Kiekvienam Lietuvos darbuotojui gyvybiškai svarbu žinoti savo teises ligos atveju. Ši tema - darbuotojo teisės ligos metu - yra ne tik sausų įstatymų rinkinys, bet ir ramybės garantas bei instrumentas, padedantis apsisaugoti nelaimės atveju.
Nedarbingumas ir ligos išmokos: Pagrindiniai aspektai
Nedarbingumas, arba liaudyje vadinamas „biuleteniu“, yra laikinas darbuotojo atleidimas nuo darbo dėl ligos ar traumos. Tai teisė gauti pajamas, kol atsigaunama.
Ligos išmokos mokėjimo tvarka
- Pirmosios dvi dienos: Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas (išskyrus nedarbingumą slaugant šeimos narį), apmoka darbdavys. Išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei 80% ir ne didesnis nei 100% darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
- Nuo trečiosios dienos: Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“).
Reikalavimai ligos išmokai gauti
Norint gauti ligos išmoką, reikia būti apdraustam socialiniu draudimu ir gydytojas turi išduoti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
Darbuotojo pareigos ligos metu
Teisės eina kartu su pareigomis. Svarbu nedelsiant pranešti darbdaviui apie savo ligą ir negalėjimą atvykti į darbą. Tai galima padaryti telefonu, el. paštu ar kitomis įmonės numatytomis priemonėmis. Taip pat reikia įsitikinti, kad gydytojas išdavė elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ir laikytis gydytojo nurodymų bei gydytis.
Darbdavio teisė atleisti darbuotoją ligos metu
Darbo kodeksas numato aiškią apsaugą: negalima atleisti darbuotojo iš darbo, kai jis serga.
Bendrasis principas
Darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta jo laikino nedarbingumo laikotarpiu.
Ilgalaikis nedarbingumas
Apsauga nuo atleidimo dėl ligos nėra beribė. Darbuotojas negali būti atleistas iš darbo, jei jo nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau nei 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių (jei liga pasikartoja).
Kitos atleidimo priežastys
Darbdavys gali atleisti ligos metu, bet tik dėl kitų, su liga nesusijusių priežasčių, pavyzdžiui, dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, įvykdyto dar prieš ligą, arba dėl įmonės reorganizavimo, kai panaikinama darbo vieta. Jei darbdavys spaudžia grįžti į darbą, nors gydytojas nustatė nedarbingumą, darbuotojas turi priminti jam apie savo teises, nes gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis negalėjimą dirbti.
Svarbu: darbas ligos metu ir ligos išmokų nutraukimas
Ligos išmoka skiriama tam, kad būtų galima visiškai atsigaivinti ir grįžti į darbą sveikam. Dirbti ligos metu (net ir nuotoliu ar kitą darbą) yra pažeidimas, už kurį gali būti nutrauktas ligos išmokos mokėjimas ir netgi reikalaujama grąžinti jau išmokėtas lėšas.
Ilgalaikis nedarbingumas ir darbingumo lygio įvertinimas
Jei liga užsitęsia, nuolat reikia palaikyti ryšį su gydytoju. Jis spręs dėl nedarbingumo pratęsimo. Jei nedarbingumas tęsiasi ilgai (ilgiau nei minėtos 120 ar 140 dienų), gydytojas gali nukreipti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl darbingumo lygio įvertinimo.
Ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar pakeliui į darbą
15 straipsnis, patvirtintas 2018 06 28 įstatymu Nr. XIII-1339 ir atnaujintas 2023 12 14 įstatymu Nr. XIV-2363, numato, kad apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, jam mokama ligos išmoka, kurios dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti.
Kol nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga bus pripažinti draudžiamaisiais įvykiais, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
Kada priklauso didesnė ligos išmoka?
Ligos išmoka priklauso, kai įvykis yra draudžiamasis. „Darbuotojas, laikinai nedarbingu tapęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir dėl to prarandantis darbo pajamas, iš „Sodros“ gali gauti ligos išmoką, kuri tokiais atvejais yra didesnė“, - komentuoja „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka žmogui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jam nustatyta profesinė liga ar įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, dėl kurio jis tapo laikinai nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad pirmą darbo dieną įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir jį pripažinus draudžiamuoju įvykiu, žmogus galės gauti jam priklausančias išmokas ir kompensacijas.
