Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet sunaudojama apie 25-30 tūkst. tonų tepalų transporto priemonėms. Nepaisant to, surenkama ir sutvarkoma tik apie 4-5 tūkst. tonų variklio alyvos atliekų, o tai sudaro tik maždaug trečdalį susidarančio kiekio. Likusi didžioji dalis nelegaliai sudeginama ar netinkamai panaudojama, pavyzdžiui, alyva išpilama, ja tepami įrankiai ar dažomos tvoros.
Daugiausia panaudotos automobilių alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų (padangų, akumuliatorių, filtrų, amortizatorių, stiklų, gumų, buferių, metalų ir pan.), susidaro transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvėse. Šiuo metu automobilių servisams tenka atliekų tvarkytojams sumokėti iki 150 eurų už toną alyvos atliekų.
Panaudoto tepalo keliamas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai
Panaudota alyva yra pavojinga atlieka, todėl ją tvarkyti gali tik tam licenciją turintys asmenys. Naudotoje automobilių alyvoje yra švino, kadmio, arseno ir kitų sunkiųjų metalų, todėl ji yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių. Vos vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir didžiulius žemės plotus.
Netinkamai tvarkomas ir panaudojamas automobilių tepalas kelia didelį pavojų aplinkai ir žmonėms. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.), kuriuos gyventojai įkvepia per kvėpavimo takus. Alyvos atliekų degimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį.
Dažniausiai pagundų netinkamai panaudoti automobilių alyvos atliekas kyla, kai transporto priemonių savininkai keičia tepalą namuose. Sušilus orams sena alyva impregnuojamos tvoros ar kiti medienos gaminiai, nors to daryti negalima dėl taršos aplinkai. Šaltuoju metų laikotarpiu panaudotu alyvos tepalu neteisėtai šildomos gyvenamųjų namų ar autoservisų patalpos. Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė pabrėžia, kad automobilių tepamoji, pavaros ar variklio alyvos atliekos yra stipriai užterštos įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl šiomis atliekomis būtina tinkamai pasirūpinti.
Teisinė atsakomybė ir baudos už netinkamą tvarkymą
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už netinkamą alyvos atliekų tvarkymą ir neteisėtą jų deginimą. Kiekvienas turi žinoti, kad, pakeitus tepalus autoservise, juos ten reikia ir palikti.
- Asmenims už panaudotų tepalų deginimą gali būti nubausta iki 540 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims - iki 1 200 eurų.
- Jei asmuo alyvos atliekas perduoda neturintiems teisės jų tvarkyti asmenims, baudos siekia atitinkamai iki 560 eurų ir iki 1 500 eurų.
- Pakartotiniai pažeidimai užtraukia dar didesnes baudas: fiziniams asmenims - iki 1 200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - iki 2 300 eurų.
- Aplinkos apsaugos įstatymas numato, kad alyvai deginti būtina gauti taršos leidimą. Įmonėms, deginančioms alyvos atliekas be taršos leidimo, gali tekti susimokėti net iki 8 tūkst. eurų baudą.
Teisingas panaudotos alyvos atliekų tvarkymas
Gyventojams:
Jei gyventojas automobilių tepalą keičia namuose, šias atliekas galima nemokamai pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Pavyzdžiui, Vilniuje ar Jonavoje veikiančios aikštelės nemokamai iš gyventojų priima iki 10 litrų (kilogramų) panaudotos alyvos per metus. Kai kurios savivaldybės gali priimti ir mažesnį panaudoto tepalo kiekį, todėl prieš vežant reikėtų pasidomėti. Gyventojas, viršijęs nemokamai priimamų atliekų kiekį, alyvos atliekas galės priduoti sumokėjęs nustatyto dydžio mokestį. Svarbu, kad pakuotės būtų sandarios ir ne didesnės kaip 10 litrų talpos. Daugiau informacijos, kur priduoti alyvos ir kitas atliekas, - galima rasti svetainėje www.atliekos.lt arba www.atc.lt (UAB „Atliekų tvarkymo centras“).
