Kiekvienas vairuotojas iš savo automobilio variklio tikisi maksimalaus efektyvumo. Tačiau be galo padidinus jo temperatūrą, dalys anksčiau ar vėliau taps netinkamos naudoti dėl deformacijos. Moderniuose automobiliuose, siekiant atitikti aplinkosaugos reikalavimus, vis dažniau montuojami varikliai su aukštesne darbine temperatūra. Sujungus šiuos du aspektus, galima pasiekti beveik idealų energijos bloko efektyvumą.
Kai prietaisų skydelyje matote variklio temperatūros rodyklę 80-90 laipsnių diapazone, šis parametras gali būti toli nuo realybės. Faktas yra tas, kad įspėjamieji įtaisai dažnai reaguoja ne tada, kai artėja kritinė temperatūra, o tada, kai perkaitimas jau įvyko.
Pagrindiniai variklio aušinimo sistemos elementai
Aušinimo sistema užtikrina šilumos pašalinimą iš įkaitusių dalių. Pagrindiniai jos komponentai yra:
- Termostatas: vienas pagrindinių elementų, reguliuojantis skysčio cirkuliaciją. Jis atskiria mažąjį ratą (skystis cirkuliuoja tik per variklį, padėdamas jam greičiau įšilti) ir didįjį ratą (skystis teka per radiatorių). Kai variklis sušyla iki 80-90 laipsnių, termostatas atsidaro ir skystis pradeda tekėti per radiatorių.
- Elektrinis ventiliatorius: pučia šaltą orą ant radiatoriaus. Tai ypač būtina važiuojant nedideliu greičiu ar stovint spūstyse, kai natūralus oro srautas yra nepakankamas.
- Vandens siurblys (siurblys): sukelia slėgį, kurio dėka skystis nuolat cirkuliuoja sistemoje.
- Aušinimo skystis: antifrizas, kuris ne tik pašalina šilumą, bet ir pasižymi antikorozinėmis bei tepimo savybėmis.
Kodėl variklis perkaista stovint spūstyse?
Stovėjimas spūstyse - kasdienybė, kurioje variklio aušinimo sistema dažnai veikia esant kritinei temperatūrai. Dažniausios perkaitimo priežastys:
- Neveikiantis ventiliatorius: kai automobilis nejuda, oro srautas per radiatorių neprateka, todėl šiluma nesisklaido.
- Aušinimo skysčio trūkumas: dėl nuotėkių vamzdžiuose, radiatoriuje ar sugedusio siurblio skysčio lygis sistemoje krenta.
- Užsikimšusi sistema: radiatoriuje ar aušinimo sistemos apvalkale gali susikaupti nuosėdų, rūdžių ar kalkių, ypač jei naudojamas netinkamas skystis.
- Termostato gedimas: jei sklendė įstringa uždaryta, skystis nepatenka į radiatorių ir variklis staigiai kaista.
Ką daryti, jei pastebėjote perkaitimo požymius?
Jei rodyklė sparčiai kyla aukštyn, būtina nedelsiant imtis veiksmų:
- Sustabdykite automobilį ir leiskite varikliui atvėsti. Dėmesio: neatidarinėkite radiatoriaus dangtelio, kol variklis karštas, kad išvengtumėte nudegimų garais.
- Patikrinkite, ar ventiliatorius tinkamas naudoti.
- Patikrinkite aušinimo skysčio lygį išsiplėtimo bakelyje. Jei trūksta, pildykite tik atvėsusiai sistemai.
- Jei antifrizo nėra, kraštutiniu atveju galima papildyti distiliuotu vandeniu, tačiau vėliau sistemą būtina praplauti ir užpildyti šviežiu antifrizu.
Eksploatacija žiemą ir "hipotermija"
Šiauriniuose regionuose pasitaiko variklio per didelio aušinimo (hipotermijos) efektas, kai antifrizas atvėsta per greitai. Tai gali lemti kuro sistemos sutrikimus ar šalto oro pūtimą iš salono šildytuvo. Norint išvengti per didelio aušinimo žiemą, vairuotojai kartais montuoja kartoninę pertvarą tarp radiatoriaus grotelių, kad sumažintų oro srautą tiesiai į radiatoriaus šilumokaitį.
Norint apsaugoti variklį nuo nusidėvėjimo, prieš važiuojant būtina leisti jam pasiekti darbinę temperatūrą. Žiemą, esant stipriems šalčiams, rekomenduojama naudoti išankstinius šildytuvus, kurie įkaitina tepalą karteryje prieš užvedant variklį.
tags: #ar #greitai #ikaista #ford