Keliaujant po Baltijos šalis, o ypač Latvija, dažnai kyla klausimas, ar užsienyje užfiksuoti kelių eismo taisyklių pažeidimai pasiekia vairuotoją Lietuvoje. Ilgą laiką sklandė mitas, kad baudos, skirtos užsienyje, nepasieks pažeidėjo gimtojoje šalyje. Tačiau šiuolaikinėje Europos Sąjungos teisės sistemoje šis mitas nebeturi pagrindo. Informacija apie pažeidimus yra perduodama tarp šalių institucijų, todėl bauda galiausiai vis tiek pasiekia vairuotoją.
Ar užsienio baudos pasiekia Lietuvą? Mitų paneigimas
Vasaros kelionių automobiliu sezonas - tai ne tik poilsis, bet ir dažnesni kelių eismo taisyklių pažeidimai. Dažniausias pažeidimas yra greičio viršijimas. „Europcar Lietuva“ duomenimis, vasaros mėnesiais nuomotų automobilių naudotojams skirtų baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus apimtys išauga beveik 50 proc.
Nors kai kurie vis dar tiki, kad užsienyje užfiksuota bauda jų nepasieks, šiandien tai netiesa. Informacija apie pažeidimus perduodama tarp šalių institucijų, todėl bauda galiausiai vis tiek pasiekia vairuotoją. E. Čiagas, "Europcar Lietuva" atstovas, paaiškina, kad jei keliaujant nuomotu automobiliu leistinas greitis viršytas Latvijoje ar Estijoje, bauda atkeliaus oficialiam automobilio savininkui - automobilių nuomos bendrovei, pavyzdžiui, į „Europcar“ biurą. Nuomos įmonė, vadovaudamasi ES direktyva, gali perduoti vairuotojo duomenis policijos pareigūnams kitose šalyse.
Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia: valstybinės institucijos tiesiogiai kreipiasi į nuomos bendrovę, prašydamos pateikti automobilio vairuotojo duomenis. Bauda paštu nukeliauja tiesiai pažeidėjui. „Lietuvoje mes nežinome nei baudos dydžio, nei kiek buvo viršytas greitis. Atsakingos institucijos į automobilio nuomos bendrovę kreipiasi tik prašydamos automobilio vairuotojo duomenų“, - paaiškina E. Čiagas.
Bandymas išvengti baudų: banko kortelės blokavimas - neveiksmingas
Kartais pažeidimų padarę nuomotų automobilių vairuotojai bando išvengti baudų blokuodami banko kortelę, kuri buvo pateikta nuomojantis automobilį. Vis dėlto, toks sprendimas nepadeda išvengti atsakomybės. „Bauda už greičio viršijimą gali būti paskirta gerokai vėliau nei automobilis grąžintas. O banko kortelės blokavimas grąžinus automobilį tikrai nepadės. Pagal Europos Sąjungos direktyvą, automobilių nuomos įmonės gali perduoti vairuotojo duomenis policijos pareigūnams kitose šalyse. Taigi, net jei banko kortelė nebegalioja, bauda vis tiek pasieks. Kai kuriais atvejais bauda gali pasiekti net ir po metų ar dar vėliau“, - aiškina E. Čiagas.
Teisinis pagrindas ir duomenų apsauga: ES Teisingumo Teismo sprendimas dėl Latvijos baudos taškų
Kilus abejonių dėl Latvijos teisės nuostatų, reglamentuojančių kelių eismą, teisėtumo, konkrečiai dėl informacijos apie baudos taškus atskleidimo visuomenei, fizinis asmuo B pateikė konstitucinį skundą Latvijas Republikas Satversmes tiesa (Konstitucinis Teismas, Latvija). Šis teismas išnagrinėjo, ar šios nuostatos suderinamos su teise į privatų gyvenimą ir konstatavo, kad vertindamas šią konstitucinę teisę turi atsižvelgti į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).
BDAR taikymas kelių eismo pažeidimams ir baudos taškams
Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) konstatavo, kad BDAR draudžiamos Latvijos teisės nuostatos, leidžiančios CSDD atskleisti visuomenei informaciją apie transporto priemonių vairuotojams skirtus baudos taškus. Teismas nusprendė, jog neįrodyta, kad toks asmens duomenų atskleidimas yra būtinas kelių eismo saugumo didinimo tikslui pasiekti, ypač turint omenyje, jog yra mažiau ribojančių priemonių.
