Temperatūros davikliai yra neatsiejama šiuolaikinių automobilių dalis, atliekanti gyvybiškai svarbias funkcijas, susijusias su variklio darbu, degalų ekonomija ir net automobilio užvedimu. Nors dažnai minimas „lauko temperatūros daviklis“, kurio pagrindinė funkcija yra rodyti oro temperatūrą prietaisų skydelyje ir reguliuoti klimato kontrolę, dar svarbesnis variklio veikimui yra variklio aušinimo skysčio temperatūros daviklis.
Temperatūros Daviklių Svarba Automobilyje
Temperatūros daviklis yra svarbi šiuolaikinių transporto priemonių dalis, atsakinga už variklio aušinimo skysčio temperatūros stebėjimą. Šie duomenys siunčiami į automobilio variklio valdymo bloką (ECU), kuris juos naudoja degalų įpurškimo, uždegimo laiko ir kitų parametrų reguliavimui. Visa tai būtina, jei norisi užtikrinti optimalų variklio darbą, ilgaamžiškumą bei normalias kuro sąnaudas.
Dauguma automobiliuose esančių temperatūros jutiklių yra termistoriai - elektriniai rezistoriai, kurių varža kinta priklausomai nuo temperatūros. Automobiliuose dažniausiai naudojami neigiamo temperatūros koeficiento (NTC) termistoriai, o tai reiškia, kad jų varža mažėja kylant temperatūrai. Kai variklis yra šaltas, jutiklio varža yra didelė. Varikliui įkaitus, varža sumažėja. ECU nuskaito šiuos pokyčius ir interpretuoja juos kaip temperatūros vertes.
Variklio Aušinimo Skysčio Temperatūros Daviklio Funkcija ir Įtaka Užvedimui
Variklio aušinimo skysčio temperatūros daviklio rodmenys daro įtaką daugeliui variklio valdymo aspektų. Netinkamai veikiantis temperatūros daviklis gali priversti ECU daryti klaidingas išvadas ir jis netinkamai skaičiuos oro ir degalų mišinį.
Užvedimo metu, ECU remiasi temperatūros daviklio duomenimis, kad praturtintų degalų mišinį. Jei daviklis pateikia neteisingus rodmenis, variklis gali sunkiai užsivesti arba dirbti prastai, kol įšils. Dėl daviklio gedimo susidaręs pernelyg turtingas degalų mišinys nėra geras ženklas. Neoptimalus mišinys, kuriame per daug degalų - nepilnai sudega. Tai lemia, kad iš išmetimo vamzdžio pasipila juodi dūmai.
Eksperimentas su atjungtu temperatūros davikliu
Vienas vairuotojas, susidūręs su Audi A3 (1.9 TDI 81kW, 1999 m. pabaigos) problema, kai šiltas variklis užsiveda tik po 5-6 sekundžių sukimo, atliko eksperimentą. Šaltas variklis kurdavosi be jokių problemų. Teko skaityti užsienio forumuose, kad gali būti taip, jog esant šiltam varikliui (80-90 laipsnių) kompiuteris duoda signalą tiekti kurą tik tada, kai variklis pasiekia 250 aps./min, ir jeigu starteris ar akumuliatorius tokio greičio neišvysto, TDI nesiveda.
Atjungus temperatūros sensorių, kompiuteris gauna signalą apie labai žemą aušinimo skysčio temperatūrą, įjungia pakaitinimo žvakes (nors eksperimento metu jos buvo atjungtos, kad nedarytų įtakos), paankstina degimą ir, nepriklausomai nuo variklio sūkių, tiekia kurą purkštukams. Rezultatas buvo toks, kad variklis užsivedė vos pasukus raktelį.
Šis eksperimentas parodo, kad variklio valdymo logika, atsižvelgiant į temperatūros daviklio duomenis, gali sukelti sunkaus užvedimo problemas, ypač kai variklis yra šiltas ir starterio sūkiai nėra pakankamai aukšti. Vairuotojas atmetė starterio ir akumuliatoriaus problemas, nors jie nebuvo nauji. Tarp kitų patarimų buvo keisti temperatūros sensorių, starterį, akumuliatorių ar kuro siurblį.
