Opel Astra G, gaminta nuo 1998 iki 2009 metų, yra vienas populiariausių automobilių Lietuvos keliuose. Šis modelis, projektuotas „GM“ kompanijos „Opel“, pasižymi įvairiais kėbulų tipais: 3 ir 5 durų hečbekais, 4 durų sedanais, o taip pat ypatingomis versijomis - „Astra Coupe“ ir „Astra Cabrio“, sukurtomis „Bertone“ dizaino kompanijos. „Opel Astra“ važiuoklė buvo projektuota kartu su „Lotus“ kompanija, o automobilio pagrindas naudojamas ir septynių vietų kompaktiško vienatūrio „Opel Zafira“ gamyboje. Antrosios kartos „Opel Astra“ visuomenei buvo pristatyta 1998 m. ir tapo pirmuoju „Opel“ modeliu, gavusiu visiškai cinkuotą kėbulą bei 12 metų garantiją nuo korozijos skylių atsiradimo. „Opel Astra“ su kupė kėbulu dalyvavo prestižinių DTM kėbulinių automobilių čempionate, kur turėjo ne „opelišką“ 4.0 litro V8 variklį su 500 AG (370 kW) galia.
Bendras patikimumas ir eksploatacija
Nors kai kurie savininkai mini problemas su elektronika ir korozija, daugelis vertina „Opel Astra G“ kaip patikimą, praktišką ir pigiai išlaikomą automobilį, ypač vertinant jo kainos ir kokybės santykį. Tai „liaudies automobilis“, kuriam nereikia didelių investicijų. Daugelis savininkų vertina „Opel Astra G“ dėl pigių eksploatacinių dalių. Palyginus su BMW ar „Toyota“, detalės kelis kartus pigesnės. „Opel“ prekių ženklas visada buvo vienas pigiausių eksploatacinių išlaidų atžvilgiu. Antrosios kartos „Astra“ vadinama automobiliu šeimai, o ne servisui. Remontas yra paprastas ir lengvas, daug ką galima pasidaryti pačiam. Dalių gausa ir nedidelė jų kaina leidžia teigti, kad remontas netaps galvos skausmu. Pirkdami arba parduodami galite pasinaudoti nemokama autoreviu.lt skelbimų sistema.
Savininkai pataria nepirkti "lavonėlių" už kelis šimtus eurų ir tikėtis stebuklų, o ieškoti geros būklės automobilio, kuris buvo prižiūrėtas. Viena iš nuomonių teigia: „Prisiperka po 200-300 lavonėlius vos riedančius ir paskui verkia atsiliepimuose kokį šūdą nusipirko.“
Varikliai ir kuro sąnaudos
„Opel Astra G“ buvo komplektuojamas su įvairiais varikliais, tiek benzininiais, tiek dyzeliniais. Nuo 2001 m. pradėjus į „Astra“ montuoti „Ecotec“ variklius, problemų su variklių valdymo elektronika beveik nebeliko. Jei perkamas senesnis automobilis, jis gali turėti ir 1,6 l 75 AG variklį, kurio užtenka miestui, o užmiestyje gali nuvilti. Kita vertus, senasis 8 cilindrų variklis nekaprizingas, o aptarnavimas pigesnis negu „Ecotec“ serijos. Vertėtų vengti pirkti automobilius su 8 cilindrų varikliais, pagamintais 1998-1999 metais.
Benzininiai varikliai
Iki 2001 m. benzininiai varikliai buvo: 1,4 l 90 AG; 1,6 l 101 AG; 1,8 l 116 AG; ir 2 l 136 AG. Pirmasis sutinkamas retokai, nes „Astrai“ silpnokas. Galingiausio, 2 l, taip pat gali tekti paieškoti. Dažniausia jį turi sportinės versijos automobiliai su pažeminta važiuokle ir anatominėmis sėdynėmis. Dažniausi 1,6 l ir 1,8 l „Ecotec“ varikliai pasižymi ekonomiškumu ir stulbinama dinamika.
- 1.8 benzininis 92 kW (be EGR): Patikimas, per ketverius metus neturėjo rimtų gedimų, pigi eksploatacija, nereikalauja didelės priežiūros. Talpi bagažinė.
- 1.6 variklis (su dujomis): Mieste pakankamai sportišku važiavimu pakanka 9 litrų dujų. Variklį reikia prižiūrėti, jautriai reaguoja į problemas.
- 1.8 Ecoteh: Nedraugauja su dujomis, variklis linkęs perkaisti.
- 1.6 variklis: Mieste pakankamai sportišku važiavimu pakanka 9 litrų dujų. Variklį prižiūrėti reikia, jis pakankamai lepus, jautriai reaguoja į nedideles problemas, tarkim, pasenusias žvakes, kiek silpnesnė vieta degimo ritė.
Vidutinės kuro sąnaudos benzininio variklio su 4 žmonėmis salone gali siekti apie 7l/100km, o autostradoje - ne mažiau 8 litrų, mieste - 10-15 litrų.
