Tarptautinis transporto koridorius „Via Baltica“, jungiantis Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą su Lenkija ir likusia Europa, sparčiai modernizuojamas. Šio kelio, kurio pirmasis ruožas buvo atidarytas dar 2003 metais, pabaiga žymi naują erą Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekime. Kelio atnaujinimas ne tik pagreitina keliones, bet ir turi strateginę reikšmę kariniam mobilumui bei regiono ekonomikai.
„Via Baltica“ Lenkijoje: sparčioji plėtra
Lenkijos pusėje magistralės tiesimas ir plėtra intensyvūs. Akivaizdu, kad pastarojo magistralės ruožo atidarymas pagreitino kelionę ne tik į Varšuvą, bet ir keliaujant atgal namo - į Lietuvą.
Elko ruožo atidarymas ir tolimesni planai
Po atidėliojimų galiausiai rugpjūčio 17 dieną buvo atidaryta magistralės dalis ties Elke. Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių generalinis direktoratas praėjusiais metais informavo, jog kitą, daug ilgesnį ruožą, ties Elke turėjo atidaryti šių metų gegužę, tačiau keliskart šio ruožo atidarymas buvo pavėlintas. Vis dėlto, Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių generalinis direktoratas taip pat informuoja, kad kitas, daug ilgesnis ruožas, ties Elke turėtų būti atidarytas jau kitų metų gegužę.
Lomžos aplinkkelio reikšmė ir statyba
Lomžos aplinkkelis yra vienas svarbiausių „Via Baltica“ ruožų Lenkijoje. Nuo spalio 2 dienos eismas aplinkkeliu prie Lomžos, priklausančiu greitkelio S61 trasai, vyksta abiem važiuojamosiomis dalimis. Dabar kelionė iš Suvalkų į Varšuvą trunka apie 2,5-3 valandas, o iš Lomžos - maždaug valandą.
Svarbiausias Lomžos aplinkkelio objektas - tiltas per Narevo slėnį, ilgiausias Palenkės vaivadijoje. Jo ilgis - 1205 metrai. Statyboms panaudota 40 tūkst. m³ betono ir 6 tūkst. tonų armatūros. Tilto atramos įtvirtintos 1917 poliais. Pats aplinkkelis tęsiasi 12,9 km ir turi tris kelių mazgus. Jis pritaikytas sunkiajam transportui (11,5 t/ašis).
Projekto pradžia nebuvo paprasta: 2018 m. sutartį laimėjusi Italijos bendrovė TOTO, nors ir gavo statybų leidimą, darbų nepradėjo. Po kelių nesėkmingų konkursų statybos buvo atnaujintos 2022 m.
Finansavimas ir projekto vertė
Lomžos aplinkkelio ruožo projekto vertė siekia daugiau nei 713 mln. zlotų. S61 greitkelio statyba finansuojama iš Europos Sąjungos fondų. Vien Lomžos aplinkkelio ruožui skirta apie 440 mln. zlotų iš ankstesnio finansavimo laikotarpio ir dar 245 mln. zlotų iš dabartinės programos „FEnIKS“. Iš viso Lenkijos „Via Baltica“ daliai skirta apie 11 mlrd. zlotų.
Bendras Lenkijos „Via Baltica“ užbaigimas
Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių generalinis direktoratas praneša, kad šiais metais eismui planuojama atverti daugiau nei 24 km S61 - nuo Suvalkų iki Lietuvos sienos Budzisko. Kitais metais tarp Ełk Południe ir Kalinowo sankryžų bus atversta dar beveik 23 km, o nuo S8 iki Śniadowo sankryžos - apie 19,5 km. Vairuotojai taip pat galės naudotis Łomża Zachód sankryža - beveik 7 km ilgio atkarpa nuo Łomża Południe sankryžos.
Numatoma, kad 2024 m. viduryje Lomžos aplinkkelio rangovas turės užtikrinti, kad ši atkarpa būtų pravažiuojama, t. y. atverti bent vieną važiuojamąją dalį (1×2 atkarpa) per visą pagrindinės trasos ilgį. Tai leis ne tik aplenkti Lomžą, bet ir važiuoti visu S61 nuo Ostrów Mazowiecka iki Budzisko, o tai ypač aktualu tranzitiniam eismui.
