Vilniaus apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje moteris nužudyta iš savanaudiškų paskatų, atskleidžia ir su ginklų kontrolės pažeidimais susijusius nusikaltimus. Pernai gegužę pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusios pagyvenusios vienišos moters netrukus atvedė pareigūnus prie jos buto Naujininkų rajone. Viduje rastas mirusiosios kūnas su smaugimo žymėmis ir burnoje įkištu rankšluosčiu parodė, kad įvyko nusikaltimas.

Intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, liudininkų apklausos ir atlikti tyrimai leido nustatyti du įtariamuosius. Paaiškėjo, kad abu jie anksčiau ne kartą teisti už vagystes, plėšimus, sukčiavimus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir tyčinį kūno sužalojimą. Sulaikymo metu pas vieną įtariamųjų buvo rasta teleskopinė lazda, priskiriama prie nešaunamų D kategorijos šaltųjų ginklų, ir pramoninės gamybos turistinis peilis, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaltasis nešaunamas ginklas.

Įtariamiesiems pareikšti įtarimai dėl nužudymo ir plėšimo. Vienam jų taip pat pateiktas įtarimas dėl neteisėto disponavimo nešaunamaisiais ginklais. Jiems taikoma griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Baudžiamoji byla teismui perduota šių metų vasario 3 d.

schematinis vaizdas, kaip atrodo teleskopinė lazda ir turistinis peilis

Neteisėtas ginklų laikymas ir nešiojimas

Kitas neseniai nagrinėtas atvejis, susijęs su neteisėtu ginklų laikymu, įvyko Klaipėdos apylinkės teisme. 2004 metais gimęs E. D. pripažintas kaltu dėl neteisėto nešaunamojo ginklo - kasteto - įgijimo ir nešiojimo. Vaikino paaiškinimai, kad jis draudžiamą ginklą tiesiog rado ir nežinojo, kas gresia už jo nešiojimąsi, teismo neįtikino.

Bylos duomenimis, jaunuolis neteisėtai įgijo ir su savimi nešiojosi pramoniniu būdu pagamintą metalinį kastetą - smogiamojo ir triuškinamojo poveikio šaltąjį ginklą, kuris pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus yra draudžiamas civilinėje apyvartoje. Kastetas buvo rastas 2025 metų spalio 26 d. naktį, kai policijos pareigūnai Klaipėdoje sustabdė automobilį „Volkswagen Golf“ patikrinimui. Ginklas aptiktas E. D. megztinio dešinėje kišenėje.

Apklausiamas jaunuolis visiškai pripažino kaltę ir pasakojo, kad kastetą rado parke prieš kelias dienas iki sulaikymo. Radinį jis kurį laiką laikė automobilyje, vėliau įsidėjo į striukės kišenę ir nešiojosi su savimi. Naktį, kai įkliuvo pareigūnams, vaikinas tikino su draugais vartojęs alkoholį, važinėjo po Palangą ir Klaipėdą. Visą tą laiką kastetą turėjo su savimi, tačiau tikino nežinojęs, kad už tokio daikto laikymą ir nešiojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Kaltę patvirtino ne tik paties vaikino parodymai, bet ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai iš kūno kamerų, įvykio vietos apžiūros protokolai bei specialisto išvada. Ekspertai nustatė, kad paimtas daiktas yra pramoniniu būdu pagamintas kastetas, priskiriamas prie draudžiamų šaltųjų ginklų.

nuotrauka, vaizduojanti kastetą

Teismo sprendimas ir sankcijos

Teismas akcentavo, kad neteisėtas disponavimas nešaunamaisiais ginklais sudaro prielaidas kilti grėsmei žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl tokia veikla laikoma pavojinga visuomenei. Nors E. D. anksčiau nebuvo teistas, per pastaruosius metus jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka. Į tai teismas, žinoma, atsižvelgė.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pradžių vyrui buvo skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, tačiau, atsižvelgus į tai, kad byla baigta baudžiamuoju įsakymu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Į bausmės laiką taip pat įskaityta viena para, kurią jis buvo laikinai sulaikytas.

