „Vectra B“ buvo atnaujinta - gavo naujus buferius, ištisinius priekinius žibintus ir atnaujintą interjerą. Taip pat buvo gaminama reta, galingiausia versija, įkvėpta BTCC čempionato, su V6 varikliu ir 195 AG (143 kW) galia.
„Opel Vectra C“: patikimumas ir komfortas
Trečios kartos „Vectra“ (C) modelis buvo pristatytas 2002 metais su sedano, hečbeko ir universalo kėbulais, taip pat prabangesne versija, pavadinta „Signum“. Šis modelis pasižymi geresnėmis valdymo savybėmis, tačiau kai kurie kritikai atkreipia dėmesį į pernelyg „lengvą“ vairą ir interjere naudojamų indikatorių bei mygtukų gausą, kurie gali blaškyti dėmesį. Nepaisant to, automobilis, kaip ir jo pirmtakai, vertinamas už praktiškumą ir patikimumą, o geri pardavimų rodikliai tik patvirtina jo populiarumą. 2008 metais „Vectra“ modelį pakeitė „Opel Insignia“.
Variklių ypatumai ir problemos
Benzininiai varikliai
- 2.2 l (147 AG) benzininis variklis: „Auto Bild“ ilgalaikio testo metu šis variklis, nuriedėjęs 100 tūkst. kilometrų, paliko itin patikimo automobilio įspūdį. Didžiausios problemos, su kuriomis susiduriama, yra generatoriaus ar starterio gedimai.
- 1.8 l Ecotec variklis: Vartotojai pastebi, kad šis variklis iki 3200 apsukų visiškai neturi sukimo momento dėl ekologinių nustatymų. Jis taip pat yra reiklus kuro kokybei.
- 3.2 l V6 benzinas (155 kW): Šis variklis vertinamas dėl puikios traukos ir patikimumo. Retai randamas pardavime Lietuvoje, tačiau populiarus Vokietijoje. Silpna vieta - vairo traukės. Kuro sąnaudos su dujų įranga siekia 11-13 litrų dujų.
Dyzeliniai varikliai
- 2.0/2.2 DTI varikliai (iki 2004 m.): Šie varikliai, ypač su TDI technologija, buvo kritikuojami dėl didelio alyvos suvartojimo. Dažniausios ligos apima aukšto slėgio kuro siurblių gedimus (pakeitimas kainuoja 100-150 €), siurblio grandinės išsitempimą. Rekomenduojama profilaktiškai keisti vakuumo žarneles ir grįžtamąsias kuro žarneles su trišakiais. „Elobau“ (gesinimo sklendės daviklis) dažnai genda ir yra išprogramuojamas. Kas 200-250 tūkst. km reikia keisti alkūninio veleno vidurinius įdėklus, kad būtų išvengta veleno lūžimo. Vairuotojai pataria nevažinėti aukštu bėgiu žemomis apsukomis ir neduoti staigiai gazo. Pastebėta, kad šie varikliai gali ilgai neužšilti net pakeitus termostatą. Kai kurie susiduria su turbinos, EGR problemomis, o automobilis gali sunkiai užsikurti šiltas.
- 1.9 CDTi variklis (nuo 2004 m.) (110 kW/150 AG): Tai vienas populiariausių variantų dėl gero galios ir ekonomiškumo balanso. Vartotojai teigia, kad variklis patikimas, jei reguliariai prižiūrimas. Didžiausi pavojai - sūkurinės sklendės (swirl flaps) ir EGR vožtuvas. Paskirstymo diržo keitimas rekomenduojamas kas 90-120 tūkst. km. Realių kuro sąnaudų vidurkis mieste siekia apie 7,5-8,5 l/100 km, užmiestyje - 5,5-6,5 l/100 km, o mišriu režimu - 6,5-7,5 l/100 km. Išprogramavus EGR, gali sumažėti kuro sąnaudos ir padidėti trauka.
Važiuoklė ir pakaba
- „Vectra C“: dauguma vartotojų teigia, kad važiuoklė yra gan minkšta ir komfortiška ilgesnėse kelionėse. Tačiau kai kurie atsiliepimai nurodo, kad važiuoklė gali būti nepatikima, ypač gale. Šarnyrų kaina priekyje gali siekti nuo 80 € (eina komplekte su šake ir salenblokais). Galinis guolis gali kainuoti apie 120 €. GTS komplektacijoje pakaba yra pažeminta ir standesnė, todėl per duobes važiavimas gali būti mažiau komfortiškas, bet posūkiuose automobilis laikosi stabiliai. Eksploatacijos kaštai važiuoklei gali būti maži - visas važiuokles perrinkimas gali kainuoti apie 150 €. „Auto Bild“ ekspertai atkreipė dėmesį į stipriai nusidėvėjusius stabdžių diskus.
- „Vectra B“: nors kai kurie teigia, kad važiuoklė tvirta ir keičiama retai bei pigiai, kiti skundžiasi, kad ji yra nepatikima, o spiruoklės ir amortizatoriai dažnai genda.
Kėbulas ir interjeras
- Kėbulas: „Vectra C“ modeliai dažnai giriami už kėbulo patvarumą ir atsparumą korozijai. Kai kurie nurodo, kad rudžių praktiškai nėra. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pradeda rūdyti bagažinės dangtis.
- Interjeras:
- Komfortas: sėdynės patogios, su plačiomis reguliavimo galimybėmis, leidžiančiomis idealiai pritaikyti prie vairuotojo. Salonas erdvus, o bagažinė talpi - sulenkus sėdynes, galima pervežti didelius daiktus. Yra šildomos sėdynės, atskiras klimato reguliavimas gale, porankis ir puodelių laikikliai.