Visas magistralinis kelias iki Varšuvos turėtų būti užbaigtas iki 2025-ųjų metų birželio, nors rekonstrukcijos darbai daugiausiai stringa ties Lomžos aplinkkeliu. Visą S61 atkarpą nuo Łomża Zachód sankryžos iki Kolno sankryžos - su dviem važiuojamosiomis dalimis ir visa lydinčia infrastruktūra - planuojama pradėti eksploatuoti 2025 m. viduryje. Tuomet turėtų būti užbaigtas S61 greitkelis, kuris bus keturių eismo juostų per visą ilgį.
„Via Baltica“ Lietuvoje: modernizacijos darbai
Automatagistralės „Via Baltica“ bendras ilgis - 970 km, iš jų 269 km driekiasi per Lietuvą. Visa Lietuvos teritorijoje esanti kelio dalis turėtų būti modernizuota iki 2030 m.
Magistralės A5 ruožo rekonstravimas
Lietuvos automobilių kelių direkcija informavo, kad gruodžio 9 dieną prasidėjo tarptautinei magistralei „Via Baltica“ priklausančio magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo rekonstrukcija. Šiandien, po 25 metų laukimo, „Via Baltica“ tapo tikru europiniu greitkeliu, jungiančiu Baltijos šalis su Varšuva ir visa Europa.
„Via Baltica“ atkarpoje nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos jau atlikta daugiau nei 80 proc. suplanuotų darbų. Šiuo metu eismas 12,4 km ilgio atkarpoje yra nukreiptas naujai nutiesta magistrale. Magistralės pabaigtuvės Lietuvos pusėje numatytos 2024-ųjų pabaigoje. Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų pabaiga planuojama 2024 m. gruodžio mėnesį, dviem metais anksčiau nei planuota. Rekonstravus „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, jis atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus.
Detalūs rekonstrukcijos projektai
Buvo atliktos dvi pagrindinės ekspertizės, susijusios su magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožų rekonstrukcija:
- Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimo techninio darbo projekto ekspertizė. Numatomos pirkimo pradžios data: 2022-II ketv. - 2022-II ketv. Ekspertizei nustatytas 1 mėn. terminas.
- Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 72,50 iki 79,00 km rekonstravimo techninio darbo projekto ekspertizė. Numatomos pirkimo pradžios data: 2021-IV ketv. - 2021-IV ket.
76 km magistralės A5 ruože buvo įkasta simbolinė kapsulė, skelbianti šio ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo darbų pradžią. Šį ruožą planuojama rekonstruoti į keturias eismo juostas, įrengti pirmą šalyje „žaliąjį tiltą“ (gyvūnų migracijai), tunelinį pravažiavimą, sankirtą, jungiamuosius kelius ir kitus kelių elementus. Planuojama, kad šiame ruože statybos darbai bus baigti kitų metų rudenį. Sutarties vertė - apie 55,8 mln. eurų.
Bendra modernizavimo vertė
Bendra modernizavimo nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos vertė siekia beveik 543 mln. eurų. Projekto įgyvendinimui skirta daugiau nei 134 mln. eurų.
Kelionės laikas ir optimizacija
Paieškos sistemos jau dabar rekomenduoja keliauti pro Kauną. Kaip nurodo sistema „Google Maps“, jeigu išvyktumėte į Varšuvą automobiliu ne piko metu, tuomet jūsų kelionė iki Lenkijos sostinės, jeigu niekur nestotumėte, turėtų trukti 5 valandas ir 20-35 minutes.
Akivaizdu, kad pastarųjų magistralės ruožų atidarymas pagreitino kelionę ir supaprastino susisiekimą tarp Lietuvos ir Lenkijos, o visiškai užbaigus projektą, kelionės taps dar sklandesnės ir greitesnės.
tags: #ar #nuo #varsuvos #iki #suvalku #yra