Dyzeliniai varikliai
„Astra“ gali turėti ir turbininį dyzelinį 1,7 l 68 AG arba 2 l 82 AG variklį. Dyzeliniai varikliai dažniausiai vertinami kaip ekonomiškesni. Pavyzdžiui, 1.7 DTI 55kW variklis vidutiniškai sunaudoja 4.5-5.5 l/100km, o 2.0 DTI 74kW - apie 6 l/100km. Net ir negailint „gazo“, kai kurie dyzeliniai variantai išlieka ekonomiški.
- 1.7 DTI 55kW: Kuro sąnaudos 4.5-5.5l/100km, puiki trauka, su varikliu jokių bėdų. Labai patvarus ir geras automobilis. Autostradoje su keturiais žmonėmis salone traukos netrūksta, ypač geros kuro sąnaudos greitkelyje.
- 2.0 DTI 74kW: Per 4 metus daug visko tvarkyta, bet ir daug važiuota. Brangiausias remontas - kuro siurblys, bet susitvarkius pamirštama amžiams. Per 5 metus pareikalavo ne daugiau kaip 1000€, vienintelis defektas po pirkimo - variklio „paduška“.
- 2.0 DTI 60kW: Kai kurie savininkai su šiuo varikliu važiuoja jau du metus, pila bet kokį dyzelį ir problemų lyg nematyti, nors siurblys ir pusiau elektroninis. Kitiems tai yra labai patikimas variklis, su kuriuo nesupranta žmonių, teigiančių, kad kuro sąnaudos didelės. Su 17" ratais ir 225mm pločio padangomis mieste tilpo į 6l/100km ribą. Trūksta traukos, jei pakrautas labai.
- 2.2 DTI 92 kW: Žiemą vidutiniškai 6.2 l/100km. Gali būti viena problema su EGR, bet ją galima apeiti.
Kai kurie savininkai pastebi, kad benzininiai varikliai gali būti šiek tiek problematiškai pagaminti, o ECU (variklio valdymo blokas) gali kelti problemų, dėl ko dažnai užsidega "Check Engine" lemputė ir padidėja kuro sąnaudos. Problemų su variklio valdymo elektronika beveik nebeliko „Ecotec“ variklių kartoje. Kiti, turėję 2.0 DTI 60kw, pastebi, kad variklis lepus, o jo ir važiuoklės detalės brangios, su didelė turbo duobe pirmuose bėgiuose.
Dažniausiai minimi gedimai ir priežiūros aspektai
Kėbulas ir korozija
Antros kartos „Astra“ tapo pirmuoju „Opel“ modeliu, gavusiu visiškai cinkuotą kėbulą ir 12 metų garantiją nuo korozijos skylių atsiradimo. Tačiau, nors kai kurie automobiliai mažai rūdija arba kėbulas yra cinkuotas ir nerūdija, dažnai minima, kad rūdija galinės arkos, bagažinė ties numeriais, slenksčiai ir durelės. Kai kurie teigia, kad automobilis rūdija tik tada, kai yra pažeistas, t.y. po avarijos. Kitiems, net ir nusipirkus be rūdžių ant arkų ir slenksčių, matėsi, kad buvo tvarkytos, o vidinės vietos (tarpai tarp durų, po kapotu) buvo aprūdiję. Vėliau rūdys vis tiek pradėjo „ėsti“ arkas ir slenksčius. „Bertone“ modeliai gali rūdyti baisiau negu standartiniai „Opel Astra“ modeliai.
Pakaba ir važiuoklė
„Opel Astra G“ važiuoklė dažnai apibūdinama kaip patvari ir paprasta. Tikrai silpnų vietų „Astra“ pakaboje nėra, o tai, kad priekinio stabilizatoriaus stovus reikia keisti kas 40 000 km, - normalus reiškinys. Tačiau kartais reikia keisti guolius, amortizatorius, vairo kolonėlę, vairo stiprintuvo siurblį, traukes, šarnyrus. Priekinių amortizatorių atraminiai guoliai gali pradėti barškėti po pusės metų. Po 50 000 km amortizatoriai dar gali rodyti 80-85 proc. likučio. Įvertinus tai, kad bus perkamas nenaujas automobilis, gali tekti keisti stabdžių diskus ir amortizatorius. Priekinius reikia keisti kartu su viršutinėmis atramomis. Ratų stebulių guoliai, net blogesniuose keliuose, turėtų tarnauti apie 150 000 km. Pakaba gali būti kietoka, bet nelygumus sugeria. Staigiuose posūkiuose automobilis gali stipriai svirti.
Elektronika
Minimos problemos su ECU, „Check Engine“ lemputės degimu, ABS davikliais (kurie su priekiniais guoliais gali būti brangūs ir brokuoti), galiniais el. langų pakelėjais (deficitas), generatoriumi, starteriu. Elektronika amžina, nėra jokių problemų, viskas paprasta ir dažniausiai nesunkiai sutvarkoma ir be serviso pagalbos. Tačiau silpnokas generatorius su skriemuliuku be sankabos gali sukelti problemų su trapeciniais dirželiais, sprendimas - pirkti trumpesnį nei kataloge rekomenduojamas dirželis.
„Astra“ gavo ir patikimesnę elektros instaliaciją. Opeliuose reguliariai tekdavo keisti mygtukus ir jungiklius dėl perdegusių lempučių, tačiau dabar visur panaudoti šviesos diodai. Taip pat gali pasitaikyti variklio aušinimo ventiliatoriaus ir kondicionieriaus darbo modulis, kuris yra apačioje, už priekinio bamperio, prieš kairės pusės ratą. Stipriau trinktelėjus, modulį galima sugadinti, tada variklio ventiliatorius pradės veikti nenuspėjamai, o prietaisų skydelyje degs radiatoriaus su ventiliatoriumi simbolis.
Kiti gedimai
- Variklio tarpinės: Kai kuriems automobiliams bėga tepalai iš variklio, net ir pakeitus beveik visas tarpines.
- EGR problemos: Minimi EGR gedimai, vakuumo šlangutės, solenoidai.
- Kuro siurbliai: Ypač dyzeliniams variantams tai yra didžiausia bėda ir brangus remontas, tačiau pakeitus nebereikia ilgai kišti nagų.
- Oro srauto matuoklė, kondicionieriaus radiatorius: gali tekti keisti.
Opel Astra G Tutorial: How To Replace A Brake Light
Komfortas ir interjeras
Interjero medžiagos ir apdaila dažnai vertinamos kaip paprastos, bet funkciškos. Panelė gali „traskėti braškėti per visus galus“, o garso izoliacija yra prasta, ypač virš 90 km/h greičiu. Tačiau salonas greitai sušyla (nors kai kuriems šyla ilgai žiemą), o sėdynės dažnai apibūdinamos kaip patogios. Salonas greitai sušyla. Geras matomumas. Kaip pirmas automobilis, ypač klevo lapui, yra ideali mašina.
Salono erdvė gali skirtis priklausomai nuo kėbulo tipo. „Coupe“ modeliai, nors ir atrodo sportiškai, gale gali neturėti vietos aukštiems žmonėms. Tačiau, pavyzdžiui, 1.8 benzininis 92 kW „Coupe“ su odiniu salonu apibūdinamas kaip erdvus ir jaukus. Vidutiniškai gale vietos užtenka.
Kai kurie automobiliai turėjo geras komplektacijas: lieti ratlankiai, odinis salonas, šildomos sėdynės, el. langai, veidrodėliai, kondicionierius, autopilotas. Autopilotą galima lengvai pridėti, jei jo nėra.
Važiavimo savybės ir valdymas
Nors „Opel Astra G“ nėra itin galingas, galios užtenka miesto važiavimui. Užmiestyje lenkiant gali tekti gerai įvertinti situaciją, ypač su mažesnės galios varikliais arba kai automobilyje yra daugiau keleivių. Automobilis stabilus kelyje, nesijaučia greitis (turbūt dėl to, kad gan aukštai sėdima vieta). Tačiau kai kurie mini, kad autostradoje vairavimą viena ranka pamirškite. Vairas gali turėti tam tikrą laisvumą, bet reikia tiesiog priprasti - taip veikia „Astroje“ sumontuotas elektrinis hidraulinis stiprintuvas. Stabdžiai didesnių problemų nekelia. Diskai nesilanksto ir atlaiko iki trijų trinkelių komplektų, ABS davikliai patikimi. Jei užpakaliniai stabdžiai - diskiniai, rekomenduojama kas 15 000 km išvalyti purvą ir sutepti stovėjimo stabdžio kreipiančiąsias. Automobilis manevringas, patogus parkuotis.
Kai kurie modeliai turi žemą priekį, todėl parkuojantis reikia būti atsargiems. Vienas vairuotojas dalinosi, kaip nuplėšė bamperį prisiparkavęs prekybos centro aikštelėje.
Kėbulo tipai ir erdvumas
Kėbulo tipų pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių:
- Trijų ir penkių durų hečbekai: bagažinė nedidelė - 370 l, tačiau galima sulankstyti užpakalinę sėdynę.
- Sedanas: bagažinė gerokai didesnė - 460 l, bet dideli daiktai į ją netilps.
- Universalas: praktiškiausia „Astra“ su universalo kėbulu. Jos bagažinė 480 l, o sulanksčius užpakalines sėdynes padidėja iki 1 500 l. Be to, ji labai racionaliai suplanuota: grindys visiškai lygios, tarp jų ir durų slenksčio nėra laiptelio, penktosios durys beveik vertikalios.
- Coupe modeliai (Bertone): nestandartiniai automobiliai, traukiantys aplinkinių dėmesį, tačiau gali būti mažiau vietos gale aukštiems žmonėms. Kai kurie modeliai, pvz., 141 kW (originaliai) „Astra Coupe“, yra greiti ir kartu praktiški, su santykinai didele bagažine, kur gale gali neblogai įsitaisyti du 1.80 m ūgio vyrai. Kėbulas visiškai galvanizuotas, nematyti nė vienos rūdies. Labai nesunkiai didinama šio automobilio galia - tereikia kito tarpinio oro aušintuvo (intercoolerio) ir „laisvesnio“ išmetimo sistemos.
tags: #atsiliepimai #apie #opel #astra #2001