Neteisėtas šiukšlių, statybinių medžiagų ir pavojingų atliekų išmetimas neleistinose vietose kelia rimtą pavojų aplinkai, žmonių sveikatai ir pažeidžia teisę į saugią bei švarią aplinką. Šie veiksmai įvyksta, kai asmenys palieka atliekas neleistinose vietose, siekdami išvengti mokesčių arba apeiti tinkamo atliekų tvarkymo taisykles.
Neteisėto atliekų išmetimo priežastys
Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių netinkamą atliekų tvarkymą, yra gyventojų sąmoningumo trūkumas. Daugelis žmonių nesupranta tinkamo atliekų rūšiavimo svarbos ir galimų pavojų, kylančių dėl netinkamai išmestų atliekų. Daiva Skrupskelienė, bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė, pastebi, kad karantino laikotarpiu statybinės ir kitos didelių gabaritų atliekos neretai buvo paliekamos šalia didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių arba neleistinose vietose gamtoje. Kai kurie žmonės klaidingai mano, jog nedidelis elektroninis įrenginys ar baterija įprastame konteineryje didelės žalos nepadarys.
Kita svarbi priežastis - žinių stoka. Žmonės ne tik turi žinoti pirmines rūšiavimo taisykles, bet ir vietas, kur reikia nuvežti stambiagabarites, statybines, žaliąsias ir kitas rūšiavimui netinkamas, nekomunalines atliekas. Be to, pasitaiko atvejų, kai prie sąvartynų gamtoje formavimo prisideda ir nelegalūs vežėjai, kurių skelbimų apstu internete. Susigundę pigesnėmis tokių vežėjų paslaugomis, gyventojai apsigauna ir rizikuoja būti nubausti patys, jei nelegaliai paliktų atliekų krūvoje būtų rasti juos identifikuojantys dokumentai.
Pavojai, kylantys dėl netinkamai išmestų atliekų
Neteisėtas atliekų išmetimas kelia daugybę pavojų aplinkai ir sveikatai:
- Aplinkos tarša: Statybinės atliekos, tokios kaip langai, durys, laminatas, grindjuostės, plytos ar net betono gabalai, nugula neleistinoje vietoje. Atliekų išmetimas gamtoje sukelia daugiausiai žalos aplinkai, nes tokio tipo atliekos gali būti pavojingos ir nuodingos ekosistemai, ją nepataisomai paveikti.
- Gruntinio vandens užterštumas: Irdamos atliekos išskiria kenksmingas medžiagas, kurios patenka į dirvožemį ir gruntinius vandenis.
- Kenkėjų pritraukimas: Maisto likučiai ir buitinės atliekos pritraukia graužikus ir vabzdžius, platinančius ligas.
- Gaisrų rizika: Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių. Gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku - neatvėsę pelenai. Aerozoliniai balionėliai, jei juose yra, pavyzdžiui, plaukų lako ar purškiklio nuo vabzdžių likučių, suspausti šiukšliavežėje gali įtrūkti, tereikia kibirkšties arba trinties, ir to pakanka kilti gaisrui. Ličio baterijos, pažeistos mechaniškai, sukelia sprogimą ir intensyvų degimą.
- Estetinis vaizdas: Atliekos ne tik kenkia kiemų estetiniam vaizdui, bet ir formuodamos nelegalius sąvartynus trukdo laisvai judėti automobiliams.
Valstybinių miškų urėdija (VMU) informuoja, kad per 2019 metus visos šalies miškuose buvo surinkta 700 tonų šiukšlių. 100 tonų sudarė vien automobilių padangos, kurios paliktos gamtoje irtų daugiau kaip šimtą metų, o irdamos į aplinką leistų gamtai ir žmogui kenksmingas medžiagas. Taip pat didelę dalį atliekų sudarė buitinės atliekos, išmestos pamiškėse: šaldytuvai, televizoriai, buities rakandai, statybinės, automobilių atliekos, drabužiai.
Teisinė atsakomybė už neteisėtą atliekų išmetimą
Neteisėtas šiukšlių, statybinių medžiagų ir pavojingų atliekų išmetimas neleistinose vietose užtraukia administracinę ir net baudžiamąją atsakomybę.
Administracinė atsakomybė
- Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 str. „Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“ numato nuobaudas asmenims, nesilaikantiems savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų. Gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų.
- Baudos dydis priklauso nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar atliekos yra pavojingos. Nuobaudos prasideda nuo įspėjimo arba baudos nuo 30 iki 90 eurų ir gali siekti kelis tūkstančius eurų.
- Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos griežtina įmonių ir gyventojų atsakomybę už aplinkos teršimą. Administracinė atsakomybė fiziniams ir juridiniams asmenims bus taikoma, kai į aplinką išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų.
- Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudos didėja daugiau nei du kartus ir sieks iki 84 tūkst. eurų. Nepavojingų atliekų į aplinką išmetus nuo 5 iki 15 kubinių metrų įmonėms gresia 3,9-8,4 tūkst. eurų bauda, nusižengus pakartotinai - 4,8-11 tūkst. eurų. Už 5-7 kubinių metrų pavojingų atliekų išmetimą įmonėms baudos siektų 22-39 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą - 39-84 tūkst. eurų.
Baudžiamoji atsakomybė
Jeigu į aplinką būtų išmesti didesni kiekiai nei nurodytos normos (daugiau nei 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir daugiau nei 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų), tai užtrauks baudžiamąją atsakomybę.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pažymi, kad nepaisant to, jog teršėjai dažnai įsivaizduoja miške atliekas paliekantys anonimiškai, praktika rodo, kad aplinkosaugininkams dažnai pavyksta išsiaiškinti teršėjus. Tam padeda ne tik atliekų turinys (pvz., seni dokumentai), bet ir sąmoningi gyventojai, kurie vis dažniau nebijo būti pilietiški ir informuoja apie teršiančius asmenis, taip pat miškuose įrengtos stebėjimo kameros. „Kauno švara“ įrengtos kameros šalia atliekų konteinerių aikštelių taip pat fiksuoja pažeidėjus.