Nuteistajam išaiškinta, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos jis turi teisę paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Teisinis reglamentavimas ir ginklų apibrėžimai

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas apibrėžia, kas laikoma šaunamaisiais ginklais. Pagal įstatymą, šaunamasis ginklas yra įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingos dirginančios medžiagos, mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti, arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.

Sprogstamosiomis medžiagomis laikomi tokie junginiai ir medžiagos, kurie gali staiga chemiškai suskilti ar susijungti ir sukelti sprogimą. Šioms medžiagoms priklauso: nitroglicerinas, trotilas, dinamitas, piroksilinas ir kt. Šaunamieji ginklai bei sprogstamosios medžiagos gali būti tiek gamykliniai, tiek savadarbiai.

Disponavimo šaunamaisiais ginklais būdai

Įstatymuose apibrėžiami šie disponavimo šaunamaisiais ginklais būdai:

  • Laikymas - ginklo turėjimas (valdymas), kai kaltininkas jo nesinešioja su savimi.
  • Nešiojimas - ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi, tokiomis sąlygomis, kurios suteikia galimybę ginklą panaudoti nedelsiant.
  • Gabenimas - ginklo transportavimas (pervežimas arba pernešimas) iš ginklo laikymo vietos į tam tikrą objektą ar vietą tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą, ginklo dėžę ar kitą tam tinkamą daiktą, šaudmenys išimti iš būgnelio ar šovinio lizdo).
  • Įgijimas - tai ginklo gavimas už atlyginimą ar be atlyginimo.
  • Gaminimas - ginklo gaminimas, remontavimas, perdirbimas, surinkimas iš atskirų detalių ir pan.
  • Realizavimas - negrąžintinas ginklo perdavimas kitam asmeniui už atlyginimą ar be atlyginimo.

Veiksmų teisėtumą reglamentuoja valstybinės valdžios ar valdymo institucijos savo leidžiamuose teisės aktuose, numatydamos leidimų ir licencijų išdavimo sąlygas bei procedūras. Leidimą turėti bei nešioti ginklą išduoda teritorinio policijos komisariato pareigūnai, vykdantys licencijuojamą veiklą, jeigu nustato, kad kandidatas atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (susijusius su teistumo neturėjimu, sveikatos būkle ir kt.). Leidimas įsigyti, laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą savigynai suteikia teisę taip pat įsigyti, laikyti ir nešioti šaudmenis.

Kitos straipsnio nuostatos

253 straipsnio antroje dalyje kalbama apie disponavimą daugiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais arba dideliu kiekiu sprogstamųjų medžiagų, už tokius veiksmus numatoma griežtesnė sankcija. „Didelis kiekis“ nėra apibrėžtas teisės aktuose; tai vertina ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei teismas, atsižvelgdami į daugelį kriterijų (cheminę sudėtį, galingumą, paplitimą, pritaikomumą ir kt.).

254 straipsnyje pateikiami ginklo, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų apibrėžimai tapatūs su „Ginklų ir šaudmenų kontrolės“ įstatyme pateiktais. Pagrobimas reiškia neteisėtą pasisavinimą (vagystė, plėšimas).

255 straipsnyje nurodoma, kad ginklai ir šaudmenys laikomi gyvenamoje patalpoje, metaliniame, patikimai užrakintame seife, kurio sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm, pritvirtintame prie sienų ar grindų taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Pistoletas (revolveris) nešiojamas drabužių kišenėje, dėkle, rankinėje ir kitur taip, kad kiti asmenys jo nematytų. Draudžiama nešiotis šaunamąjį ginklą neblaiviam, nešioti parengtą šaudyti (t. y. su užtaisytu šoviniu šovinio lizde).

Ankstesnėse redakcijose baudžiamoji atsakomybė už šias veikas galėjo kilti tik atsiradus sunkioms pasekmėms. Šis nusikaltimas padaromas tik dėl neatsargumo. Kaltininkas gali sąmoningai palikti ginklą be priežiūros ar apsaugos, bet jo požiūris, kad ginklą panaudos kitas asmuo ir tai sukels sunkių pasekmių, gali būti tik neatsargumas.

258 straipsnyje akcentuojamas esminis momentas - ginklo realizavimas.

Ginklo valdymo testas

tags: #ar #automobilis #priskiriamas #prie #saltuju #ginklu

Populiarūs įrašai: