Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento - fizinio asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauja iš kliento Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumento arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Šie reikalavimai nustatyti įstatymu, kuris buvo keičiamas 2020 m. gruodžio 10 d. įstatymu Nr. (TAR, 2020, Nr. ...).
Atstovų tapatybės nustatymas
Kai klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui - fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, šių atstovų tapatybė nustatoma taip pat, kaip ir kliento - fizinio asmens. Tokiu atveju finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas turi pareikalauti iš atstovo įgaliojimo ir patikrinti jo galiojimą, įgaliojimo galiojimo laiką bei veiksmus, kuriuos leidžiama atlikti pagal įgaliojimą. Įgaliojimas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus. Šie pakeitimai įsigaliojo 2019 m. gruodžio 3 d. įstatymu Nr. (TAR, 2019, Nr. ...) ir 2025 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. ...).
Duomenų gavimas iš informacinių sistemų ir registrų
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių informacinių sistemų ar registrų. Jei atitinkami dokumentai, duomenys ar informacija nėra kaupiami valstybės informacinėse sistemose ar registruose Europos Sąjungos valstybėje narėje, gali būti naudojamos kitos patikimos ir nepriklausomos duomenų bazės ar registrai. Klientas gali patvirtinti gautus dokumentus, duomenis ar informaciją parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą elektroninį parašą). Taip pat numatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti kliento patvirtinimo parašu, jeigu dokumentai, duomenys ar informacija gauti tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų arba kitų patikimų šaltinių ir nesiskiria nuo anksčiau kliento patvirtintų duomenų, arba jeigu jie gauti iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir registrų, o jei tokių nėra - iš kitų patikimų šaltinių.
Vairuotojo pažymėjimo pripažinimas asmens tapatybės nustatymui
Viena iš svarbių pataisų, įtvirtinančių vairuotojo pažymėjimo pripažinimą kaip asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, siekia palengvinti žmonėms kasdienybę. Įstatymo pataisų autoriai teigia, kad vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje turėtų būti lygiavertis dokumentas pasui ar asmens tapatybės kortelei, leidžiantis gauti įvairias paslaugas ir nereikalaujantis nuolat su savimi nešiotis daugybės dokumentų. Tokie pakeitimai, įtvirtinti 2020 m. gruodžio 10 d. įstatymu Nr. (TAR, 2020, Nr. ...), leidžia finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams naudoti asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė. Tai svarbu trečiųjų šalių piliečiams, norintiems atsidaryti sąskaitą banke ir įsitvirtinti Lietuvoje, taip skatinant investicijas.
Istorinė perspektyva ir diskusijos dėl vairuotojo pažymėjimo
Diskusijos dėl vairuotojo pažymėjimo pripažinimo sukėlė įvairių nuomonių Seime. Kai kurie nariai, pavyzdžiui, Kęstutis Glaveckas, išreiškė susirūpinimą, teigdami, kad vairuotojo pažymėjimas nėra pakankamai saugus dokumentas, galintis atstoti pasą ar asmens tapatybės kortelę, ir gali būti lengvai suklastotas, ypač greitų kreditų srityje. Jis siūlė nepritarti tokioms pataisoms.
Kita vertus, dauguma Seimo narių, įskaitant Mykolą Majauską, palaikė pataisas, argumentuodami, kad jos yra progresyvios ir atitinka Europos Sąjungos direktyvas, kurios nedraudžia asmens tapatybės nustatyti pagal vairuotojo pažymėjimą. Majauskas pabrėžė, kad tai skatina tarptautinių bankų konkurenciją Lietuvoje ir kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) neturėjo antikorupcinio pobūdžio pastabų projektui. Parlamentaras Petras Gražulis taip pat pasisakė už įstatymą, remdamasis savo patirtimi, kai negalėjo atlikti elementarių finansinių operacijų turint tik diplomatinį pasą ir vairuotojo pažymėjimą.
Tačiau kilo ir susirūpinimas dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos. Vytautas Bakas ir Valius Ąžuolas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva yra rizikinga šalis pinigų plovimo atžvilgiu ir kad tarnybos, tokios kaip Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Lietuvos bankas, turi turėti pakankamą finansavimą ir pajėgumus užtikrinti tinkamą priežiūrą. Jie teigė, kad be adekvačių kontrolės procedūrų ir finansavimo, tokie įstatymo pakeitimai gali sukelti papildomų rizikų.
Vairuotojo pažymėjimo privalomumas ir galiojimas
Nuo 2005 m. lapkričio 1 d. vairuojant Lietuvoje, būtina turėti su savimi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelę. Iki 2018 m. liepos 1 d. vairuotojai privalėjo turėti ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Po eismo įstatymo pakeitimų, vairuotojo pažymėjimas nebėra privalomas dokumentas, jei vairuojama Lietuvoje. Tačiau šie palengvinimai taikomi tik vairuotojams, turintiems Lietuvos Respublikoje išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus ir vairuojantiems Lietuvoje registruotas transporto priemones.
Nors vairuotojai neprivalo vežiotis Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso), įvykus eismo įvykiui gali prireikti pateikti draudimo informaciją. Taip pat, nors KET nedraudžia vežiotis daugumos transporto priemonių dokumentų, turėjimas jų, tokių kaip vairuotojo pažymėjimas ir draudimo liudijimas, gali paspartinti ir palengvinti tikrinimo procedūras pareigūnams paprašius.
Priimtos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisos numato, kad trečiosios šalies piliečio vairuotojo pažymėjimas turi atitikti 2006 m. gruodžio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Jei vairuotojo pažymėjime nėra nurodyta pilietybė, finansų įstaigos ir kitos įmonės privalės pareikalauti pilietybės įrodymo.
Už pataisas (projektas Nr. XIIIP-2814(2)) balsavo 98 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 19. Jos įsigalioja 2021 m.
tags: #asmens #tapatybe #patvirtinantis #dokumentas #vairuotojo #pazymejimas