Teisingumo Teismas pažymėjo, kad informacija apie baudos taškus yra asmens duomenys, o CSDD atliekamas jų atskleidimas yra duomenų tvarkymas, kuris patenka į BDAR materialinę taikymo sritį. Šis tvarkymas neapima išimties, susijusios su BDAR netaikymu duomenų tvarkymui vykdant veiklą, kuriai netaikoma Sąjungos teisė, ar veiklai, kuria siekiama užtikrinti nacionalinį saugumą. Kelių eismo saugumu susijusia veikla nesiekiama nacionalinio saugumo tikslo, todėl ji negali būti priskirta prie šios kategorijos.
Be to, asmens duomenų apie baudos taškus atskleidimas taip pat nėra tvarkymas, kurį apima išimtis dėl BDAR netaikymo kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui baudžiamosios teisės srityje. Teisingumo Teismas, remdamasis BDAR geneze, konstatavo, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai patenka į sąvoką „nusikalstama veika“, kaip ji suprantama pagal BDAR, net jei Latvijos teisės sistemoje jie laikomi administraciniais nusižengimais. Ši savarankiška Sąjungos teisės sąvoka turi būti aiškinama vienodai visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir gresiančios sankcijos griežtumą (kurio tikslas yra nubausti). Baudos taškai skiriami už tam tikro sunkumo kelių eismo taisyklių pažeidimus ir už juos gali būti taikomos tam tikro griežtumo sankcijos.
Nors kelių eismo saugumo didinimas yra Sąjungos pripažintas bendrojo intereso tikslas, Teisingumo Teismas nenustatė, kad Latvijos asmens duomenų apie baudos taškus atskleidimo tvarka yra būtina šiam tikslui pasiekti, nes Latvijos teisės aktų leidėjas yra nustatęs kitų, asmenų pagrindines teises mažiau ribojančių priemonių.
Latvijos baudų išieškojimas Lietuvoje
Lietuva pripažįsta kitos šalies baudas, tačiau neturi prievolės jų išieškoti automatiškai. Dėl, pavyzdžiui, Latvijos paskirtos baudos, Latvijos institucijos turi pirmiausia kreiptis į Lietuvos teismą, kuris įpareigos pažeidėją sumokėti. Tik nesumokėjus baudos po teismo sprendimo, ji bus išieškoma priverstinai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tos baudos niekur nedingsta ir nedings - tai tik laiko klausimas, kada atsiras bendra ES baudų išieškojimo sistema.
Klaipėdos apylinkės teisme dažniausiai gaunami prašymai dėl baudų iš Latvijos, Vokietijos ir Nyderlandų. M. Vismantė sako, kad dažniausiai lietuviai pamiršta sumokėti baudas už užsienio keliuose smarkiai viršytą greitį. „Kai kurie vairuotojai žino ir iš karto susimoka paskirtas baudas tiesiai tai valstybei - tokiu atveju mes tik patvirtiname, kad prievolė įvykdyta. Bet būna, kad jie nesumoka, pamiršta, vėluoja“, - teigia M. Vismantė.
Lietuvos teismams pateikiami prašymai ir dėl dokumentų įteikimo. Mūsų teismas priima sprendimus, kad dokumentai būtų laikomi įteikti pagal atitinkamas formas, o šios procedūros taip pat susijusios su kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nesumokėjus baudų, informacija apie šią sankciją gali atsidurti ĮKNR (Integruotoje Kelių eismo Nusižengimų Registre) ir ateityje būti panaudota kaip charakterizuojantys duomenys, turintys įtakos asmens vertinimui.
Kelių eismo taisyklių pažeidimai Latvijoje ir Lietuvoje: baudų skirtumai
Nusprendę aplankyti mūsų kaimynus Latvijoje, turėtumėte gerai susipažinti su ten galiojančiomis taisyklėmis, nes galiojanti tvarka šiose šalyse turi esminių skirtumų. Ypač tai galioja sunkiasvorių transporto priemonių (daugiau kaip 7,5 tonos) vairuotojams, kuriems Latvijoje skiriamas visokeriopai išskirtinis dėmesys.
Esminiai skirtumai
- Greičio viršijimas - grubus pažeidimas: Latvijoje greičio viršijimas traktuojamas kaip grubus pažeidimas. Net ir pripažinus kaltę, nereikėtų tikėtis, kad galėsite išsisukti susimokėję pusę minimalios baudos, kaip yra Lietuvoje (jei pažeidimas padaromas pirmą kartą).
- Pažeidimo vieta: Jei Latvijoje greitį viršijate užmiestyje, sulauksite mažesnės baudos. Toks pat pažeidimas mieste piniginę patuštins dvigubai.
