Lietuvos miestuose, ypač daugiabučių kiemuose ir kitose bendrojo naudojimo vietose, apleisti ir be priežiūros palikti automobiliai tampa vis didesne problema. Jie ne tik užima reikalingas stovėjimo vietas, bet ir kelia ekologinę grėsmę bei bjauroja estetinį miesto vaizdą.
Miestų savivaldybių iniciatyvos ir veiksmai
Lietuvos miestų savivaldybės aktyviai imasi priemonių kovai su apleistomis transporto priemonėmis.
Kauno miesto patirtis
Kaunas ėmėsi griežtų priemonių kovai su be priežiūros daugiabučių kiemuose ar kitose bendrojo naudojimo vietose paliktais automobiliais. Šią savaitę perimti ir laikinam saugojimui išvežti pirmieji keli automobiliai, ilgus metus trūniję parduotuvės aikštelėje ir daugiabučio kieme Taikos prospekte, praneša Kauno savivaldybė. Šią savaitę užkelti ant autovežio iškeliavo į saugojimo aikštelę Islandijos plente „Rover“ ir „Renault Clio“ automobiliai.
Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis pabrėžia, kad neturima tikslo bausti. Visada siekiama problemas su gyventojais išspręsti civilizuotai. Pirmiausia taikoma administracinė atsakomybė - įspėjimas ar nuobaudos. Priverstinis automobilio nuvežimas į saugojimo aikštelę yra kraštutinė priemonė, apie kurią turto savininkas įspėjamas prieš 30 dienų. Kai automobilis atsiduria saugomoje aikštelėje, per 12 mėnesių galima kreiptis į savivaldybę ir jį atsiimti. Pasibaigus terminui, savivaldybė turi teisę pradėti utilizavimo procedūras.
Neeksploatuojamas transporto priemones bendrojo naudojimo vietose laikantiems asmenims skiriamas įspėjimas, o už pakartotinį nusižengimą - bauda nuo 140 iki 300 eurų.
Alytaus miesto pavyzdys
Panašios problemos kyla ir Alytuje. „Jau beveik metus kieme stovi apleistas automobilis, kurio šeimininkai neeksploatuoja. Žiemą prastovėjo praviru variklio dangčiu, o dabar - nuleistomis padangomis. Aikštelė nedidelė, labai trūksta vietos“, - tokį alytiškio skundą gavo Alytaus miesto savivaldybė.
Alytaus mieste už neprižiūrėtus, neeksploatuojamus automobilius ir jų pašalinimą yra atsakingas Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Skyriaus vedėjas Jonas Muzikevičius teigė, kad kiekvienas gyventojas gali kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių el. paštu ar telefonu. Gavę informaciją apie gatvėse ir kiemuose paliktus automobilius, Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojai patikrina informaciją turimose registrų bazėse, ir jeigu automobiliai nėra techniškai tvarkingi, jie negali būti eksploatuojami, parengia įspėjamuosius raštus ir siunčia juos automobilių savininkams.
J. Muzikevičius akcentuoja, kad vėliau žmogus dar turės sumokėti papildomai už kiekvieną dieną, kiek jo automobilis ten stovės. Visgi, alytiškiams užtenka vieno įspėjimo ir jie suskumba neeksploatuojamą automobilį išvežti. Kaip teigė J. Muzikevičius, „turėjome vieną atvejį, kai su žmogumi teko visą pusmetį vargti. Bet čia jau veikia žmogiškasis faktorius: žmogus garbaus amžiaus, sunkiai verčiasi.“
Siekiant, kad atsirastų daugiau vietos naudojamiems automobiliams statyti ir būtų užkirstas kelias aplinkos taršai, Alytuje ši akcija bus vykdoma vėl.
Miestas pašalino paliktą automobilį iš vietinės gatvės po dvejų metų nuo skundo paskelbimo
Teisinė bazė ir atsakomybė
Nuo šių metų sausio įsigaliojusios Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo pataisos numato, kad neeksploatuojamos ar netinkamos eksploatuoti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose užtraukia įspėjimą transporto priemonių savininkams (valdytojams), o už padarytą pakartotinį nusižengimą - baudą nuo 140 iki 300 eurų arba transporto priemonės konfiskavimą.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit teigia, kad pamirštama, jog savininkas už transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose ir aplinkos taršą, kai iš netvarkingų automobilių teka tepalas, gresia administracinė bauda.
