Nors Lietuvoje vis dar egzistuoja tam tikri stereotipai apie naudotus automobilius, jų rinka tapo itin globali. Daugiau nei trečdalis visų į Lietuvą importuojamų naudotų automobilių atkeliauja iš Vokietijos, o tai rodo tarptautinių sandorių mastą ir svarbą.
Naudotų automobilių importo šaltiniai ir tendencijos
Didžioji dalis naudotų automobilių į Lietuvą yra atvežami iš tokių šalių kaip Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Belgija ir Italija. Kaip pastebi BRC Autocentro pardavimų vadovas Zbignev Podskorbis, šie automobiliai dažnai yra sutvarkomi Lietuvoje, siekiant atitikti vietinius standartus - keičiami žibintai, prietaisų skydelis, elektronikos moduliai ir kiti komponentai. Suremontuoti automobiliai pasiūlomi tiek Lietuvos, tiek užsienio pirkėjams.
„Naudotų automobilių rinka pasidariusi labai globali. Jei prieš gerus 10 metų nusipirkti automobilį Vokietijoje atrodė kaip prabangos dalykas, šiandien tai yra visiškai normali praktika. Dėl šios priežasties ir Lietuvoje parduodami naudoti automobiliai gali būti patrauklūs Vokietijos pirkėjams“, - tvirtina Z. Podskorbis.
Pasak jo, neretai naudoti automobiliai apkeliauja pusę pasaulio: Vokietijoje pagamintas automobilis gali būti parduodamas JAV rinkai, o po patirto, net ir nedidelio, eismo įvykio siūlomas ES šalims per automobilių pardavimo platformas ar aukcionus. Grįžęs į Europą, automobilis sutvarkomas ir vėl parduodamas.
Remiantis naujausiais duomenimis, 2023 metais daugiau nei trečdalis visų į Lietuvą atvežtų naudotų automobilių buvo iš Vokietijos. Vokietijos automobilių savininkai dažnai laikosi griežtų priežiūros grafikų, užtikrindami, kad jų transporto priemonės būtų puikios būklės. Vokietijos automobilių rinka siūlo daugybę modelių, pradedant nuo ekonomiškų hečbekų iki prabangių sedanų ir galingų visureigių. Nors ne visada pigiau, naudoti automobiliai iš Vokietijos gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį.
Populiariausi prekių ženklai, importuojami iš Vokietijos į Lietuvą, yra „Volkswagen“, „BMW“, „Audi“ ir „Mercedes-Benz“. Šie gamintojai garsėja savo inžineriniu meistriškumu, ilgaamžiškumu ir pažangiomis technologijomis.
Ar užsieniečiai gali pirkti automobilius Lietuvoje?
Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama automobilių importui į Lietuvą, svarbu paminėti ir atvirkštinę tendenciją - užsieniečių norą pirkti automobilius Lietuvoje. „Regitros“ duomenys rodo, kad 2024 metais dėl įvairių priežasčių išregistruota daugiau nei 200 tūkst. M1, N1 klasių automobilių, iš kurių apie 60 tūkst. perduota valdyti pavieniams užsienio juridiniams ar fiziniams asmenims. 2023 metais tokių automobilių buvo apie 50 tūkst., 2022-aisiais - maždaug 36 tūkst. Ekspertai įtaria, kad augantis automobilių pardavimas užsienio piliečiams gali būti susijęs su šešėliniu verslu ir teisės aktų spragomis.
Jeigu automobilis parduodamas užsienio gyventojui, nuosavybės pasikeitimą deklaruoti turi tik Lietuvos gyventojas. Šiame etape ir atsiranda galimybė neteisėtai veiklai. Nors oficialiai transporto priemonės Lietuvoje išregistruojamos ir perduodamos valdyti užsienio fiziniam asmeniui, greičiausiai jos vis tiek lieka Lietuvoje, kur nelegaliai išardomos. Valstybė praranda mokesčius, o nelegaliems ardytojams nereikalingos dalys, užuot jas tinkamai sutvarkius, patenka į aplinką ir ją teršia.
Dažniausios klaidos perkant naudotą automobilį Lietuvoje
Naudoto automobilio pirkimas Lietuvoje reikalauja atidumo ir informuotumo. Kasmet Lietuvoje parduodama apie 10-15 tūkst. automobilių su paslėptais trūkumais. „Autogido“ kartu su „Autopretenzija“ apžvelgia dažniausias klaidas, kurias daro lietuviai, ir pataria, kaip jų išvengti:
-
Aklas pasitikėjimas pardavėjo pažadais. Daugeliui pirkėjų vis dar atrodo, kad „jei žmogus malonus - vadinasi, ir automobilis geras“. Tačiau būtent čia slypi didžiausia rizika - pernelyg pasitikint žodžiais, o ne faktais. Pardavėjai dažnai nutyli, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, remontuotas ne autorizuotame servise ar ilgai stovėjo be priežiūros. Tokie „smulkūs“ niuansai išlenda tik po kurio laiko, kai pradeda gesti variklis, atsiranda elektronikos klaidų ar rūdžių židiniai.