- Transporto priemonės rūšis: Latvijoje baudos atskiria lengvuosius automobilius nuo sunkiasvorių transporto priemonių (daugiau kaip 7,5 tonos). Pažeidimas, padarytas lengvuoju automobiliu, yra „įvertinamas“ dvigubai mažesne bauda.
- Vairavimo stažas: Latvijoje nėra skirtumo, esate pradedantysis ar stažą jau turintis vairuotojas - baudos visiems skiriamos tos pačios. Lietuvoje pagal šį kriterijų piniginės baudos taip pat nesiskiria, tačiau kalbant apie teisių atėmimą, neturintiems stažo gresia netekti vairuotojo pažymėjimo gerokai ilgesniam laikotarpiui.
- Griežčiausios baudos slenkstis: Lietuvoje griežčiausia bauda numatyta už greičio viršijimą nuo 51 km/val. ir daugiau. Tuo tarpu Latvijoje - nuo 60 km/val. ir daugiau.
Greičio viršijimo baudų palyginimas (Lietuva vs. Latvija)
Žemiau pateikiami piniginių baudų intervalai už greičio viršijimą Lietuvoje ir Latvijoje. Svarbu žinoti, kad Latvijoje ir Slovakijoje skiriant baudą atsižvelgiama į tai, kur vairuotojas nusižengė taisyklėms - gyvenvietėje ar užmiestyje. Vengrijoje - į didžiausią leistiną greitį. Pateikiamos tik piniginės baudos, kitų sankcijų, pavyzdžiui, teisės vairuoti atėmimo laikotarpiai, čia nelyginami, bet Latvijoje ir Estijoje už didesnį greičio viršijimą teisės atimamos.
- Iki 10 km/val. viršytas greitis:
- Lietuva: Įspėjimas (piniginė bauda netaikoma).
- Latvija: Įspėjimas (automobilių vairuotojams).
- 11-20 km/val. viršytas greitis:
- Lietuva: 12-30 Eur.
- Latvija: Gyvenvietėje - 40 Eur, užmiestyje - 20 Eur.
- 21-30 km/val. viršytas greitis:
- Lietuva: 30-90 Eur.
- Latvija: Gyvenvietėje - 80 Eur, užmiestyje - 40 Eur.
- Iki 40 km/val. viršytas greitis (t.y. 31-40 km/val.):
- Lietuva: 120-170 Eur.
- Latvija: 80-160 Eur.
- 41-50 km/val. viršytas greitis:
- Lietuva: 170-230 Eur.
- Latvija: Ne gyvenvietėje - 160-220 Eur; gyvenvietėje - 240-320 Eur.
- 51-60 km/val. viršytas greitis:
- Lietuva: Nuo 450 iki 550 Eur (už daugiau nei 50 km/val.).
- Latvija: Ne gyvenvietėje - 240-320 Eur; gyvenvietėje - 360-460 Eur. Nuo šios ribos taip pat gali būti atimama teisė vairuoti.
- 61-70 km/val. viršytas greitis:
- Lietuva: Patenka į „daugiau nei 50 km/val.“ kategoriją (450-550 Eur).
- Latvija: Ne gyvenvietėje - 720-960 Eur; gyvenvietėje - 1400 Eur.
- Daugiau nei 70 km/val. viršytas greitis:
- Lietuva: Patenka į „daugiau nei 50 km/val.“ kategoriją (450-550 Eur).
- Latvija: 1400-2000 Eur visų transporto priemonių vairuotojams (ir teisės vairuoti atėmimas).
Jei kurio nors Latvijos miesto teritorijoje lengvuoju automobiliu praskrietumėte 60 km/val. ir didesniu greičiu, tai ne tik sumokėtumėte nuo 540 iki 680 Eur siekiančią baudą, bet ir metams atsisveikintumėte su vairuotojo pažymėjimu. Už tą patį pažeidimą sunkvežimių vairuotojams gresia bauda net iki 1400 eurų, bet ir teisės vairuoti praradimas dvejiems metams.
Latvijos kelių policijos taktika ir prevencija
Latvijos policijos generalinis komisaras Ints Kuzis pripažįsta, kad greičio problema keliuose yra itin didelė ir su ja stengiamasi kovoti iš visų jėgų. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, radarai taip pat sureguliuoti su tam tikra tolerancija, bet ji yra ženkliai didesnė nei Estijoje, kur pritaikyta vos 3 km/val. greičio viršijimo tolerancija.