Savininkų paieškos sunkumai
Pasak G. Gatulio, kasmet Kauno savivaldybė sulaukia maždaug 300-350 pranešimų apie nenaudojamas transporto priemones. Visgi didžioji dalis savininkų sureaguoja laiku. Tačiau pasitaiko ir sudėtingesnių atvejų:
- Kai kuris turtas yra registruotas užsieniečių vardu, todėl, nepavykus susisiekti, likimo valioje paliktos transporto priemonės ir toliau stovi bendro naudojimo vietose.
- Kiti gyventojai automobilius gauna kaip palikimą, bet jo nesusitvarko.
- Yra ir piktybinių situacijų, kai piliečiai transporto priemones naudoja kaip nelegalias lauko reklamas.
J. Muzikevičius taip pat pripažįsta, kad kartais susiduriama su sunkumais, pavyzdžiui, apleistas automobilis stovi Alytuje, tačiau patikrinus jo registraciją, paaiškėja, kad žmogus gyvenamąją vietą deklaravęs Biržuose, Pasvalyje ar kitame Lietuvos mieste. Tokiu atveju surasti jo savininką yra sunkiau, užtrunka ilgiau, tačiau sprendimai randami ir tokiose situacijose.
Ekologinės ir estetinės problemos
Savivaldybės specialistai pastebi, kad apleisti automobiliai ne tik užima vietą bendrojo naudojimo erdvėse, bet ir tampa ekologine problema. Iš neeksploatuojamos transporto priemonės gali išsilieti tepalai ar kiti taršūs skysčiai. Iš tokių automobilių tekantis tepalas, iš akumuliatorių išsiskiriančios cheminės medžiagos ir kiti gamtai pavojingi teršalai patenka į aplinką, įsigeria į dirvožemį, gali pasiekti gruntinius vandenis. Maža to, tokie nelaimėliai neretai tampa ilgapirščių taikiniu ir galiausiai jie akivaizdžiai bjauroja bendrą estetinį vaizdą mieste.
„Be priežiūros paliktos transporto priemonės ne tik trukdo tvarkyti teritoriją, darko vaizdą, užima bendroms reikmėms skirtas stovėjimo vietas, bet ir yra rimta aplinkosauginė problema. ENTP dažnai būna techniškai netvarkingos, tad iš jų gali išbėgti alyva, kuri yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių. Be to, ardant transporto priemones susidaro įvairių detalių, kurios tinka pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui, o jei automobilis metų metus trūnija kur nors paliktas, yra trukdoma plėtoti tvarumą“, - sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.
„Karantino metu daugiau laiko praleidžiame parkuose ar miškuose. Tenka pastebėti, kad jose mėtosi automobilių atliekos, kaip padangos, plastikas, salono apdailos medžiagos, sėdynės, kilimėliai, guma ar stiklas. Jų matyti net ir šalia ežerų, upių ar upelių. Tai liudija, kad toli gražu ne visos atliekos patenka pas atliekų tvarkytojus ir yra tinkamai sutvarkomos“, - kalba V. Jankoit.
Padėties gerėjimas ir naujos tvarkos įtaka
Nuo 2021 metų gegužės Lietuvoje pradėjo veikti nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, pagal kurią kiekviena mūsų šalyje esanti transporto priemonė turi turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Tai reiškia, kad automobilį parduoti ar registruoti galima tik turint šį kodą. Be to, baigus eksploatuoti transporto priemonę SDK naikinamas tik tuo atveju, kai tokių transporto priemonių atliekų tvarkytojas sistemoje pateikia deklaraciją apie automobilio sunaikinimą.
Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje buvo išregistruota daugiau kaip po 25 tūkst. baigusių eksploataciją (nepateikus sunaikinimo pažymėjimo ir pranešus apie sunaikinimą) lengvųjų (M1 klasės) transporto priemonių per metus.
„Automobilių parkui senstant išregistruotų sunaikintų lengvųjų automobilių skaičius pastaruosius dvejus metus nesikeičia ir netinkamos naudojimui transporto priemonės nepatenka pas šių atliekų tvarkytojus. Tačiau gera žinia ta, kad nuo 2021 metų gegužės, įsigaliojus SDK, baigusių eksploatavimą (pranešus apie sunaikinimą) išregistruotų lengvųjų transporto priemonių skaičius kas mėnesį didėjo kartais“, - teigia ENTPTA vadovas.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė labai viliasi, kad nauja tvarka paskatins visus automobilių importuotojus laikytis ES Direktyvos ir Lietuvos teisės aktų bei finansuoti senų automobilių surinkimą ir tvarkymą, visuomenės švietimą ir vykdyti kitas pareigas. Visgi turime pripažinti, kad dar ne visi transporto priemonių importuotojai pilna apimtimi finansuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų atliekų tvarkymą. Nesutvarkytos neigiamą rinkos vertę turinčios automobilių atliekos vis dar šalinamos netinkamais būdais.
Tinkamas senų automobilių šalinimas ir perdirbimas
Pagal ES Direktyvą 95 proc. automobilio atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą ir naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Europos Sąjungos (ES) šalyse galioja lengvųjų automobilių (M1 klasės) ir mikroautobusų (N1 klasės) pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigos ir užduotys. Pagal ES direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu per metus susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti pašalinama.
Kaip atsikratyti seno automobilio?
Gyventojas ar įmonė, turinti priduoti eksploatuoti netinkamą automobilį, gali pasinaudoti Gamintojų ir importuotojų asociacijos kartu su ENTPTA sukurta senų automobilių tvarkymo sistema (www.autotvarkymas.lt).
Gamintojų ir importuotojų asociacija organizuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą. Dėl to automobilių atliekos nepatenka į aplinką ir jos neteršia. ENTPTA duomenimis, Lietuvoje kasmet išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 30 proc. (15-18 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekos.
Lietuvos teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Seni automobiliai ir jų atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas.
Nelegalių ardytojų pavojus
Senus automobilius supirkinėjantys nelegalūs ardytojai vertingas detales, kaip akumuliatorius, filtrus, amortizatorius ir metalą, parduoda antrinėje rinkoje, o vertės rinkoje neturinčias atliekas neteisėtai šalina į pamiškes, pakeles ar išmeta į buitinių atliekų konteinerius. V. Masalienė pataria rinktis tik specialistus, turinčius leidimus ardyti ENTP, nes ne visi ardytojai laikosi jų veiklai taikomų taisyklių. Būna, kad ardytojai atsirenka tik vertę turinčias atliekas ir jas parduoda, o bevertes, tačiau ne mažiau kenksmingas, panaudoja netinkamai, pavyzdžiui, alyvos atliekas panaudoja patalpoms šildyti, netinkamai šalina kitas atliekas, jas neteisėtai perduoda arba kaupia.
„Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą mus supančiai aplinkai bei žmonių sveikatai. Dėl to itin svarbu, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui automobilių nelegaliems ardytojams, kurie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis“, - teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Atliekų perdirbimo svarba
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo surinkta 36,4 tūkst. tonų naudotų nebetinkamų transporto priemonių, iš jų 35,7 tūkst. tonų buvo perdirbta.
Beveik visos automobilių dalys gali būti pakartotinai panaudotos - kėbulo, salono dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, pavarų dėžės, radiatoriai ir kitos. Kėbulai, ratlankiai, ašys ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, o metalas pakartotinai naudojamas kitiems gaminiams. Atliekų tvarkytojai gali perdirbti ir visas kitas transporto priemonių atliekas - plastikus, gumą, stiklus, padangas. Tai, ko perdirbti negalima, gali būti panaudota energijai gauti. Taupant gamtos išteklius, ENTP turi būti perdirbamos.
Bendruomenės vaidmuo ir švietimas
Gyventojai, pastebėję nenaudojamus automobilius daugiabučio kieme ar kitoje viešoje erdvėje, gali pranešti atitinkamoms savivaldybės tarnyboms (pvz., Kaune - telefonu 8 37 222 530 arba el. paštu, o Alytaus mieste - Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui el. paštu).
V. Jankoit ragina gyventojus likti neabejingiems ir paraginti savininką patraukti viešoje vietoje paliktą apleistą transporto priemonę. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas.
Internete galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur visoje Lietuvoje kreiptis dėl nemokamo ENTP paėmimo. Be to, už eksploatuoti nebetinkamą automobilį neretai dar ir sumokama. Tame pačiame tinklapyje galima pranešti ir apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus.
Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.
tags: #apleisti #automobiliai #lietuvoje