Automobiliai yra įrankiai, kuriuos naudojame tam, kad nusigautume iš vieno taško į kitą. Kadangi įrankiai turi būti efektyvūs, reikia mokėti jais naudotis taip, kad jie tokiais būtų. Vienas iš esminių įgūdžių yra tinkamas pavarų naudojimas lėtinant ir stabdant transporto priemonę, ypač kalnuotuose ar slidžiuose keliuose.
Stabdymas varikliu: saugumas ir ekonomija
Klausimas, ar leidžiantis nuo kalno reikia palikti įjungtą pavarą ir stabdyti varikliu, ar geriau leisti automobiliui riedėti laisva pavara, yra labai paprastas. Visų pirma, reikia pasakyti, kad saugumo atžvilgiu atsakymas yra vienareikšmis - negalima leisti automobiliui laisvai riedėti be įjungtos pavaros. Taip tik šaukiamės nelaimės, nes automobilį yra nelyginamai lengviau kontroliuoti tuomet, kai pavara yra įjungta. Vairavimo instruktoriai pataria vengti įpročio važiuoti laisva pavara, nes tai gali būti pavojinga.
Ekonominiu požiūriu, riedėti nuo kalno su įjungta pavara yra kur kas ekonomiškiau - degalai nėra deginami apskritai (arba naudojama visai nedaug). Nemažai žmonių pamanys, kad tai nesąmonė, nes riedant su įjungta pavara variklio sūkiai laikysis palyginti aukštai, o štai su laisva - labai žemai. Tačiau ne variklio sūkiuose esmė. Riedant nuo kalno su įjungta pavara ir neliečiant akceleratoriaus pedalo (tai vadinama stabdymu varikliu), variklį suks ratai, o ne atvirkščiai. Gravitacijos jėga trauks automobilį žemyn, todėl suksis automobilio ratai, kurie yra sujungti su pavarų dėže. Ši, kadangi bus įjungta pavara, suks variklį. Tokiu atveju variklis nenaudos kuro, nes jo sūkiams palaikyti nebus reikalinga papildoma energija - viską kompensuos Žemės trauka. Priklausomai nuo nuokalnės statumo ir ilgio, tikriausiai degalų nenaudosite net su įjungtu oro kondicionieriumi.
Tuo tarpu riedant žemyn su laisva pavara, variklio sūkiams palaikyti bus reikalingas nedidelis kiekis degalų. Lygiai taip, lyg automobilis stovėtų užkurtas. Aišku, šis degalų kiekis yra nežymus, tačiau tiesa ta, kad kuro sąnaudos riedant laisva pavara yra aukštesnės nei važiuojant su įjungta pavara nespaudžiant akceleratoriaus.
Praktiškai vienintelė situacija, kuomet važiavimas laisva pavara yra efektyvesnis nei važiavimas su įjungta pavara, yra ta, kuomet nuriedėję nuo vieno kalnelio galime įriedėti į kitą nepaspausdami akceleratoriaus pedalo. Važiuodami su įjungta pavara mes efektyviai stabdome automobilį, todėl važiuojant į įkalnę, net jei ji mažesnė už nuokalnę, nuo kurios nuvažiavome, reikės spustelti akceleratorių.
Variklio stabdymas – kaip jis gali padėti jums vairuoti sklandžiau
Kas yra tikrasis stabdymas varikliu?
Svarbu išsiaiškinti, kas laikoma stabdymu varikliu. Kai kurie žmonės galvoja, kad stabdymas varikliu yra veiksmas, kuomet vairuotojas, siekdamas sumažinti automobilio greitį, transmisiją perjungia į žemesnę pavarą ir lėtai atleidžia sankabą, taip efektyviai stabdydamas variklį. Toks stabdymas neabejotinai yra žalingas automobiliui - be reikalo dėvima sankaba.
Tikrasis stabdymas varikliu yra veiksmas, kuomet vairuotojas nespaudžia akceleratoriaus pedalo (ir jokių kitų pedalų), kuomet automobilis rieda su įjungta pavara. Kadangi, paprastai kalbant, tuo metu automobilio ratai yra tiesiogiai sujungti su varikliu, o vairuotojas nekelia apsisukimų akceleratoriaus pedalu, automobilis sparčiai lėtėja. Iš tikrųjų, akceleratoriaus pedalo atleidimas sumažina oro ir degalų kiekį, patenkantį į cilindrus. Kai kurie naujesni automobiliai visiškai nutraukia degalų įpurškimą, taip pagerindami sąnaudas. Toks sulėtinimo būdas niekaip varikliui nekenkia ir tikrai netrumpina jo gyvenimo.
Stabdymo varikliu privalumai ir rizika
Stabdydami įprastais stabdžiais mes kinetinę energiją paverčiame karščiu. Lygiai tas pats vyksta ir stabdant varikliu, juk kinetinė energija turi kažkur pasišalinti. Kartais varikliu stabdyti yra tiesiog geriau. Tas karštis mažina stabdžių efektyvumą, jei stabdžių diskai perkaista. Važiuojant nuo ilgo kalno geriau automobilį palikti žemesnėje pavaroje ir stabdyti varikliu.
Vienas didžiausių stabdymo varikliu privalumų - ilgesnis stabdžių diskų ir trinkelių tarnavimo laikas. Be to, stabdant varikliu taupomi degalai. Tačiau yra ir rizikos. Jei stabdote varikliu ant slidžios dangos, ypač žiemą, turėtumėte žinoti, kad netinkamai taikydami stabdymo būdą galite nuslysti. Taip gali nutikti, jei nuspręsite sumažinti pavarą ir pasirinksite netinkamą pavarų santykį. Pavyzdžiui, norint sumažinti pavarą iš penktos į antrą važiuojant 90 km/h greičiu, sūkių dažnis staiga padidės nuo mažesnių nei 1700 iki viršutinės ribos, dėl to automobilis ims trūkčioti ir gali kilti slydimas.
Jei planuojate sumažinti pavarą be bet kurio iš pavarų perjungimo laipsnių, numanykite, kad tai darant variklio sūkių dažnis smarkiai padidės. Todėl, paspaudę sankabą, turite ne tik perjungti pavarą svirtimi, bet ir paspausti akceleratoriaus pedalą, kad padidintumėte variklio sūkius, ir tik tada atleisti sankabą. Tačiau tam reikia išmanyti savo automobilį ir jo optimalias apsukas, nes priešingu atveju automobilis ims trūkčioti.
Stabdymas varikliu ir automobilio ilgaamžiškumas
Nors stabdymas varikliu bendrai nekenkia, aukštas variklio sūkių dažnis gali būti problema. Stabdymas varikliu taip pat neturėtų būti naudojamas, kai reikia avariniu būdu sustabdyti transporto priemonę. Variklio stabdymas taip pat gali turėti neigiamos įtakos dvigubos masės smagračio ilgaamžiškumui. Dviejų masių smagračio paskirtis - slopinti variklio vibracijas, o jo pakeitimas kainuoja ne pigiai. Bet koks trūkčiojimas ar pernelyg didelis sūkių dažnio „šokinėjimas“ sutrumpina dviejų masių smagračio tarnavimo laiką.
Vairavimo kursuose dažnai diegiama mintis, kad dėl automobilio ir savo piniginės turime kuo dažniau stabdyti varikliu. Daugelis vairuotojų prisimena, kaip vairavimo kursuose buvo nuolat ir kuo dažniau atkreipiamas dėmesys į stabdymą varikliu. Kelyje pasitaiko situacijų, kai reikia staigiai stabdyti naudojant stabdžius. Tačiau daugelyje kitų situacijų nereikia naudoti stabdžių pedalo (bent jau ne tiek daug) ir galima stabdyti palaipsniui, naudojant variklį.
Stabdymas varikliu hibridiniuose ir elektriniuose automobiliuose
Elektromobiliuose ir hibridiniuose automobiliuose variklio stabdymas atlieka labai svarbų vaidmenį. Taip ne tik taupoma stabdžių sistema, bet ir atkuriama stabdymo energija bei įkraunami akumuliatoriai. Visiškai hibridiniuose automobiliuose, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ arba „Corolla“, akumuliatoriai įkraunami daugiausia rekuperacijos būdu, t. y. išgaunant stabdymo energiją. Hibridiniuose ir elektriniuose automobiliuose stabdant varikliu reikia transmisijoje pasirinkti specialų „B“ režimą (energijos rekuperacija) ir atleisti akceleratoriaus pedalą artėjant prie sankryžų, važiuojant kalnuose ir pan.