Kaip to išvengti? Nepasitikėkite vien pasakojimais apie „puikiai prižiūrėtą automobilį“. Prašykite serviso istorijos, sąskaitų už remontus, techninės apžiūros dokumentų. Jei jų nėra, vadinasi, automobilio praeitis nėra jau tokia skaidri. Patikimas pardavėjas neturės ko slėpti - jis pateiks viską atvirai. O jei pradeda vengti klausimų ar siūlo „nesigilinti į smulkmenas“ - tai aiškus signalas, kad geriau ieškoti kito varianto. -
Neatlikta arba netinkamai atlikta apžiūra. Dar viena dažna klaida - automobilis perkamas jį apžiūrėjus tik iš nuotraukų ar „draugo, kuris išmano“. Pirkėjai pasitiki pirmu įspūdžiu arba pardavėjo žodžiais, o apžiūrą atlieka tamsoje, kieme ar net lietui lyjant. Tokiomis sąlygomis lengva nepastebėti kėbulo defektų, dažų skirtumų, korozijos ar neprofesionaliai atliktų remonto darbų. Dar dažniau transporto priemonė iš viso nepatikrinama autoservise. Išoriškai tvarkingas modelis gali slėpti rimtus gedimus: alyvos pratekėjimus, pavarų dėžės nesklandumus, uždažytą koroziją ar elektronikos klaidas. Visa tai gali pavirsti brangiai kainuojančiais remontais jau po kelių savaičių nuo pirkimo.
Kaip to išvengti? Automobilį visada apžiūrėkite dienos metu - natūrali šviesa padeda pamatyti visus paviršiaus nelygumus ir spalvos neatitikimus. Atvykite bent pusvalandžiu anksčiau, kad galėtumėte įvertinti transporto priemonę dar „šaltą“, nes taip galėsite pastebėti, kaip ji užsiveda ir ar nėra neįprastų garsų. Ir svarbiausia - visada nuvarykite automobilį į nepriklausomą, jūsų pasirinktą autoservisą. Profesionalūs meistrai patikrins ne tik matomus, bet ir paslėptus trūkumus bei padės įvertinti realią automobilio techninę būklę, galimų trūkumų šalinimo išlaidas. -
Pinigų (dalies) sumokėjimas neapžiūrėjus transporto priemonės gyvai. Perkant naudotą automobilį vienas iš pavojingiausių momentų - sumokėti pinigus dar neapžiūrėjus transporto priemonės. Sukčiai dažnai kuria skubos įspūdį („rezervuosime šiandien“, „daugelis domisi, paskubėkite“) ir prašo avanso ar net visos sumos pervedimo. Toks pasiūlymas gali atrodyti patrauklus, nes neva rezervuosite transporto priemonę, tačiau rizikuojama ne tik permokėti, kadangi automobilis gali pasirodyti visai kitoks nei skelbime arba jo apskritai nebūti. Dažniausiai tokios situacijos paaiškėja vėliau, kai pardavėjas dingsta ar atsisako pateikti dokumentus, o pinigų susigrąžinti beveik neįmanoma. Tokios „avanso“ schemos plačiai paplitusios internete ir išlieka viena dažniausių apgavysčių naudotų automobilių rinkoje.
Kaip to išvengti? Visada reikalaukite susitikti su automobilio pardavėju apžiūrai gyvai. Jokio avanso nerizikuokite pervedinėti anksčiau, kol pats automobilis neapžiūrėtas ir nepasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Jei pardavėjas spaudžia greitai priimti sprendimą, dairykitės kito varianto. -
Suklastota rida. Tyrimai rodo, kad apie 7-8 proc. Lietuvoje parduodamų automobilių turi suklastotą ridą, o tai gali dirbtinai padidinti jų vertę net ketvirtadaliu. Kai kurių markių, pavyzdžiui, „Opel“, atvejais šis rodiklis siekia daugiau nei 14 proc. Neteisinga rida reiškia ne tik permokėjimą - tokie automobiliai dažnai greitai pareikalauja brangaus remonto.
Kaip to išvengti? Nepasitikėkite vien pardavėjo pasakojimais. Patikrinkite automobilio istoriją „Regitros“ ar techninės apžiūros duomenų bazėse - jose matyti, kaip kito rida per laiką. Jei rodmenys nelogiški ar trūksta įrašų, tai aiškus signalas būti atsargiems. Taip pat apžiūrėkite ir saloną: nusitrynęs vairas, pavarų svirtis ar įdubusios sėdynės gali išduoti net daugiau nei spidometras.
