Pastaraisiais metais Lietuvoje įvyko reikšmingų pokyčių, susijusių su vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarka, ypač atsižvelgiant į psichikos ligas. Šie pokyčiai, įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakymu, siekia suderinti vairuotojų saugumą su pacientų teisėmis ir galimybėmis. Šiame straipsnyje išnagrinėsime naujus reikalavimus, jų poveikį vairuotojams ir visuomenei, bei aptarsime, kaip šie pokyčiai atliepia Europos Sąjungos standartus.

Tematinė nuotrauka: žmogus prie vairo, susimąstęs, su subtiliu psichinės sveikatos elementu fone

Psichikos sveikatos tikrinimo pokyčiai vairuotojams

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išleido naują įsakymą, atnaujinantį vairuotojų psichikos sveikatos tikrinimo reikalavimus. Iki šiol kai kurie nežymūs psichikos sutrikimai, tokie kaip lengvos formos depresija, nerimo sutrikimas ar net tam tikros fobijos, galėjo tapti priežastimi, dėl kurios asmuo negali gauti vairuotojo pažymėjimo.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), dabar prie ligų, kurios neleidžia vairuoti motorinių transporto priemonių, taip pat nebebus priskiriami valgymo, miego, įpročių ir potraukių sutrikimai, pogimdyminiai psichikos ir elgesio sutrikimai bei tam tikri elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziologiniais veiksniais. Šie pakeitimai reiškia, kad „apie 70-80 proc. sumažėja ratas žmonių, kuriems psichikos ligos užkirs kelią gauti vairavimo teises arba bus sprendžiama individualiai.“ Pasak Lygių teisių ekspertų, tai itin sveikintinas žingsnis mažinant psichikos sutrikimų stigmą Lietuvoje.

Svarbu paminėti, kad norint atlikti sveikatos apžiūrą, būtiną vairavimo teisėms gauti, pas psichiatrą apsilankyti vis tiek reikės, tačiau sąrašas psichikos sutrikimų, kuriems esant negalima vairuoti, yra gerokai sutrumpėjęs. Kaip ir anksčiau, vairuotojo pažymėjimai nebus išduodami asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų, pasireiškiančių psichozėmis, taip pat kai kurių asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti.

Individualus gydytojų vertinimas ir apribojimai

„Tais atvejais, kai pacientai serga sunkesnėmis nuotaikos sutrikimų formomis, dėl jų galimybės vairuoti motorines transporto priemones individualiai spręs gydytojai.“ Išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekamos medicininės apžiūros. Sprendžiant individualiai dėl paciento teisės vairuoti, sveikatos patikrinimą atliekantis gydytojas turės atsižvelgti į tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, adaptacijos kokybę, patologinio proceso grįžtamumą ir jo progresavimą bei kitus veiksnius. Sprendžiant individualiai dėl psichikos ir elgesio sutrikimų bus galima skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį.

Ankstesniame teisės akte buvusios nesunkios psichikos ligos, neturinčios įtakos vairavimo įgūdžiams, užkirsdavo kelią psichologinės ar psichiatrinės pagalbos gavimui vairuojančių asmenų tarpe. Vairuotojai, ypač profesionalai, buvo linkę nesikreipti pagalbos, slėpti ligas ar psichologines problemas, gydytis privačiai. Psichikos ligų, trukdančių gauti teisę vairuoti, skaičiaus mažinimas sudaro pagrindą kovai su psichikos ligų stigmatizacija Lietuvoje.

Infografika: gydytojo konsultacija ir sprendimų priėmimo procesas dėl vairavimo teisių esant psichikos sutrikimams

Anoniminis gydymas ir duomenų apsauga

Dalis vairuotojų sunerimo dėl planuojamos naujos tvarkos, esą turintieji psichikos ligų ar priklausomybių negalės anonimiškai gydytis net ir privačiose gydymo įstaigose, mat apie tai duomenys bus įtraukti į e. sveikatą. Visgi sveikatos specialistai pabrėžė, kad planuojama tvarka iš esmės nieko nekeis, o asmenims ir toliau išliks galimybė gydymą gauti anonimiškai. Ši tvarka SAM buvo patvirtinta dar 2010-aisiais. Pagal ją tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos gali teikti paslaugas anonimiškai, jei pacientas jas apmoka.