- Medžiagos: „Vectra C“ interjeras apibūdinamas kaip paprastas, tačiau su minkštu plastiku. Nepaisant to, kai kurie vartotojai kritikuoja prastą salono medžiagų kokybę, nurodydami, kad plastikas girgžda ir braška, o durelių apdaila lupasi.
- Valdymas: centrinės konsolės valdymas dažnai vertinamas kaip nevykęs ir nepatogus, reikalaujantis daug veiksmų norint įjungti elementariausias funkcijas, pvz., kondicionierių. Posūkių svirtelės valdymas taip pat nepatogus dėl nefiksavimo ir trijų mirksėjimo padėčių sistemos. Langų ir veidrodėlių valdymas taip pat gali būti nepatogus, o mygtukai striginėti.
- Daiktadėžės: durų skyriuose esančios daiktadėžės yra per mažos.
Elektronika
„Opel Vectra C“ turi net 42 mikrokompiuterius, kurie yra susiję tarpusavyje. Tai reiškia, kad bet kokios modifikacijos gali sukelti klaidų pranešimus borto kompiuteryje. Pavyzdžiui, pakeitus išmetimą į tiesioginį, reikia „glušinti“ išmetamųjų dujų daviklį, kitaip kompiuteris ribos variklio apsukas iki 4000. Montuojant neoriginalias kaladėles be susidėvėjimo daviklių, borto kompiuteris rodys stabdžių sistemos gedimo klaidas. Dažnai pasitaikančios elektronikos problemos apima: bagažinės mygtukų gedimus (naujas kainuoja apie 20 €), langų mygtukų striginėjimus (reikia išvalyti kontaktus), skydelio gedimus, CIM problemas (vairo ritės), vairo padėties daviklio gedimus, klimato valdymo problemas. Kai kuriems vairuotojams dažnai įsijungia vairo stiprintuvo ir antipraslydimo sistemos indikatoriai, kurie, nors ir netrukdo važiuoti, gali sukelti problemų atliekant techninę apžiūrą.
Kuro sąnaudos
- Dyzeliniai varikliai: „Vectra C 1.9 CDTi“ mieste vartoja apie 7,5-8,5 l/100 km, užmiestyje - 5,5-6,5 l/100 km, mišriu režimu - 6,5-7,5 l/100 km. Kai kurie vartotojai su 110 kW varikliu užmiestyje pasiekia 5.5 l/100 km, o žiemą iki 6.7 l/100 km. „2.2 DTI GTS“ su mechanine pavarų dėže pasižymi labai geromis kuro sąnaudomis - 6.5 l/100 km važiuojant 160-170 km/h greičiu.
- Benzininiai varikliai: „Vectra C 3.2 GTS“ su dujomis sunaudoja apie 11-13 litrų dujų. „1.6 benzinas“ (B modelis) gali pradėti dūminti ir ryti tepalus.
Priežiūra ir eksploatacija
Dalių kainos „Opel Vectra“ modeliams vertinamos kaip vidutinės: „nėra pigios, nėra brangios“. Kai kurie vartotojai teigia, kad dalys yra pigios, o remontai paprasti, tad daugelį darbų galima atlikti patiems. Tačiau kiti nurodo, kad kai kurių detalių kainos gali būti „kosminės“, pavyzdžiui, šarnyras priekyje (nuo 80 €) arba galinis guolis (120 €). Remontuojant automobilį naujomis, originaliomis detalėmis, išlaidos gali būti didesnės, tačiau, tikėtina, kad automobilis tarnaus ilgiau. Perkant pigų variantą, dažnai tenka investuoti į važiuoklės remontą (stabilizatoriaus traukės, spyruoklės, guoliai) ir stabdžių sistemos atnaujinimą.
Patarimai perkant naudotą „Opel Vectra“
- Patikra: Būtinai patikrinkite automobilio istoriją. Nepirkite iš perpardavinėtojų turguose be išsamios patikros servise. Venkite pigiausių variantų, nes jie dažnai būna apleisti.
- Indikatoriai: Nepirkite automobilio, jei dega „Check Engine“ ar serviso indikatorius.
- Dūmingumas: Atkreipkite dėmesį į išmetamųjų dujų dūmingumą. Balti dūmai po 30 min. nuo užvedimo gali rodyti problemą.
- Kondicionierius ir turbina: Patikrinkite oro kondicionieriaus veikimą ir turbiną.
- Dyzeliniai varikliai: Atkreipkite dėmesį į sūkurines sklendes, paskirstymo diržą, purkštukus ir EGR vožtuvą (1.9 CDTi). Dėl 2.0/2.2 DTI variklių rekomenduojama keisti vakuumo žarneles ir alkūninio veleno įdėklus kas 200-250 tūkst. km.
- Komplektacija: Rekomenduojama rinktis modelį su kuo geresne komplektacija, spalvotu displėjumi ir odiniu salonu, kad interjeras neatrodytų nykiai.
Apibendrinant, „Opel Vectra“ (ypač C modelis) yra erdvus, patogus ir patikimas vidutinio dydžio automobilis, siūlantis gerą kainos ir kokybės santykį. Nors yra keletas trūkumų, tokių kaip tam tikros interjero medžiagos ir elektronikos problemos, tinkamai prižiūrimas jis gali tarnauti ilgai. Tačiau tai nėra prabangus automobilis, o labiau „darbinis arkliukas“, skirtas kasdieniam naudojimui, ypač užmiestyje.
tags: #atsiliepimai #apie #opel #vectra