Ligos išmoka yra svarbi socialinė garantija Lietuvos gyventojams, kurie dėl ligos ar traumos laikinai negali dirbti. Ji padeda kompensuoti prarastas pajamas ir užtikrinti finansinį stabilumą nedarbingumo laikotarpiu. Tačiau yra nustatytos aiškios sąlygos ir taisyklės, kada ši išmoka yra skiriama, kokio dydžio ji būna ir kokiais atvejais „Sodra“ gali jos nemokėti, ypač kai kalba eina apie nelaimingus atsitikimus ir alkoholio vartojimą.
Bendrosios ligos išmokos skyrimo sąlygos
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš „Sodros“. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokėjimas nesuteikia teisės gauti ligos išmoką. PSD reikalingas tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita.
Ligos išmokos mokėjimo tvarka ir dydis
Ligos išmoką už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo. Darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 % gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Norint ją gauti, reikia būti apdraustam - turėti darbo ar tarnybos santykius. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 % išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Kai kuriais atvejais išmokos dydis skiriasi:
- Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
- Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 % išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
- Jei nustatyta profesinė liga arba nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, ligos išmoka siekia 77,58 %.
„Sodra“ ligos išmoką moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas.
Ligos išmokos dydis turi nustatytas „grindis“ ir „lubas“. Minimali mėnesio ligos išmoka šiuo metu siekia 226,74 euro. Minimali vienos dienos ligos išmoka negali būti mažesnė nei 10,85 euro. Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju yra 2 417,73 euro.
Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15% GPM) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6% PSD).
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, yra apskaičiuojamas pagal žmogaus pajamas, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui. Tai gali būti darbo pajamos, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. sausį, vertinamos 2024 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio draudžiamosios pajamos.
Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 48,7 euro. Ligos išmoka vidutiniškai mokama 9 dienas. Jeigu asmens laikinasis nedarbingumas tęsiasi trumpiau nei 14 kalendorinių dienų, ligos išmoka mokama pasibaigus laikinajam nedarbingumui už visą laikotarpį.
Prašymo ligos išmokai gauti teikimas
Ligos išmoka neskiriama automatiškai. Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą prašymą „Sodrai“. Šią procedūrą pakanka atlikti vieną kartą per visą gyvenimą.
Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos ar ligonio slaugymo atvejams. Jį galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį. Pavyzdžiui, darbingo amžiaus vilnietis Jonas, pasijutęs prastai ir kreipęsis į gydymo įstaigą, laukė išmokos iš „Sodros“, tačiau jos nesulaukė, nes pražiopsojo ir kreipėsi į „Sodrą“ praėjus daugiau nei metams po ligos. Tai pabrėžia neterminuoto prašymo svarbą ir laiku atliktų veiksmų reikalingumą.
Pasak profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės I. Ruginienės, gyventojams dažnai trūksta informacijos apie šį procesą. „Darbdavys nieko nepasako, o gydytojas išrašo laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir paleidžia namo. Toliau jau pačiam žmogui reikia išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų viską reikia padaryti,“ - teigia ji, akcentuodama, kad ne kiekvienas turi reikiamą kompiuterinį raštingumą, kad viską išsiaiškintų per kelias minutes.
Prašymą galima pateikti prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams naudojantis el. parašu, el. bankininkyste arba e. valdžios vartais. Tuomet reikia pasirinkti skiltį "Prašymai" -> "Susirgau arba slaugau šeimos narį" -> "Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1" ir jį užpildyti.
Pateiktas neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. vasarį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų sausį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį, su sąlyga, kad nuo ligos pabaigos nebus praėję daugiau nei 12 mėnesių.
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.
Ligos išmoka nelaimingų atsitikimų atveju: alkoholio įtaka ir išimtys
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič pabrėžia: įstatymas nenumato konkrečios promilių ribos, tačiau pats alkoholio vartojimo faktas tam tikrais atvejais gali tapti pagrindu išmokos neskirti. Ligos socialinio draudimo įstatymas nenumato tikslaus leistino promilių skaičiaus, kuris būtų taikomas visais atvejais. Vertinimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir situacijos, kurioje asmuo patyrė traumą.
Skirtingiems atvejams galioja skirtingos taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų. Pavyzdžiui, jei žmogus susižeidė darbe, atlikdamas kokias nors darbines funkcijas, ir buvo pavartojęs alkoholio - jis išmokos tikrai negaus, nes tokiais atvejais leistinas alkoholio kiekis kraujyje yra 0 promilių.