SAM taip pat pridūrė, kad net ir įsigaliojus naujai tvarkai labiausiai stigmatizuojamų ligų sąraše esančios ligos išlaikys galimybę gauti anoniminį gydymą, o visi kiti sveikatos sutrikimai, kuriuos kai kurios įstaigos fiksavo vidaus elektroninėse sistemose arba pildė popieriuje, dabar atsidurs e. sveikatoje. Svarbu pažymėti, kad „Regitrą“ informacija apie psichikos sveikatos būklę pasiekia tuomet, kai gydymo įstaiga pateikia atskirą pranešimą, kitu atveju tokios informacijos „Regitra“ negauna.

Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos ypatumai

Nuo š. m. sausio 1 d. vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra susietas su sveikatos pažymos galiojimu. Visi norintys gauti ar atnaujinti vairuotojo pažymėjimą privalo praeiti sveikatos patikrą gydymo įstaigoje.

Vairuotojo garbės deklaracija

Didžiausia naujiena kiekvienam, besikreipiančiam pažymos, yra Vairuotojo garbės deklaracija. Tai tam tikras sveikatos patikrinimo klausimynas apie savo sveikatos būklę. Deklaracija pildoma sveikatos priežiūros įstaigoje kiekvieną kartą prieš tikrinantis sveikatą dėl vairavimo. Deklaracija sudaryta iš 21 klausimo, į kuriuos reikia atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Pagrindiniai klausimai - dėl regos ir klausos sutrikimų, širdies, nervų bei psichikos ligų, priklausomybės ir t. t. Kiekvienas vairuotojas turėtų sąžiningai į juos atsakyti, o gydytojui pagal juos būtų lengviau orientuotis, kokio specialisto konsultacija žmogui reikalinga.

Vairuotojų kategorijos ir tikrinimo dažnumas

Transporto priemonių vairuotojai skirstomi į dvi grupes:

  • 1 grupė: AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemonių vairuotojai. Piliečiai, nesergantys galimybę vairuoti ribojančiomis ligomis, sveikatos pažymėjimo galės kreiptis kas 10 metų. Vyresniems nei 55 metų vairuotojams sveikatos pažyma bus pratęsiama kas 5 metai, vyresniems nei 70-ies - kas 2 metai, o sulaukusiems 80-ies pas gydytojus teks lankytis kasmet.
  • 2 grupė: C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų transporto priemonių vairuotojai (vadinamieji „profesionalai“). Jų sveikata tikrinama dažniau - pažymą jie gaus 5 ar tik 2 metams. Minėtos kategorijos pažymėjimą turintys, tačiau jį naudojantys profesiniams tikslams (taksi, greitosios pagalbos automobilių bei kt. vairuotojai) bei traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, sveikatą tikrintis turės taip pat dažniau.

Psichikos ir elgesio sutrikimai bei vairavimo teisės

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje nurodyti psichikos ir elgesio sutrikimai pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK) ir teisiniai ribojimai B kategorijos transporto priemonių vairavimui.