Kovoje su greičio mėgėjais Latvijoje pasitelkiami ne tik stacionarūs, bet ir kilnojamieji greičio radarai. Latvija turi apie 12 kilnojamų greičio radarų ir 40 nežymėtų automobilių, kurie patruliuoja keliuose. Be to, Latvijos keliuose yra apie 60 stacionarių radarų, kurių skaičius planuoja padidėti iki 100.
I. Kuzis atskleidė ir efektyvią gudrybę: „Taip, žmonės mato apie stacionarius radarus įspėjančius ženklus ir tuo momentu sumažina važiavimo greitį. Bet mes taip pat turime ir kilnojamų radarų, kurių nereikia žymėti. Tad labai gerai matosi, kai stovi stacionarus radaras, o už 200 metrų pastatai kilnojamąjį. Pravažiavę stacionarų radarą vairuotojai pradeda greitėti ir užsidirba baudą.“
Lietuvos požiūris į baudų diferencijavimą ir efektyvumą
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, atsakydamas į klausimus apie greičio viršijimą ir prevencines priemones, pažymi, kad Lietuvoje nėra skirtumo, ar pažeidimas padarytas mieste, ar užmiestyje - sankcija taikoma vienodai. Baudos dydis tiesiogiai priklauso nuo lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, o pirmą kartą padarius pažeidimą, vairuotojas gali sumokėti pusę minimalios baudos. „Policija neturi tikslo, kuo skaudžiau nubausti vairuotoją finansiškai. Mūsų tikslas yra skatinti žmones tinkamai elgtis kelyje ir laikytis visiems galiojančių taisyklių“, - teigia V. Grašys.
V. Grašys mano, kad ne griežtesnės baudos, o šiuo metu Lietuvoje jau įdiegtos ir toliau diegiamos naujos greičio kontrolės sistemos turėtų skatinti vairuotojus laikytis leistino, saugaus greičio. „Ne baudos dydis, o bausmės neišvengiamumas yra prioritetas. Greitį mėgstantys žmonės turi suvokti, kad anksčiau ar vėliau įklius“, - pabrėžia viršininkas.
Kaip patikrinti ir ginčyti baudas
Kaip pasitikrinti informaciją apie Lietuvoje paskirtas administracines baudas?
VMI turimą informaciją apie Jums paskirtų administracinių baudų prievoles galite pasitikrinti prisijungę prie Mano VMI sistemos. Pradžios lango skiltyje Mokesčiai ir baudos rasite aktualią informaciją apie paskirtas administracines baudas ir nesumokėtas sumas, nusižengimų padarymo datas, baudų sumas, sumokėjimo terminus bei nusižengimų identifikacinius kodus (ROIK). Detalią konkrečios baudos prievolės informaciją galite peržiūrėti paspaudę ant norimos peržiūrėti baudos prievolės eilutės.
Informaciją apie administracinių baudų prievoles, paskirtas nuo 2015 m. liepos 1 d., galite peržiūrėti Mano VMI sistemoje užsisakę administracinių baudų ataskaitą skiltyje Ataskaitos. Informacija apie paskirtas baudas pateikiama pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, kur atitinkamos institucijos pareigūnai, paskyrę baudas, registruoja pažeidimus.
Informaciją, susijusią su pažeidimo, už kurį skirta bauda, aplinkybėmis (už kokį pažeidimą paskirta bauda, kurioje vietoje padarytas pažeidimas, kokia institucija paskyrė baudą ir kt.), galite patikrinti prisijungę prie Informatikos ir ryšių departamento paslaugų portalo, adresu epaslaugos.ird.lt/, skiltyje Administraciniai nusižengimai -> Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims, arba tiesiogiai kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą už AN.
Kaip ginčyti paskirtą baudą?
Jei manote, kad bauda paskirta neteisingai, skųskite nutarimą nustatyta tvarka. Per nutarime nurodytą terminą pateikite skundą, pridėkite įrodymus (pvz., vaizdo įrašai, liudytojai). Jei reikia, kreipkitės į teisininką. Svarbu atkreipti dėmesį, kad oficialios šventės ir ne darbo dienos (šeštadieniai ir sekmadieniai) įskaitomos į terminą, nebent įstatymų nenustatyta kitaip. Terminas prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos dienos, kurią įvyko įvykis.
Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Paduodant pareiškimą, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas.
Jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos Civilinį kodeksą privalo atlikti, suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nėra praėję daugiau kaip 3 mėnesiai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
tags: #ar #latvijos #baudos #matosi #lietuvs