Svarbiausi vairavimo principai ir taisyklės
Vairavimas su mechanine greičių dėže reikalauja tikslaus pedalų valdymo ir tam tikrų įgūdžių. Nors automatinės pavarų dėžės tampa vis populiaresnės, mechaninės pavarų dėžės išlieka svarbios. Todėl svarbu suprasti pagrindinius veikimo principus ir vengti dažnų vairuotojų klaidų, kurios gali lemti ne tik didesnes išlaidas remontui, bet ir saugumo riziką.
Dažniausios vairuotojų klaidos su mechanine pavarų dėže
Yra keletas klaidų, kurias dažnai daro vairuotojai, vairuodami automobilį su mechanine greičių dėže. Norint vairuoti efektyviai ir saugiai, svarbu jų vengti.
- Rankos laikymas ant pavarų perjungimo svirties: Toks įprotis gali sukelti vibraciją ir pagreitinti pavarų perjungimo mechanizmo dėvėjimąsi.
- Nuolatinis kojos laikymas ant sankabos pedalo: Sankabos pedalą reikia spausti tik tuo metu, kai jungiama pavara, o po to jį iškart atleisti. Laikant koją ant sankabos pedalo, sankabos diskai gali būti ne pilnai susilietę, sukeliant nereikalingą trintį ir trumpinant eksploatacijos laikotarpį. Tai žalinga sankabai, nes įspaustas sankabos pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, dėl ko jie greičiau dyla.
- Pavarų perjungimas be sankabos pedalo: Pavaras perjungiant be sankabos, pavarų dėžė patiria didžiulę apkrovą, o dažnai kartojant šį veiksmą, pavarų dėžė gali sugesti.
- Stovėjimas su įjungta pavara: Geriausia yra sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą. Stovint su įjungta pavara, kartu būna nuspausta ir sankaba, tai sukelia papildomą apkrovą sankabos sistemai.
- Nepakankamas variklio stabdymas: Vairavimo instruktoriai ypatingai pabrėžia gebėjimą lėtinti automobilį varikliu. Artėdami prie sankryžos, eismo kamščio ar kelių mokesčių surinkimo punkto, nejunkite neutralios pavaros. Kur kas geriau stabdyti varikliu. Automobiliu leidžiantis nuokalne (arba prieš posūkį), reikėtų daugiausia pasikliauti variklio stabdymo jėga, o stabdžius naudoti tik tada, jeigu reikia dar labiau pristabdyti.
- Važiavimas aukšta pavara per mažu greičiu: Jei įjungus aukštesnę pavarą (pvz., šeštą) važiuojate nedideliu greičiu (pvz., 70 km/val.) ir tenka spausti akceleratorių iki dugno, patartina nepatingėti ir įjungti žemesnę pavarą. Esant poreikiui galite jungti į žemesnę pavarą, o vėliau, aukštindami pavaras, kai kurias praleisti.
Teisingas pedalų naudojimas
Sankabos pedalas
Sankaba sujungia variklį su varomaisiais ratais arba nuo jų atjungia. Sankabos pedalą turi spausti kairės pėdos priekis. Nepamirškite, kad sankabos pedalas turi būti įspaustas iki galo. Kai sankabos pedalas nenaudojamas, pėda neturi būti laikoma virš jo. Kai pavaros perjungiamos tinkamai ir reikiamu metu (tiek greitėjant, tiek lėtėjant), užtikrinamas optimalus variklio jėgos perdavimas varomiesiems ratams. Neliečiant sankabos pedalo, prispaudimo diskas užtikrina pakankamai didelę jėgą ir sukimo momentas perduodamas nepertraukiamai. Atitinkamai, iki galo nuspaudus sankabos pedalą, diafragminė spyruoklė visiškai atitraukia sankabos diską nuo smagračio.
Akceleratoriaus pedalas
Greičio pedalas spaudžiamas dešine pėda. Jeigu kulnas tvirtai remsis į automobilio dugną, tai leis užtikrinti tinkamą greičio valdymą. Greičio pedalu (netiesiogiai) reguliuojamas į variklį perduodamų degalų kiekis ir atitinkamai variklio apsukų skaičius.
Stabdžių pedalas
Stabdžių valdymas apima sąmoningą jų naudojimą ir tausojimą. Nuspaudus stabdžių pedalą, taip pat galima perjungti pavarų dėžės svirtį į žemesnę pavarą. Jeigu tenka stabdyti, nepradėkite nuo pavarų perjungimo.