TLK kodas Liga / Būklė Vairavimo galimybės (B kategorija)
F00 Alzheimerio liga su demencija Neleidžiama
F01 Kraujagyslinė demencija Neleidžiama
F02 Demencija dėl kitų ligų (pvz., Parkinsono liga) Neleidžiama
F03 Neapibrėžta demencija Neleidžiama
F04 Organinis amnezinis sindromas Neleidžiama esant F04.0-F04.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F05 Deliriumas, nesukeltas alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų Neleidžiama esant F05.0-F05.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F06 Kiti psichikos sutrikimai dėl smegenų pažeidimo ar disfunkcijos Neleidžiama esant F06.0-F06.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F07 Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos Neleidžiama esant F07.0-F07.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F09 Neapibrėžtas organinis ar simptominis psichikos sutrikimas Neleidžiama
F10 Alkoholio vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Neleidžiama esant F10.4-F10.9, F10.4-F10.9, F10.0-F10.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F11 Opioidų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Neleidžiama esant F11.4-F11.9, F10.0-F10.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F12 Kanapių vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Neleidžiama esant F12.4-F12.9, F12.0-F12.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F13 Raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Neleidžiama esant F13.4-F13.9, esant F13.0-F13.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F14 Kokaino vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Neleidžiama esant F14.4-F14.9, esant F14.0-F14.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F15 Kofeino vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Neleidžiama esant F15.4-F15.9, esant F15.0-F15.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F16 Haliucinogenų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Neleidžiama esant F16.4-F16.9, esant F16.0-F16.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F17 Tabako vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Leidžiama
F18 Lakų ir kitų inhaliuojamųjų medžiagų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Neleidžiama esant F18.4-F18.9, esant F18.0-F18.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F19 Kitos psichoaktyviosios medžiagos arba kelių medžiagų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Neleidžiama esant F19.4-F19.9, esant F19.0-F19.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F20 Šizofrenija Neleidžiama
F21 Šizotipinis sutrikimas Neleidžiama
F22 Kliedesiniai sutrikimai Neleidžiama
F23 Ūminiai ir laikini psichoziniai sutrikimai Neleidžiama, esant F23.0-F23.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai
F24 Indukcinis kliedesinis sutrikimas Neleidžiama
F25 Šizoafektiniai sutrikimai Neleidžiama
F28 Kiti nekonkrečiai apibrėžti psichoziniai sutrikimai Neleidžiama
F29 Neapibrėžtas psichozinis sutrikimas Neleidžiama
F30 Manijos epizodas Neleidžiama esant F30.0 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos yra ilgesnė nei 5 (penkeri) metai, neleidžiama esant F30.1, F30.2, F30.8, F30.9
F31 Bipolinis afektinis sutrikimas Neleidžiama esant F31.0-F31.9
F32 Depresijos epizodas Neleidžiama esant F32.0-F32.1, F32.8, F32.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F33 Pasikartojantis depresinis sutrikimas Neleidžiama esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai.
F34 Nuolatiniai afektiniai sutrikimai (pvz., distimija) Neleidžiama esant F34.0-F34.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai.
F38 Kiti afektiniai sutrikimai Neleidžiama esant F38.0-F38.8 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai.
F39 Neapibrėžtas afektinis sutrikimas Neleidžiama esant F39 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai.
F40 Fobiniai nerimo sutrikimai Neleidžiama esant F40.0-F40.1 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
F41 Kiti nerimo sutrikimai Neleidžiama esant F41.0-F41.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
F42 Obsesinis-kompulsinis sutrikimas Neleidžiama esant F42.0-F42.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
F43 Reakcijos į sunkų stresą ir adaptaciniai sutrikimai Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).

Priverstinis hospitalizavimas ir gydymas gali būti taikomas asmenims, jei iš asmens elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Priverstinį hospitalizavimą ar gydymą skiria gydytojas psichiatras, atvežus į ligoninę, ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms. Priimti sprendimą asmenį pristatyti į ligoninę, kad psichiatras galėtų įvertinti jo būklę, gali greitosios medicinos pagalbos specialistas, prireikus dalyvaujant policijai. Fizinį asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinti gali tik teismas.

Tematinė nuotrauka: kelio ženklai ir medicininės piktogramos susijungusios, simbolizuojančios reguliavimą

Kitų sveikatos sutrikimų įtaka vairavimui

Vairavimas - atsakinga veikla, kurios metu būtina užtikrinti ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą. Vienas iš svarbių saugaus vairavimo aspektų yra vairuotojo sveikatos būklė, todėl norint gauti ar atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, būtina pateikti sveikatos pažymą. Tačiau tam tikros ligos ir sveikatos sutrikimai gali tapti kliūtimi siekiant šio svarbaus dokumento.