Biologijos Video-pamoka apie Elektronikos atlieku tvarkyma
Tinkamas atliekų rūšiavimas ir išmetimas
Norint išvengti minėtų pavojų, būtina tinkamai rūšiuoti ir išmesti atliekas. Jeigu gyventojai tinkamai atliktų pirminį atliekų rūšiavimą dar namuose, atliekų srautas pasiskirstytų tolygiau ir didelė dalis jų nugultų ne į komunalinių, o į pakuočių konteinerius. Į rūšiavimo konteinerius metamos pakuočių atliekos yra išvežamos nemokamai - jų tvarkymą finansuoja gamintojų ir importuotojų organizacijos.
Atliekų rūšiavimo konteineriai
- Geltonas konteineris - plastiko ir metalo pakuotėms. Į jį meskite plastikinius maišelius, indelius, traškučių, sūrelių, ledų pakuotes, kombinuotas pieno produktų ar sulčių pakuotes bei metalines pakuotes ir kitas smulkias buityje susidarančias metalo atliekas (kamštelius, skardines, foliją ir kt.). Jame ne vieta aerozoliniams flakonėliams, metalinei ar plastikinei tarai nuo dažų ir pavojingų cheminių valiklių.
- Mėlynas konteineris - popieriaus pakuotėms ir kitoms popieriaus atliekoms (knygoms, žurnalams, laikraščiams, lankstinukams). Jeigu atliekos smarkiai suteptos, jas meskite į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, kuriame turėtų atsidurti ir panaudotos vienkartinės nosinaitės, popieriniai rankšluosčiai, tualetinis popierius bei sauskelnės.
- Žalias konteineris - stiklo pakuotėms. Jame vieta stikliniams buteliams ir kitoms stiklo pakuotėms.
Specialiosios atliekos
- Elektroninės įrangos atliekos: Vienkartines el. cigaretes, ličio baterijas, akumuliatorius draudžiama mesti į komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, statyti šalia jų, laikyti atviroje vietoje, ardyti patiems, atiduoti surinkėjams ar metalo supirkimo įmonėms, neturinčioms joms sutvarkyti reikalingų leidimų. Daugumoje prekybos centrų įrengtos specialios elektronikos surinkimo dėžutės, į kurias galima mesti smulkią elektroninę įrangą ir galvaninius elementus. Elektronikos atliekas taip pat galima pristatyti į supirktuves, kurios veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
- Stambiagabaritės, žaliosios, statybinės atliekos: Jas šalia konteinerių ar kitose atliekoms neskirtose vietose palikti draudžiama. Ypač patogu didelius kiekius statybinių atliekų tvarkyti užsisakant didmaišį. Didmaišiuose atliekas galima kaupti visą mėnesį, ir tikimybė, kad jame atsiras svetimų daiktų, yra nedidelė. Jeigu gyventojai neturi galimybės pristatyti nereikalingų daiktų į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, prašome kreiptis į atliekų tvarkymo įmones, kurios teikia atliekų išvežimo iš namų paslaugą. Tokios įmonės ne tik išveš, bet ir nebereikalingus, nebeveikiančius namų apyvokos daiktus (buitinę techniką, baldus ar kt.) darbininkai išneš iš jūsų namų.
- Padangos: Keičiant padangas remonto dirbtuvėse, jos privalo paimti senas padangas utilizavimui nemokamai. Jei naujas padangas perkate patys, pardavimo vietos, įskaitant ir prekybos centrus, privalo paimti iš jūsų tiek senų padangų, kiek perkate naujų, jei jos yra skirtos tam pačiam automobiliui. Kėdainiečiai, pavyzdžiui, senas padangas gali saugiai atiduoti į stambiagabaričių atliekų aikštelę, adresu J. Basanavičiaus g. 97A. Kiekvieno padangų keitimo sezono metu iš vieno asmens aikštelė priima 5 padangas nemokamai.
„Atiduotuvės“
Tam, kad geri, bet nereikalingi daiktai nevirstų atliekomis, įkurtos „Atiduotuvės“. Į jas daiktus atvežti ir juos pasiimti galima visiškai nemokamai. „Atiduotuvės“ Kaune veikia Energetikų g. 60, Kuršių g. 9E, Julijanavos g. esančiose aikštelėse.
Kaip pranešti apie nelegalius sąvartynus?
Pastebėjus aplinkos taršą atliekomis, gyventojai raginami nedelsiant pranešti apie pažeidimą skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamento (AAD) telefonu (8 5) 273 2995. Nustatyti atliekų savininką labai padeda gyventojų atsiunčiamos nuotraukos ar vaizdo įrašai, kur aiškiai matomas atliekas išpilantis asmuo ar automobilio, su kurio jis atvyksta, valstybiniai numeriai.
AAD duomenimis, pranešimų apie neleistinose vietose išmestas atliekas kasmet daugėja, o tai rodo augantį žmonių pilietiškumą. Būkime pilietiški - fiksuokime ir drausminkime šiukšlintojus! Tyla, nepastebėjimas, susitaikymas šiukšlintojus drąsina veikti toliau. Tik nuo visų bendrų pastangų priklauso miesto ir gamtos grožis, todėl rinkimės veiksmą ir kartu išgyvendinkime ydingus įpročius.
tags: #atlieku #ismetimas #neleistinose #vietose