Išmokos dydis ir mokėjimo tvarka
Nelaimingą atsitikimą darbe ar pakeliui į darbą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, mokama 77,58 proc. žmogaus kompensuojamojo užmokesčio (darbo užmokesčio ant popieriaus) dydžio ligos išmoka. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, tai yra, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo. Palyginti, tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, mokama 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. „Paprastą“ ligos išmoką „Sodra“ moka nuo trečios nedarbingumo dienos - pirmąsias dvi dienas ligos išmoką moka darbdavys.
Ligos išmokų palyginimas
| Nedarbingumo priežastis | Išmokos dydis | Mokėjimo pradžia |
|---|---|---|
| Nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į darbą | 77,58 proc. kompensuojamojo užmokesčio | Nuo pirmos nedarbingumo dienos |
| Liga ar trauma | 62,06 proc. kompensuojamojo užmokesčio | Nuo trečios nedarbingumo dienos |
Jei žmogus dėl draudžiamojo įvykio metu patirtos traumos neteko dalies dalyvumo ir jam nustatomi dalyvumo netekimo procentai, skiriama netekto dalyvumo vienkartinė ar periodinė kompensacija. Jei žmogus dėl draudžiamojo įvykio miršta, jo šeimos nariams ar išlaikytiniams skiriama vienkartinė ar periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
Kaip pranešti apie įvykį ir gauti išmoką?
Patyrus traumą darbe ar pakeliui į darbą arba iš darbo, atvykus į gydymo įstaigą svarbu informuoti gydytoją, kad trauma patirta darbe ar pakeliui į darbą arba iš darbo. Gydytojas, išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, nurodys, kad asmuo yra nedarbingas dėl traumos, patirtos darbe ar pakeliui į darbą. Taip pat būtina informuoti savo darbdavį apie įvykusį nelaimingą atsitikimą bei neatvykimą į darbą.
Dėl nelaimingo atsitikimo turi būti atliktas tyrimas. Jei trauma lengva arba nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, tyrimą atliks darbdavio sudaryta komisija. Jei trauma sunki ar mirtina, tyrimą atliks Valstybinė darbo inspekcija.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atsakė, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims.
Darbdavio atsakomybė ir draudimas nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą atveju
Advokatas Arvydas Budnikas mano, kad pirmiausia dėmesį reiktų atkreipti į tai, kieno yra gatvė ar šaligatvis, kur patirta trauma. Valstybė turi pareigą užtikrinti normalias, nepavojingas sąlygas. Jeigu dėl valstybės kaltės, kad nenuvalytas kelias, žmogus patirtų kažkokių sužalojimų, tai galimybė reikšti pretenzijas yra. Tačiau jeigu tai yra privatus kelias, valstybė juo nesirūpina, tada jau kitas niuansas.
Taip pat svarbu įrodyti, ar pats žmogus buvo pakankamai atsargus. Advokatas Budnikas teigia, kad negalima elgtis neatsargiai, o paskui perkelti tą kaltę kažkam kitam.
Pasiteiravus, ar galima ko nors prašyti ar reikalauti iš darbdavio, advokatas teigė, kad tai vėlgi priklauso nuo tam tikrų aplinkybių, koks yra žalos ir darbdavio atsakomybės priežastinis ryšys. Darbdavys nevalo kelių, nebent jam priklauso ta teritorija. Tačiau tuo atveju, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyksta prie įmonės biuro, kur darbdavys rūpinasi aplinka, tuomet padėtis kita.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Aleksandra Lezgovko sako, kad tokioje istorijoje svarbios tokios aplinkybės: kur iš tiesų įvyko incidentas, kas atsakingas už takų valymą, darbdavio turimos draudimo rūšys.
Klausimas, ar darbdavys turi draudimą nuo nelaimingų atsitikimų - standartinį, klasikinį. Jeigu turi, tada draudikas moka, jeigu neturi - nemoka. Darbdaviai kartais draudžia darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, todėl žmogus turi pasidomėti pas savo darbdavį, ar turi tokį draudimą. Tai nėra tas pats, kas darbdavių suteikiamas papildomas sveikatos draudimas. Privatus sveikatos draudimas dengia medicinines išlaidas arba ambulatorinį gydymą. Šiuo atveju, sulaužyta ranka - tai yra draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, visai kita draudimo rūšis.