Sustojimo ir stovėjimo procedūros
Trumpas sustojimas (pvz., prie šviesoforo)
Stovint trumpai: palikite pavarų perjungimo svirtį padėtyje „N“ (neutrali pavara) ir laikykite stabdžio pedalą nuspaustą (arba įjunkite „Auto Hold“, jei yra). Laukiant, kol pasikeis šviesoforo signalas, arba trumpam sustojus ir neišjungus variklio (sustojus ilgesniam laikui variklį rekomenduojama išjungti), turėtų būti įjungta neutrali automobilio pavara.
Ilgesnis stovėjimas (pvz., automobilių aikštelėje)
Stovint ilgesnį laiką: įjunkite „P“ režimą (parkavimo pavara) - tai užrakina transmisiją ir neleidžia automobiliui riedėti. Naudokite rankinį stabdį (mechaninį arba elektrinį) - ypač stovint nuolydyje ar ant kalvos. Tai apsaugo pavarų dėžę nuo įtampos. Tada atleiskite stabdžio pedalą. Svarbu: pirmiausia įjunkite rankinį stabdį, tik tada „P“ režimą - tai sumažina apkrovą transmisijos fiksatoriui. Jei sustojimas trumpas - nereikia jungti „P“, bet jei sustojote ilgesniam laikui ar išlipate iš automobilio, naudokite tiek „P“, tiek rankinį stabdį. Jei reikia pastatyti automobilį ant šlaito, jis turi būti patikimai užfiksuotas, kad nenuriedėtų į pakalnę. Geriausia pasinaudoti stovėjimo stabdžiu.
Vairavimas žiemą ir ekstremalios situacijos
Atėjus žiemai, gatvės pasidengia balta danga, ir vairavimas tampa nauju iššūkiu. Tai laikotarpis, kai vairuotojai turėtų prisiminti svarbiausius vairavimo slidžiame kelyje principus ir taisykles.
Saugumo užtikrinimas slidžiame kelyje
- Patikrinkite kelio dangą: Prieš išvažiuojant į judresnes gatves patartina išbandyti automobilį stabdant, kad įsitikintumėte, ar kelio danga nėra slidi.
- Padangų svarba: Žieminės padangos veikia kiek kitaip nei vasarinės. Kuo jos naujesnės, tuo patikimesnės. Nėra kito būdo žiemą vairuoti saugiai, kaip tik judėti lėčiau, tolygiai, vengti staigių manevrų ir išlaikyti pagarbų atstumą nuo kitų transporto priemonių.
- Distancija: Važiuojant slidžiu keliu, distancija tarp automobilių turi būti daugiau kaip du kartus didesnė negu važiuojant sausu keliu. Pavyzdžiui, jei jūs važiuojate 40 km/h greičiu, tai atstumas tarp jūsų ir priešais jus važiuojančio automobilio turėtų būti 80 m.
- Stabdymo kelias: Žiemą pasikeičia padangų sukibimo lygis ir pailgėja stabdymo kelias.
- Stabdymo technika: Žiemos metu stabdymas priklauso nuo to, ar automobilyje yra ABS sistema. Transporto priemones, kuriose šios sistemos nėra, stabdyti reikia trumpais stabdžio pedalo paspaudimais. Naujesniuose automobiliuose, kuriuose yra ABS sistema, stabdyti reikia vienu paspaudimu - negalima maigyti pedalo.
- Posūkiai: Posūkiai slidžiame kelyje labai pavojingi, todėl sukama ir apsisukama per pus mažesniu greičiu negu vasarą. Viena didžiausių klaidų - posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą. Norėdami teisingai pradėti posūkį, pirmiausia atleiskite akceleratoriaus pedalą, o tada pasukite vairą dideliu kampu, kad išvengtumėte priekinių ratų slydimo, maksimaliai juos apkraukite.
- Slidimas: Jeigu jaučiate, kad automobilis slysta, reikia tinkamai į tai reaguoti. Pirmiausia, stenkitės nepanikuoti - panika dažniausiai sukelia staigius judesius, o svarbiausia vairuojant žiemą yra švelnūs ir ramūs judesiai. Akceleruokite tolygiai ir stabdykite lėtai.