Esminė nuostata yra susijusi su nedarbingumo pažymėjimu. Jei asmuo tampa nedarbingas būdamas paveiktas alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jam nėra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Vietoje jo išduodama tik medicininė pažyma, pateisinanti neatvykimą į darbą, tačiau ji nesuteikia teisės į piniginę išmoką. „Jeigu nėra nedarbingumo pažymėjimo, ligos išmoka nėra skiriama“, - pabrėžia M. Kozič. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, kai žmogus susižaloja pats, pavyzdžiui, nugriūdamas mieste po vakarėlio, ligos išmoka jam gali nepriklausyti.
Išimtys: kai žmogus pats nekaltas
Vis dėlto yra situacijų, kai ligos išmoka gali būti mokama net ir tada, jei asmuo buvo pavartojęs alkoholio. Tai taikoma tais atvejais, kai žmogus nuo įvykio nukentėjo dėl aplinkybių, kurių pats nekontroliavo ir prie kurių sukūrimo neprisidėjo.
„Tarkime, žmogus ėjo gatve po vakarėlio, buvo pavartojęs alkoholio, ir į jį atsitrenkė dviratininkas ar kitas eismo dalyvis. Jei pats nukentėjusysis nebuvo atsakingas už įvykį, tai laikoma išimtine situacija“, - aiškina „Sodros“ atstovė. Tokiu atveju norint gauti išmoką būtina turėti policijos ar kitos teisėsaugos institucijos išvadą, kurioje būtų detaliai aprašytos įvykio aplinkybės. Remiantis šiais dokumentais gydytojas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą, o „Sodra“ - skirti ligos išmoką.
M. Kozič pabrėžia, kad gydytojas pats nevertina, kas ir kaip įvyko. Jo funkcija - gydyti pacientą ir nustatyti diagnozę. Visa informacija apie nelaimingo atsitikimo aplinkybes turi būti patvirtinta atskirų institucijų dokumentais, dažniausiai - policijos pažyma. „Sodra“ sprendimus priima remdamasi tais dokumentais, kurie yra gauti iš gydymo įstaigos ir kitų atsakingų institucijų. Jei nėra patvirtinta, kad žmogus nukentėjo ne dėl savo kaltės, laikoma, kad alkoholis turėjo įtakos nedarbingumui ir ligos išmoka nėra mokama.
Net ir nedidelis alkoholio kiekis patyrus traumą gali lemti ne tik sveikatos, bet ir finansines pasekmes. Jei medicininės apžiūros metu nustatoma, kad asmuo buvo paveiktas alkoholio, procedūros numato, jog nedarbingumo pažymėjimas neišduodamas. Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodra“, remdamasi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Dažniausiai „Sodra“ pranešimų apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų.
Ligos išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Šias socialines garantijas jiems užtikrina socialinio draudimo įmokų (VSD) mokėjimas.
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas. Pavyzdžiui, jei asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų sausį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2026 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2025 metus. Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį.
Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką. Kaip ir kiti apdraustieji, savarankiškai dirbantys turi būti įgiję stažą ligos išmokai gauti - ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už sausį.
Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti skirta ir tuomet, kai savarankiškai dirbantys asmenys yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį kalendorinį mėnesį. Tačiau socialinio draudimo įmokas už einamąjį mėnesį gali susimokėti tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie socialinio draudimo įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.
Dažniausios nedarbingumo priežastys
Nepriklausomai nuo metų laiko, dažniausia ligos priežastis - ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Vasarą jos sudaro 17 proc. visų ligos atvejų, rudenį - 25 proc., žiemą - vidutiniškai 32 proc.
Sausį dėl ūmių kvėpavimo takų ligų išduota 110 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų, iš jų dėl gripo - 14 tūkstančių. Nedarbingumo pažymėjimų dėl Covid-19 - beveik 2 tūkstančiai. Nedarbingumo pažymėjimai dėl ūminių kvėpavimo takų ligų, gripo ir koronaviruso sudaro apie 44 proc. visų šį mėnesį išduotų nedarbingumo pažymėjimų. Tai pažymėjimai išduodami ir dėl paties asmens ligos, ir dėl sergančio šeimos nario slaugymo.
tags: #ar #sodra #gali #reikalauti #moketi #biuleteni