-
Sutarties sąlygų neįvertinimas. Kai automobilis jau patinka ir kaina atrodo tinkama, daugelis pirkėjų atsipalaiduoja - pasirašo sutartį jos neišanalizavę arba sutinka su dokumentu, kuriame nurodyta mažesnė kaina nei faktiškai sumokėta. Iš pažiūros tai smulkmena, tačiau vėliau, išryškėjus defektams, tampa rimta problema - tokia sutartis apsunkina įrodymų pateikimą ir pinigų susigrąžinimą. Neretai dokumentuose išvis nenurodomi automobilio trūkumai, nors pagal įstatymą pardavėjas privalo tai padaryti. Sumažinta kaina ar neaiškios sąlygos - aiškus signalas, kad sandoris gali būti neskaidrus.
Kaip to išvengti? Atidžiai skaitykite, ką pasirašote. Prieš sandorį atsispausdinkite automobilio skelbimą ir paprašykite, kad pardavėjas ant jo pasirašytų - taip patvirtinsite, kad informacija teisinga. Sutartyje turi būti nurodyti visi trūkumai ir reali, rinką atitinkanti kaina. -
Vadovavimasis emocijomis. Automobilio pirkimas dažnai tampa emociniu sprendimu. Kai randamas „tas“ modelis, o pardavėjas tikina, kad „rytoj jau bus parduotas“, racionalumas greitai išgaruoja. Pirkėjas nebesigilina į istoriją, neįvertina realios būklės ir pasiduoda jausmui, nes patiko spalva, sėdynės ar tiesiog norisi greitai turėti. Be to, pardavėjai neretai tuo naudojasi - automobilis išplautas, išblizgintas, kvepia salone, tad susidaro įspūdis, kad viskas gerai. Tačiau po kelių savaičių gali paaiškėti, kad po blizgesiu slepiasi rūdys, o po „švaraus“ variklio dangčiu - brangus remontas. Dar kitas atvejis, kai žmogus, ieškojęs automobilio šeimai, nusiperka dailų, bet mažą miesto hečbeką. Netrukus paaiškėja, kad vaikų kėdutės netelpa, o bagažinė per maža net savaitgalio kelionei.
Kaip to išvengti? Aiškiai įsivardykite, kokius poreikius automobilis turi atitikti - ar jis reikalingas kasdienėms kelionėms, ar šeimos išvykoms. Susirašykite kriterijus - metai, rida, kaina, degalų tipas, kt. Palyginkite kelis variantus ir nepasiduokite impulsui, kurį sukuria blizgesys ar malonus kvapas salone. Automobilis turi tikti jūsų gyvenimui, o ne tik akiai. -
Nepatikrinti dokumentai ir techninė apžiūra. Kartais automobilis atrodo idealus - blizga, kvepia, o kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa. Tokiais atvejais pirkėjai dažnai praleidžia vieną svarbiausių žingsnių - dokumentų patikrą ir neįsitikina, ar automobilis nėra buvęs taksi, nuomotas, įkeistas bankui ar turi galiojančią techninę apžiūrą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo formalumas, tačiau vėliau gali paaiškėti, kad automobilio neįmanoma perregistruoti ar yra paslėptų finansinių įsipareigojimų.
Kaip to išvengti? Prieš pasirašydami sutartį, patikrinkite registracijos liudijimą, techninės apžiūros galiojimą ir ar automobilis turi SDK kodą - be jo perregistravimas negalimas. Visa tai lengvai padarysite per „Regitros“ sistemas. Jei pardavėjas vengia rodyti dokumentus ar žada „atvežti vėliau“, tai aiškus signalas sustoti.
Rizikos ir apgaulės naudotų automobilių rinkoje
Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ atliktas tyrimas rodo, jog importuotą automobilį perkantys lietuviai turėtų būti itin atidūs - iš užsienio įvežtų transporto priemonių pirkėjai susiduria net su tris kartus didesne tikimybe įsigyti modelį su suklastota rida. Tokia situacija pakerta pirkėjų pasitikėjimą rinkos skaidrumu - net 75 proc. „carVertical“ apklaustų vairuotojų nerimauja, jog pirkdami automobilį iš antrų rankų įsigis transporto priemonę su paslėptais defektais.
Iš visų į Lietuvą importuotų automobilių suklastotą ridą turėjo 8,3 proc., o iš tų, kurie buvo eksploatuojami tik šalies viduje - 2,7 proc. Taigi perkant iš užsienio įvežtą transporto priemonę, tikimybė įsigyti automobilį su suklastotais odometro rodmenimis bene tris kartus didesnė.