Važiavimas kalnuotu keliu žiemą
Važiavimas kalnuotu keliu yra tikras iššūkis, ypač kai kelias apledėjęs. Įgykite šiek tiek inercijos lygiame kelyje, prieš pradėdami važiuoti įkalnėn. Prieš įkalnę iš anksto įjungiama žemesnė pavara, kad važiuojant nereikėtų perjungti pavaros ir automobilis nesustotų įkalnėje. Paprastai pradedama važiuoti pirmąja pavara, o slidžiame kelyje - antrąja arba trečiąja. Svarbiausia - neleisti buksuoti ratams. Geros žieminės padangos padidina jūsų saugumą, tačiau netgi jos tokioje situacijoje neapsaugos, jei energingai „kirsite“ per stabdžių pedalą ar isteriškai sukiosite vairą.
Avarinis stabdymas sugedus stabdžiams
Jei pajutote, kad netikėtai sumažėjo stabdžių efektyvumas, reikia ne nuspausti pedalą „iki dugno“ ir melstis geriausio, bet pedalą pumpuoti. Jei yra oro sistemoje, pumpuojant galima šiek tiek padidinti efektyvumą. Jei tai nesuveikia, imkitės kitos avarinio stabdymo taktikos - stabdyti automobilį įjungiant žemesnę pavarą. Pavarą parinkite pagal tai, kokiu greičiu važiuojate, pradėkite nuo trečios ar antros pavaros, mažinant tol, kol automobilis sustos.
Dar vienas efektyvus būdas sustabdyti automobilį ekstremaliomis sąlygomis - naudoti rankinį stabdį. Šio veiksmo negalima imtis, jei automobilis važiuoja greitai (pvz., 60-80 km/h), nes ėmus stabdyti rankiniu stabdžiu automobilį gali sumėtyti ir bus sunku suvaldyti. Naudoti rankinį stabdį reikia palaipsniui, o ne agresyviai: laikykite rankeną nuolat su nuspaustu mygtuku ir stabdykite palaipsniui.
Jei matote, kad automobilio sustabdyti greitai nepavyks, pasirinkite saugiausią vietą, kur nukreipti laisvam riedėjimui, arba vietą, kur galėtų automobilis atsitrenkti. Gerai, jei pakelyje pasitaikys pieva ar kelio atitvaras, tvora, į kuriuos galėtumėte sustabdyti automobilį su kėbulu. Svarbiausia, kad jūsų automobilis neatsitrenktų į kitą greitai važiuojantį automobilį, medį, stulpą ar kitą stacionarų objektą.
Vairavimo egzamino reikalavimai ir sankabos valdymas
Yra keletas mitų apie tai, kaip tinkamai naudoti sankabą, ir jie labai populiarūs tarp vairuotojų. Sankaba, kaip ir kitos mechaninės automobilio dalys, per pastaruosius kelerius metus gerokai pasikeitė, padidėjo remonto kaina.
Vairavimo egzamino metu keliami griežti reikalavimai sankabos valdymui:
- NK - be reikalo užgesina variklį.
- NK - be reikalo ilgai važiuoja nevisiškai įjungęs sankabą (įskaitant manevrus mažu greičiu).
- NK - laiko koją ant / virš sankabos paminos, kai sankaba nejungiama ilgiau kaip penkiolika sekundžių.
- NK - per greitai atleidžia sankabos paminą.
- NK - netinkamai valdo sankabos paminą, perjungdamas pavaras.
- NK (A1, A, B1, B ir BE kategorijos) - važiuodamas mažu greičiu netinkamai valdo sankabos paminą.
- NK (A1, A, B1, B ir BE kategorijos) - laiko nuspaudęs sankabos paminą artėdamas prie posūkio ar važiuodamas juo arba laiko nuspaudęs sankabos paminą tris ar daugiau sekundes.
- NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) - laiko nuspaudęs sankabos paminą artėdamas prie posūkio ar važiuodamas juo arba laiko nuspaudęs sankabos paminą nuo trijų iki penkių (imtinai) sekundžių.
- SPK - šešis kartus užgesina variklį.
- SPK - šešis kartus važiuoja išjungta sankaba.
Be tinkamo sankabos naudojimo, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, tokius kaip akceleratoriaus ir vairo valdymas, teisingas stabdymas (neblokuojant ratų), situacijos stebėjimas ir saugaus atstumo pasirinkimas.
tags: #ar #galima #stabdyti #automobili #neisjungus #pavaros