Programinės įrangos klaidos ir startinis kuro kiekis
Teko skaityti, kad 1999,5 metų gamybos variklio valdymo kompiuteris programinėje įrangoje gali turėti klaidą, kuri esant šiltam varikliui reikalauja didelių variklio sūkių, norint jį užvesti. Tai rodo, kad problema gali būti susijusi su ECU programavimu. Tokiu atveju, gali prireikti perrašyti ECU darbinę programą, kreipiantis į chip tuning specialistus arba rimtesnius elektrikus. Kai kurie minėjo, kad reikėtų padidinti startinį kuro kiekį, kadangi kompiuteris kuro kiekį parenka atsižvelgdamas ir į temperatūrą.
Jei jau prireikia didinti tą kuro kiekį, tai gali signalizuoti apie priešinfarktinę būseną kuro siurbliui (kuriai ten konkrečiai daliai mirsta?), purkštukams ar kompresijos problemas. Vis dėlto, svarbu suprasti, kad jei esant šiltam varikliui ir nedideliems startiniams variklio sūkiams kuras apskritai netiekiamas į purkštukus (dėl programinės įrangos logikos), startinis kuro kiekis gali būti koks tik nori, bet variklis nesikurs.
Lauko Temperatūros Daviklis: Kas Nutinka Atjungus?
Lauko temperatūros daviklis, dažnai įrengtas veidrodėlyje ar priekiniame bamperyje, pirmiausia skirtas informuoti vairuotoją apie aplinkos temperatūrą prietaisų skydelyje ir reguliuoti automobilio klimato kontrolės sistemą (kondicionierių, šildymą). Jei lauko temperatūros daviklis atjungiamas arba sugenda, prietaisų skydelyje rodoma temperatūra gali būti netiksli (pvz., "i minusa labai perdaug" arba neaiškūs rodmenys), o klimato kontrolės sistema gali veikti netinkamai, pavyzdžiui, kondicionierius gali nereaguoti arba "bludinėti".
Nors netikslūs lauko temperatūros daviklio rodmenys gali būti erzinantys ir trukdyti komfortui, tiesiogiai variklio užvedimui ar jo valdymo blokui (ECU) jis daro labai mažą įtaką. Kitaip tariant, atjungus ar sugedus lauko temperatūros davikliui, automobilis vargiai pradės sunkiau kurtis, nebent netiesiogiai per labai specifinius ir retus ECU algoritmų sąryšius, kas yra mažai tikėtina.
Dažniausi Temperatūros Daviklio Gedimo Požymiai ir Priežastys
Vienas iš akivaizdžiausių gedimo požymių yra variklio perkaitimas. Jei jutiklis neaptinka temperatūros kilimo, ECU gali neįjungti radiatoriaus ventiliatoriaus arba neįjungti įspėjamosios lemputės, dėl to variklis gali perkaisti. Šiuolaikiniai automobiliai turi savęs stebėjimo, autodiagnostikos sistemas, kurios stebi daviklių veikimą realiu laiku. Jei temperatūros daviklis sugenda arba siunčia signalus, kurie neatitinka normos, ECU dažnai įžiebs "Check Engine" lemputę jūsų skydelyje. Be to, prietaisų skydelyje esantis temperatūros indikatorius gali rodyti netikslius rodmenis.
Galimos gedimo priežastys:
- Dėvėjimasis: Kaip ir visi komponentai, temperatūros davikliai laikui bėgant dėvisi.
- Užterštumas: Užterštas arba pasenęs aušinimo skystis gali užnešti nuosėdų ant daviklio, o tai turės įtakos jo gebėjimui tiksliai matuoti temperatūrą.
- Laidų problemos: Problemos su laidais, korozijos paveiktos jungtys arba pažeisti laidų laikikliai gali sutrikdyti signalą tarp daviklio ir ECU.
- Mechaniniai pažeidimai: Dėl smūgio ar neatsargumo remontuojant, daviklis irgi gali būti pažeistas.
Daviklių Diagnostika ir Keitimas
Jeigu įtariate temperatūros daviklio gedimą, neskubėkite su išvadomis. Tokį dalyką galima patvirtinti tik po išsamios diagnostikos bei rimto vertinimo. Pats daviklio patikrinimas (ypač perkamojo iš autolaužyno) yra svarbus. Turi sutapti termovaržų parametrai. Kad sutampa fyškės, dar ne rodiklis, kad smegenys su davikliu normaliai susišnekės. Turi atitikti temperatūros ir varžos parametrai prie įvairių temperatūrų. Buvo eksperimentuojama su įvairiais davikliais beveik tris savaites, neparinkus nė vieno tiksliai dirbančio pagal reikiamą skalę.
Pažeisto daviklio keitimas paprastai yra nesudėtingas ir nebrangus darbas, tačiau svarbu greitai išspręsti šią problemą, kad būtų išvengta rimtesnių variklio gedimų. Atsarginių dalių rinkoje galima rasti kokybiškų, patikimų gamintojų temperatūros daviklių. Pats daviklis gali kainuoti apie 50 Lt (maždaug 15 eur), tačiau servisuose kaina gali būti gerokai didesnė, įskaičiuojant darbą. Jei pastebėjote bet kurį iš mūsų ekspertų paminėtų požymių, nelaukite, kol nedidelė problema virs į didelį bei brangų remontą.
Idomi situacija išėjo su vienu "Xemu": Sudegė generatoriaus apvijos ir automobilis savaitę stovėjo su atjungtu akumuliatoriumi. Suremontavus generatorių, pradėjo teisingai rodyti lauko temperatūrą, iki tol stipriai "grybavo". Tai rodo, kad kartais elektros sistemos gedimai ir atjungimai gali turėti netikėtą poveikį daviklių veikimui.
Kitos Dažnos Automobilio Sunkaus Užvedimo Priežastys
Sunkus užvedimas gali signalizuoti apie daugybę kitų problemų, kurios nesusijusios su temperatūros davikliais. Štai dažniausios priežastys:
- Silpnas akumuliatorius: Rytais, ypač esant žemai temperatūrai, akumuliatoriaus galia sumažėja. Jei jis senas arba nepakrautas - starteriui gali neužtekti srovės.
- Šalta oro temperatūra: Žiemos metu automobilio alyva sutirštėja, kuro garavimas sulėtėja - todėl varikliui sunkiau užsivesti.
- Netvarkinga degimo sistema: Jei uždegimo žvakės susidėvėjusios arba yra problema su aukštos įtampos laidais, variklis gali užsivesti tik po kelių bandymų.
- Prasta kuro kokybė: Jei bake susikaupė kondensato (vandens), arba buvo įpiltas prastas kuras - variklis gali sunkiai užsivesti.
- Starterio problemos: Jei starteris genda arba blogai kontaktuoja - jis neperduos pakankamai sukimo momento varikliui.
- Užsikimšęs oro filtras: Jei variklis negauna pakankamai oro, kuro mišinys bus netinkamas ir automobilis užsives sunkiai.
- Kuro siurblio gedimas: Jei kuro siurblys neperduoda pakankamai kuro į purkštukus - variklis gali nespėti susidaryti mišinio užvedimui.
- Užsikimšęs katalizatorius arba EGR vožtuvas: Jei išmetimo sistema užsikimšusi - varikliui gali trūkti traukos net užvedimo metu.
- Problemos su jutikliais (pvz., alkūninio veleno padėties): Jei jutiklis siunčia neteisingus duomenis kompiuteriui - jis gali neteisingai reguliuoti degimą.
- Variklio valdymo bloko (ECU) klaidos: Elektronika gali „pasišiaušti“ po akumuliatoriaus atjungimo arba kitų elektros trikdžių.
Jei automobilis sunkiai užsiveda daugiau nei vieną rytą iš eilės, atsiranda papildomi garsai, dūmai ar įspėjimai skydelyje - tai signalas, kad laikas kreiptis į autoservisą. Daugelis užvedimo problemų prasideda nuo paprastų dalykų, tačiau gali slėpti ir rimtesnes gedimų priežastis.
tags: #ar #atjungus #lauko #temperaturos #davikli #gali