„carVertical“ taip pat vykdė apklausą - ištyrus daugiau nei 10 tūkst. vairuotojų nuomonę visoje Europoje, paaiškėjo, jog 46,3 proc. automobilių pirkėjų visiškai nepasitiki automobilių pardavėjais. Nemažai vairuotojų praeityje yra buvę apgauti, todėl daugumai jų naudoto automobilio pirkimas kelia nemažai streso. Kadangi ridos įrašai, eismo įvykių istorija ir kiti svarbūs automobilio duomenys taip ir lieka šalyse, iš kurių transporto priemonė buvo importuota, dalis pardavėjų ir automobilių prekyba užsiimančių įmonių gali net ir nežinoti, kad jų parduodamo modelio rida suklastota ar jis buvo patekęs į smarkią avariją.
„Skirtingų šalių įstatymai skirtingai apibrėžia atsakomybę už odometro rodmenų klastojimą, todėl suvaldyti šį sukčiavimo būdą tarptautiniu mastu sudėtinga. Kadangi šalys nesikeičia automobilių istoriniais įrašais, kai automobilis eksportuojamas, jo istorija prasideda nuo švaraus lapo. Būtent todėl rizika įsigyti automobilį su suklastota rida visuomet kelis kartus didesnė perkant iš užsienio atvežtą modelį“, - aiškina „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Iš visų „carVertical“ Lietuvoje tikrintų automobilių, 76,7 proc. buvo importuoti, o 23,3 proc. eksploatuoti tik Lietuvoje. Kuo daugiau automobilių importuojama į šalį, tuo didesnė tikimybė įsigyti transporto priemonę su suklastota rida ar nuslėptais apgadinimais.
„Europoje automobiliai paprastai keliauja iš Vakarų į Rytus. Neretai tokie automobiliai būna po avarijų ar turi suklastotą ridą. Tai, jog transporto priemonė atvykusi iš Vokietijos, Prancūzijos ar kitos šalies savaime nereiškia, kad ji bus geros būklės. Kiekvienas automobilis - tai atskira istorija ir tos istorijos ne visada būna gražios“, - sako M. Buzelis.
Autopilotas ep805 Ar žinote, kad naudotų automobilių pardavėjai turi suteikti 12 mėnesių garantiją?
Automobilių perdirbimo ir aplinkosaugos aspektai
Nelegalių automobilių ardymo praktika kelia pavojų aplinkai ir žmonėms. Nelegalių automobilių ardytus aplinką teršia tokiomis automobilių atliekomis kaip padangos, alyva, salono apdailos medžiagos, plastikas, stiklas, guminiai kilimėliai ar sėdynės. Panaudota ir netinkamai pašalinta automobilių alyva yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių - vos vienas jos litras gali užteršti milijoną litrų vandens. Baterijos gali sukelti gaisrus, o padangos pamiškėse nesuyra daugiau kaip šimtą metų. Dideliu taršos šaltiniu laikomi ir seni amortizatoriai, degalų bei tepalo filtrai.
Viename automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio - šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Jei transporto priemonė ardoma nelegaliai, jos patenka į aplinką ir prisideda prie klimato kaitos. Nelegalius ardytus domina tik tos automobilių dalys, kurias galima parduoti, visa kita atsiduria, kur papuola, ir teršia aplinką.
Automobilių atliekų perdirbimas yra itin svarbus, nes taupomi vertingi gamtos ir energijos ištekliai, kuriamos bei išlaikomos darbo vietos, o aplinka saugoma nuo taršos. Metalai, tokie kaip plienas, aliuminis ir varis, yra svarbiausi komponentai, kurie gali būti perdirbti ir panaudoti naujoms transporto priemonėms arba kitiems pramonės produktams gaminti. Automobiliuose esantys plastikai, stiklas ir guma taip pat gali būti perdirbti ir panaudoti įvairiose pramonės šakose. Padangos gali būti perdirbtos ir panaudotos kelių dangos gamyboje arba sporto aikštelėms kurti. Toks žaliavų pakartotinis panaudojimas ne tik sumažina naujų išteklių poreikį, bet ir mažina atliekų kiekį, kurios prisideda prie aplinkos taršos ir šiltnamio efekto.
Naudoto automobilio pirkimas Lietuvoje gali būti sėkminga ir naudinga patirtis, jei neskubate, vengiate dažniausių klaidų ir tinkamai pasiruošiate. Būkite atsargūs, atidžiai tikrinkite dokumentus ir automobilio techninę būklę, ir jūsų naujasis pirkinys tarnaus ilgai ir patikimai.
tags: #ar #uzsienieciai #gali #lietuvoje #pirkti #naudota