Kitas dalykas, ką reikia išsiaiškinti: kas teritorijoje atsakingas už takų valymą. Jeigu žmogus paslydo visai šalia namo, tai už takų valymą atsako pastato administratorius. Jeigu jis turi civilinę atsakomybę (civilinės atsakomybės draudimą), tada moka draudikas, jeigu neturi, tada - teismas ir vis tiek moka administratorius už tai, kad laiku nenuvalė takų. Taigi, nukentėjęs asmuo turėtų kreiptis į pastato administratorių ir tuomet vertinti. Jeigu draudimo nėra, tada reikia kreiptis į teisininkus.
Nelaimingų atsitikimų kaskada – traumų darbe prevencija – saugos mokymo vaizdo įrašas
Kada įvykis laikomas draudžiamuoju?
Nelaimingi atsitikimai darbe ar pakeliui į darbą arba iš jo gali būti pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais tuomet, kai atlikus tyrimą nustatoma, kad jie įvyko tam tikromis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad nelaimingas atsitikimas turi būti susijęs su darbu ir jo atlikimu.
„Pirmiausia svarbu, kad nelaimingas atsitikimas būtų įvykęs tuo metu, kai žmogus dirbo savo darbdavio nustatytu darbo laiku. Tai apima ne tik įprastas darbo valandas, bet ir atvejus, kai darbdavys atskirai nurodo dirbti kitu laiku, taip pat komandiruočių metu. Taip pat vertinama, ar tuo metu žmogus dirbo darbą, dėl kurio buvo susitarta darbo sutartyje. Tai apima ne tik tiesiogines darbo funkcijas, bet ir veiksmus, susijusius su darbo vietos paruošimu ar sutvarkymu. Be to, nelaimingas atsitikimas gali būti pripažintas draudžiamuoju ir tada, kai žmogus vykdė kitus darbdavio pavestus darbus, susijusius su įmonės ar įstaigos veikla, arba atliko viešojo administravimo funkcijas darbdavio naudai. Dar viena svarbi sąlyga - darbas, kurio metu įvyko nelaimingas atsitikimas, turi būti apmokamas. Tai reiškia, kad žmogui už tą darbą mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turėtų būti mokamos socialinio draudimo įmokos, įskaitant nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą“, - teigė „Sodra“.
Jeigu visos šios sąlygos yra įvykdytos, nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į darbą arba iš jo gali būti pripažintas draudžiamuoju. Galutinį sprendimą dėl to priima „Sodra“, remdamasi VDI arba darbdavio komisijos surašytu nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu. Pareigūnų ir karių atvejais vertinama jų institucijos pateikta išvada dėl nelaimingo atsitikimo. Taip pat atsižvelgiama ir į kitus su įvykiu susijusius dokumentus. Jeigu nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju, žmogus, dėl patirtos traumos tapęs laikinai nedarbingu, gauna elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Kadangi dėl laikinojo nedarbingumo jis netenka darbo pajamų, darbdavys apie tai informuoja „Sodrą“, pateikdamas pranešimą išmokai skirti.
Kada ligos išmokos nemokamos
Svarbu, kad ne visi nelaimingi atsitikimai pripažįstami draudžiamaisiais. Išmokos neskiriamos tais atvejais, kai nustatoma, kad trauma nesusijusi su darbu, žmogus pats tyčia siekė sukelti nelaimingą atsitikimą, trauma patirta dėl nusikalstamos veikos, su darbu nesusijusios ligos ar savavališkai dirbant savo interesais. Taip pat nedraudžiamaisiais laikomi atvejai, kai prieš žmogų buvo panaudotas su darbu nesusijęs smurtas. Pastaroji sąlyga netaikoma, jei nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą ar iš jo.
Neblaivumas ir ligos išmokos
„Sodra“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič patvirtino, kad ligos išmoka nemokama, jeigu apdraustas asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo, girtumo ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.
„Kai patyręs traumą neblaivus žmogus kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jam dėl patirtos traumos išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a), kuri tik pateisina neatvykimą į darbą. Ši pažyma nėra pagrindas skirti ligos išmoką. Gydytojas negali išduoti nedarbingumo pažymėjimo neblaiviam žmogui“, - aiškino M. Kozič.
Ji pridūrė - jei nedarbingumo pažymėjimas visgi buvo išduotas, bet patikrinimo metu „Sodra“ nustato, kad žmogus tapo nedarbingas būdamas neblaivus, ligos išmoka vis tiek neskiriama. „Ligos išmoka - tai finansinė kompensacija iš „Sodros“ tam laikotarpiui, kai žmogus suserga ar patiria traumą ir dėl to negali dirbti. Bet, jei trauma įvyko dėl to, kad žmogus buvo neblaivus, vartojo narkotikus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, „Sodra“ gali nemokėti išmokos. Laikoma, kad žmogus pats savo neatsakingu elgesiu sukėlė pavojų sveikatai“, - pabrėžė M. Kozič.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antrino, kad vartojantis alkoholį ar kitas medžiagas asmuo turi įvertinti galimas pasekmes ir prisiimti už tai atsakomybę: „Išimčių, kai asmuo gali gauti nedarbingumo pažymėjimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs, nenumatyta.“
Išimtys - kada ligos išmoką skirs neblaiviam?
Visgi, pasak „Sodra“ atstovės, tai nereiškia, kad kiekvienu atveju išmokos nebus. „Kiekviena situacija vertinama individualiai. Jeigu teisėsaugos ar kitos institucijos pateikia išvadą, kad girtumas nesusijęs su traumos priežastimi, ligos išmoka gali būti skirta. Pvz., žmogus būdamas neblaivus važiavo taksi, kurio vairuotojas sukėlė avariją - ligos išmoka gali būti skirta“, - komentavo M. Kozič.
Anot jos, tokiu atveju žmogų gydantis gydytojas, gavęs „Sodros“ teritorinio skyriaus sprendimą, išduotą medicininę pažymą keičia į nedarbingumo pažymėjimą, pagal kurį mokama ligos išmoka. Pašnekovė primena, kad ligos išmoka gali būti skirta, jei žmogus atitinka kitas ligos išmokai gauti būtinas sąlygas: yra draustas ligos socialiniu draudimu, įgijęs reikiamą ligos socialinio draudimo stažą, nedarbingumo laikotarpiu dėl traumos prarado darbo pajamas.
Kaip ir kada tikrinamas apsvaigimas?
Pasak SAM, ar asmuo yra neblaivus / apsvaigęs, vertinama pagal šiuos požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą; neadekvačią elgseną; nerišlią kalbą; nekoordinuotus judesius. Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija (pėda po pėdos), ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Jeigu įtariama, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, alkoholio kiekiui nustatyti imamas asmens kraujas, o psichiką veikiančių medžiagų nustatymui - kraujas ir šlapimas. Jei asmuo atsisako tikrintis arba nustatoma, kad jis medicininės apžiūros metu yra girtas ar apsvaigęs, jam vietoje nedarbingumo pažymėjimo išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).
Dėl pažeidimų neišmokėta 76 tūkst. eurų išmokų
SAM nurodė, kad yra numatyta ir kitų atvejų, kuomet elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai gali būti neišduodami. Pvz., jei asmuo nedraustas valstybiniu socialiniu draudimu, nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ar slaugos rėžimo, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja renginiuose ir pan., kai jo veiksmai gali užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. „Vienu iš elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais dokumentuose yra fiksuojamas pažeidimas, dėl kurio taip pat galima netekti laikinojo nedarbingumo išmokos“, - pridūrė ministerijos atstovai.
Pasak M. Kozič, „Sodra“ nekaupia statistikos, kiek ligos išmokų neskirta būtent dėl asmens girtumo traumos atsiradimo metu. Tačiau iš viso per 2024 m. po pirminio patikrinimo, nustačius įvairius rizikos faktorius ar pažeidimus, buvo neišmokėta 76 tūkst. eurų ligos išmokų.
tags: #ar #mokama #ligos #pasalpa #jeigu #asmuo