Be naudotos alyvos, pavojingoms automobilių atliekoms priskiriama ir degalų, tepalų ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, aušinamieji skysčiai. Vairuotojai, keičiantys alyvą patys, turi pasirūpinti tinkamu atliekų sutvarkymu - nekaupti, neišpilti į mišrių atliekų konteinerį ar aplinką, o perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Autoservisams:
Autoservisai visas susidariusias alyvos, kaip ir kitas automobilių remonto atliekas (apmokestinamuosius gaminius, akumuliatorius, padangas ir pan.), turi atiduoti atliekų tvarkytojams, o ne klientams. Servisai gali kaupti jų veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas laikyti tik pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Rekomenduojama rinktis tokius automobilių remonto ūkio subjektus, kurie tinkamai pasirūpina atliekomis.
Perdirbimo nauda ir procesas
Panaudotas tepalas yra smarkiai užterštas įvairiais metalais, todėl jį būtina perdirbti. Alyvos atliekų regeneravimas leidžia sutaupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką. Iš surinktos alyvos atliekų gaminama aukštos kokybės bazinė alyva, reikalinga tepalinei ir hidraulinei alyvai pagaminti. Iš vieno litro panaudotos alyvos gaunama apie 90 procentų žaliavos, kuri gali būti pakartotinai panaudota. Alyvos atliekas galima perdirbti daugybę kartų.
Panaudoto tepalo deginimas nekenkia aplinkai, jei jis atliekamas specialiose aukštos temperatūros krosnyse su specialiais filtrais, kurie išvalo į orą patenkančius teršalus. Tai padeda sumažinti taršą ir išsaugoti antrinę žaliavą, kurią galima panaudoti naujų produktų gamybai.
Lietuvoje alyvos atliekos kol kas yra tik surenkamos, o perdirbimui išvežamos į užsienio šalis, daugiausia - į Lenkiją. Perdirbus alyvos atliekas gaunama bazinė alyva, o iš jos - pardavimui tinkama alyva. Perdirbti kuo daugiau alyvos atliekų yra itin svarbu siekiant nepriklausomybės nuo iškastinio kuro ir naftą išgaunančių šalių.
Statistikos tendencijos ir rinkos iššūkiai
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai patiekė 20,1 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos (2016-aisiais - 22 tūkst. tonų), o buvo surinkta 5,3 tūkst. tonų alyvos atliekų (2016 metais - 4,8 tūkst.). 2017 metais buvo perdirbta ir eksportuota 4,8 tūkst. tonų alyvos atliekų (2016-aisiais - 6 tūkst. tonų). Naujausiais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta beveik 22 tūkst. tonų, o 2022 metais - 27,4 tūkst. tonų.
Nors lyginant su statistika prieš penkiolika metų situacija pamažu gerėja, alyvos atliekų surinkimo ir perdirbimo rodiklis vis dar neviršija trečdalio. Skaičiuojama, kad kiekvienais metais Lietuvoje parduodama apie 25-30 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, tačiau surenkamas ir sutvarkomas tik nedidelis panaudotų tepalų kiekis - iki 4 tūkst. tonų per metus. Manoma, kad apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų kasmet sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama.
„Regitros“ duomenimis, iki 2024-ųjų pabaigos Lietuvoje buvo registruota daugiau kaip 2,3 mln. transporto priemonių. Skaičiuojama, jog atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, turėtų susidaryti daugiau nei 9 tūkst. tonų automobilinės tepimo alyvos atliekų. Problemos dėl alyvos atliekų surinkimo kyla todėl, kad jų vertė rinkoje yra neigiama - už jo pridavimą atliekų tvarkytojams tenka sumokėti. Dėl to kai kurie autoservisai ar gyventojai, vengiantys papildomų išlaidų, renkasi nelegalų būdą atsikratyti šia atlieka - netinkamą naudojimui alyvą degina ir taip šildo turimas patalpas, ypač šaltuoju metų laiku.
Aplinkosauginės iniciatyvos
Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, visus metus vykdo aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šios iniciatyvos pabrėžia autoservisų atsakomybę tinkamai pasirūpinti atliekomis ir jų negrąžinti vairuotojams.
tags: #ar #galima #perdirbti #panaudota #automobiliu #tepala