Neurologiniai sutrikimai

Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip epilepsija, Parkinsono liga, smegenų traumos arba insulto padariniai, gali būti priežastis, kodėl neišduodama vairuotojų medicininė pažyma. Šie sutrikimai gali paveikti koordinaciją, reakcijos greitį, dėmesio sutelkimą ir suvokimą, kurie yra būtini vairuojant. Ypač didelė rizika yra susijusi su epilepsija, nes jos priepuoliai gali kilti staiga ir netikėtai.

Regos sutrikimai

Akivaizdu, kad rega yra vienas iš svarbiausių vairuotojo pojūčių. Todėl regos sutrikimai, kurie neleidžia pasiekti nustatytų regėjimo standartų net ir naudojant korekcinius akinius arba kontaktinius lęšius, gali tapti kliūtimi gauti sveikatos pažymą. O ji, kaip jau žinome, yra būtina norint gauti ar atnaujinti vairuotojo pažymėjimą.

Sunkios širdies ir kraujagyslių ligos

Dar viena priežastis, dėl kurios gali būti neišduodama medicininė pažyma, yra sunkios širdies ir kraujagyslių ligos. Tai apima širdies ritmo sutrikimus, aukštą kraujospūdį, koronarinę širdies ligą ir kitas būkles, kurios gali sukelti staigų sveikatos pablogėjimą vairuojant. Tokios ligos kelia pavojų ne tik vairuotojui, bet ir aplinkiniams, nes gali sutrikdyti jo gebėjimą saugiai valdyti transporto priemonę.

Klausos negalią turinčių asmenų teisės

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo skundų, kuriuose prašyta įvertinti, ar dėl esamos vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos nėra diskriminuojami klausos negalią turintys žmonės. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Aprašą, klausos negalią turintieji negali vairuoti 2-os grupės motorinių transportų priemonių, vadinasi, gauti leidimą vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų automobilius, tokius kaip sunkvežimiai, traktoriai, greitosios pagalbos automobiliai, troleibusai.

Nustačiusi pažeidimus, kontrolierė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą dėl Aprašo nuostatų keitimo. Siūloma keisti besąlyginį draudimą klausos sutrikimų turintiems asmenims vairuoti 2-os grupės varikliu varomas transporto priemones, numatant, kad medicininį tikrinimą atliekantis šeimos gydytojas turėtų konsultuotis su ausų ligų bei klausos sutrikimų specialistais, siekiant individualizuoti sprendimus.

Išvados dėl stigmos mažinimo ir ateities perspektyvos

Vairavimas yra atsakomybė, kuri reikalauja gero fizinio ir psichinio pasirengimo. Kai kurios ligos gali reikšmingai paveikti gebėjimą saugiai valdyti transporto priemonę, todėl joms sergant reikia įvertinti riziką tiek savo, tiek kitų žmonių saugumui. Orienavimasis į Europos Sąjungos standartus ir dėmesys individualizuotam vertinimui leidžia labiau suderinti visuomenės saugumą ir asmenų teises.

Lygių galimybių ekspertai džiūgauja - tai žingsnis link psichinių ligų stigmos sumažinimo. Tačiau dar yra kur tobulėti - nežymūs psichikos sutrikimai vis dar gali užkirsti kelią siekiant karjeros kai kuriose profesijose, įsigyti ginklą ar įsivaikinti. Teisių ribojimai taikomi norintiems siekti advokato, notaro, antstolio, prokuroro, traukinio mašinisto, karo, šaulio bei žvalgybinio pareigūno specialybės. V. Maliuolis teigia, kad ir toliau vyksta diskusijos dėl tolimesnių veiksmų ir gali laukti daugiau pokyčių, peržiūrint ribojimų pagrįstumą.

tags: #ar #galyma #vairuoti #patyrus #umu #psichozes

Populiarūs įrašai: